LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“,   2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Ieškovė UAB „ČELTA“ 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė prašė atnaujinti procesą dėl to, kad buvo sužinota apie banko įvykdytą apgaulę, nukreiptą tam, jog kredito gavėjas nesuprastų, kad yra kredituojama pakeistais duomenimis, tačiau teismai aplinkybę dėl tokios apgaulės ignoravo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. pateikė 6 prašymus dėl proceso atnaujinimo, 2018 m. – 17 prašymų, 2019 m. – 41 prašymą, o 2020 m., neįskaitant nagrinėjamos bylos, – 21 prašymą.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teikia iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie jau buvo teisme nagrinėti, t. y. prašymai grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta sklypo verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų vertinimu, apgaule ir kt.

7.       Teismas pažymėjo, kad vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą jau išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo bei negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, esmė ir jų turinys.

8.       Įvertinęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu negali būti nagrinėjamas, teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Nauja teisinė aplinkybė buvo banko įvykdyta apgaulė, tačiau teismo sąmoningai nuslėpta.

8.2.       Prašymas atnaujinti procesą teikiamas naujos teisinės aplinkybės pagrindu – būta apgaulės ne tik dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau ir dėl jos įvykdymo.

8.3.       Teismo nuslėpta apgaulė akivaizdi ir nenuneigiama.

8.4.       Teismas absoliučiai nenagrinėjo pateikto prašymo.

8.5.       Neįmanoma suprasti, ką galėjo įvertinti bylą nagrinėję teismai, jei neišspręsta dėl išeitinių bylos duomenų, dėl jų nustatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

4.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų ieškovės išdėstytų motyvų ir argumentų.

5.       Šiame kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

6.       Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

7.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „ČELTA“ prašymų dėl proceso atnaujinimo, kurie buvo grindžiami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygomis bei turto vertės nustatymu, taip pat aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju UAB „ČELTA“ savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujų, teismų anksčiau dar nevertintų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik išdėstė tapačius argumentus, susijusius su netinkamu turto vertinimu, apgaulės įvykdymu ir kt. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant dėl prašymų tapatumo, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, o prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, esmė bei jų turinys.

8.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su ieškovės prašymu atnaujinti procesą, matyti, kad ieškovė nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų faktinių aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu.

9.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo tapatumą teisme jau anksčiau išnagrinėtiems ieškovės UAB „ČELTA“ prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti jos pakartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis