Civilinė byla Nr. e2S-264-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01030-2018-4

 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SA Logistic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SA Logistic“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Atreksus“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Indestus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SA Logistic“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Atreksus“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

2.       Teisme 2018 m. gruodžio 18 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą.

2.1.        Prašyme nurodoma, kad reikalavimų suma yra didelė, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, turimas kilnojamasis turtas greitai nuvertėja, duomenų apie turimas pinigines lėšas nėra. Anot ieškovės, būtina įvertinti atsakovės nesąžiningą procesinį elgesį byloje bei bylos vilkinimą, kuris teikia pagrindą manyti, kad atsakovė ir ateityje sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Indestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - areštavo atsakovei UAB „SA Logistic“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 36 300 Eur.

4.       Nustatė, kad pareikšta 36 300 Eur reikalavimų suma (nežinant atsakovo turtinės-finansinės būklės) vertintina kaip pakankamai didelė. Ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę (nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi), todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu UAB „SA Logistic“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

5.1.       Nurodė, kad nors pirmoji prekių tiekimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 3 d., tačiau ieškovė nepateikė nei vienos sąskaitos faktūros ir nei vieno mokėjimo pagal šią sutartį. Absoliučiai visu UAB „Idestus“ įmonei OOO „Prima“ išrašytu PVM sąskaitų faktūrų aprašyme nurodyta: už transporto paslaugas pagal 2017 m. sausio 12 d. prekių tiekimo sutartį (orig.: „Transporto paslaugas / Contrakt Nr. 02 dd. 12.01.2017m.“). Todėl konstatuotina, kad preliminariai vertinant ieškovės reikalavimus, palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimamamas, nes nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl tokios žalos egzistavimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis turtų būti panaikinta, nes ieškovės dėstomi teiginiai ir „įrodymai“ prima facie nepatvirtina ieškinio galimo pagrįstumo.

5.2.       Atsakovė neturėjo galimybės pateikti duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią jos finansinė-turtinę padėti, todėl šiuo įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui. Iš byloje esančio atsakovės UAB „SA Logistic“ balanso, sudaryto 2018 m. rugsėjo 30 dienai matyti, kad atsakovė turi turto už 95 231 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 44 363 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 24 889 Eur. Per 2018 metų pirmus tris ketvirčius atsakovė UAB „SA Logistic“ turėjo pelno už 21 998 Eur, o 2017 metais pelnas sudarė 13 705 Eur. 2016 m. spalio 14 d. įsigytas automobilis Nissan Juke už 10 000 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. įsigytas automobilis Opel Insignia už 15 201,31 Eur, o 2015 m. spalio 1 d. lizingo būdu įsigytas automobilis Nissan X-Trail, 30 790 Eur vertės, kurios dalis, lygi 16 936,21 Eur (30790 Eur - 13 853,79 Eur | pagal grafiką 2018 m. lapkričio 30 dienai) sumai, šiai dienai išpirkta. Taigi, nors atsakovės atžvilgiu yra pareikštas pakankamai didelis turtinis reikalavimas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, jai pareikšto reikalavimo suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei (kas nėra tikėtina), įvykdymo perspektyvomis. Duomenų, kad atsakovė siektų jos turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, ar objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovės piniginio reikalavimo dydį, nėra.

6.       UAB „Idestus“ atsiliepime prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

6.1.       Nurodė, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, yra proporcingos ir mažiausiai atsakovės interesus varžančios. Kadangi atsakovė, kaip pati teigia, turi pakankamai lėšų, jai taikomas areštas nesukels jai nepageidaujamų suvaržymų. Kitą vertus, iš pateiktos 2018 m. III ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovės grynasis pelnas 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarė 21988 Eur sumą, t.y. mažiau, ne ieškinio reikalavimų suma. Taigi, pirmosios instancijos teismo taikyti suvaržymai yra proporcingi siekiamiems tikslams. 

6.2.       Ieškovės įsitikinimu Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimus pagrįstai juos pripažino pakankamai pagrįstais tam, kad būtų galimam ieškinio patenkinimui užtikrintas sprendimo įvykdymas. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei transporto priemones perleidus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.  Šiuo atveju, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovei net ir neperleidus turimo turto, tačiau sudarant sutartis su klientais ne UAB „SA logistic“, o UAB „Muitina“ vardu, atsakovė negautų pajamų ir tai yra pakankama ir reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu prašo priteisti nuostolių atlyginimą ir palūkanas. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį ir jo reikalavimus, laikytina, kad ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ieškinyje nurodyti prašymai/reikalavimai neprieštarauja įstatymams, todėl ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

11.       Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiami tuo, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

12.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.

13.       Kaip nustatyta iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo. Taip pat, skundžiamoje nutartyje dėl atsakovės nesąžiningumo nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio suma šiuo atveju pati savaime neįrodo nei nesąžiningumo, nei grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui.

14.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Rūta Veniulytė-Jankūnienė