Civilinė byla Nr. e2-707-399/2021
Teisminio proceso Nr.2-28-3-03284-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.5 .; 2.6.1.5.; 1.3.7.8.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I NI S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 26 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,
sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edmundui Rusinui,
atsakovui P. K.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (ZOOM platforma) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Grando logistika“ ieškinį atsakovui P. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (iš esmės) ir žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė mažoji bendrija (toliau MB) „Grando logistika“ (toliau ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 607,13 EUR turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri neatnaujino termino ir ginčo nenagrinėjo, vertina jog pasinaudojo ieškovė išankstine ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Taip pat nurodo faktines aplinkybes jog pagal sudarytą darbo sutartį atsakovas dirbo pas ieškovę vairuotoju –ekspeditoriumi. Darbo sutartis sudaryta 2019 m. vasario 15 d., o nutraukta 2019 m. birželio 4 d. Ieškovė patyrė žalą, nes transporto priemonių gabenimo metu, buvo apgadintos dvi transporto priemonės dėl atsakovo kaltės. Ieškovas atlygino žalą transporto priemonių, kurios buvo apgadintos savininkams ir reikalauja ją priteisti iš atsakovo, kuris nereagavo į pretenzijas ieškovės 2020 m. rugpjūčio 7 dienos ir 18 dienos geranoriškai atlyginti žalą.
Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir 2020 m. spalio 28 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino pilnai.
A. P. K. (toliau atsakovas) pateikė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (toliau teismui) prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą bei atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsakovo prieštaravimus teismas priėmė.
Prieštaravimuose atsakovas nurodė šias aplinkybes: Atsakovas nurodo, kad Ieškovė elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai, nes į DGK kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą procedūrinį terminą nesant jokių svarbių tokio termino praleidimo priežasčių, kas teisingai ir pagrįstai buvo įvertinta DGK Sprendime.
Ieškovė apie tai, kad Atsakovas, dirbdamas pas Ieškovę, tariamai sukėlė žalą sužinojo ar turėjo sužinoti dar 2019 m. liepos 30 d. ir (ar) 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuomet iš „GEFCO BENELUX S.A.“ gavo sąskaitas faktūras Nr. 9003662520 (138,78 Eur sumai), Nr. 9003663704 (468,35 Eur sumai), kurių pagrindu turėjo atlyginti žalą „GEFCO BENELUX S.A.“ už transportavimo metu apgadintus automobilius. Taigi, ieškovės sužinojimo ar turėjimo sužinoti momentas apie pažeistas jos teises buvo 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesiai. Dėstomame kontekste pažymėtina, kad trijų mėnesių terminas po to, kai Ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie prievolę atlyginti žalą „GEFCO BENELUX S.A.“, atitinkamai baigėsi 2019-10-30 ir (ar) 2019-11-28, tačiau Ieškovė žalą „GEFCO BENELUX S.A.“ atlygino tik 2020-02-28. Net ir po Ieškovės įvykdyto žalos atlyginimo „GEFCO BENELUX S.A.“ momento Ieškovė praleido aptariamą trijų mėnesių terminą darbo ginčui inicijuoti, kuris baigėsi 2020-05-28, o Ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2020-08-20, t. y. terminą praleidusi dar beveik tris mėnesius.
Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad Ieškovės ir Atsakovo darbo teisiniai santykiai nutrūko nuo 2019-06-04. Atsakovas nurodo, kad darbo santykių nutraukimo su juo momentu Ieškovės atstovas nurodė, kad iš likusių išmokėti Atsakovui sumų išskaito likusias žalas ir pažymėjo, kad darbo ginčo šalys yra visiškai atsiskaičiusios.
Vertinant žalos atlyginimo klausimą, atkreiptinas teismo dėmesys, jog Ieškovė Ieškinyje reikalauja žalos atlyginimo iš Atsakovo už automobilių apgadinimą transportavimo metu (du epizodai). Ieškovei, kaip buvusiam darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.
Atsakovas pažymi, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, o Ieškovė neįrodė, jog jis krovinį pakrovė netinkamai ir nesilaikė jo pakrovimo - iškrovimo ar gabenimo taisyklių. Atsakovas pažymi, kad jam Ieškovė buvo suteikusi sąlyginai seną darbo įrankį - transporto priemonę (autovežį), kuris tokių krovinių gabenimui neturėjo reikiamų apsaugų, ką turi naujos transporto priemonės (autovežiai). Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad net ir tinkamai, laikantis visų taisyklių pakrovus transporto priemones ant autovežio, juo važiuojant ilgus atstumus dėl vibracijos gabenamos transporto priemonės pasislenka, todėl tokiems atvejams naujuose autovežiuose yra numatytos apsaugos priemonės, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.
Atsakovas laiko, kad krovinio gabenimą užsakė Ieškovė, todėl Ieškovė turi prisiimti riziką dėl tokio krovinio saugumo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad žala Ieškovei (darbdaviui) padaryta Atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkciją, t. y. veikiant Ieškovės (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę (autovežį). Kadangi Ieškovė užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko Ieškovė turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (automobilių) apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos, Ieškovė, būdama Atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti Atsakovo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat suteikti tinkamą, naują darbo įrankį (autovežį), kuris būtų su apsaugomis, leidžiančiomis išvengti žalų, kurios įvyko aptariamais dvejais atvejais.
Atsakovas yra įsitikinęs, kad tik Ieškovė yra kalta dėl atsiradusios žalos, nes ji atsako pagal LR CK 6.270 str. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.
Byloje visiškai nėra įrodymų, kad žalą Atsakovas būtų padaręs tyčia, taip pat nėra jokių įrodymų, kad dėl Atsakovo kaltės būtų buvę apgadinti automobiliai, to nėra nurodyta CMR važtaraščiuose, nebuvo rašomas joks priėmimo - perdavimo aktas, jokia pretenzija dėl žalos iš karto po automobilių užsakovui pristatymo Atsakovui pareikšta nebuvo, vienu iš nagrinėjamų atvejų defektinis krovinio lapas išduotas nebuvo taip pat. Dėstomame kontekste akcentuotina, kad Atsakovui nebuvo užfiksuotas netinkamas pareigų vykdymas grįžus iš reisų, kuriuose esą buvo sukelta žala, be to, Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad Atsakovas buvo supažindintas, jog yra atsakingas už automobilių pakrovimą ir jų tvirtinimą pagal automobilių tvirtinimo schemas.
.Pagal teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kad žalą darbuotojas (Atsakovas) padarė netyčia, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, Sprendimas turėtų būti panaikintas ir Ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas visiškai.
Svarbu paminėti, kad Ieškovei ir Atsakovui esant darbo teisiniuose santykiuose, per visą darbo laiką Atsakovui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, nėra užfiksuotas netinkamas jam pavestų pareigų atlikimas.
Ieškovė teikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko ir prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei nurodė šias aplinkybes:
Su atsakovo nurodytais abstrakčiais teiginiais nesutinka ir pasisako: dėl termino žalos atlyginimui,- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos.
Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Kaip matyti iš bylos dokumentų, būtent šia teisminės gynybos teise ieškovas ir pasinaudojo kreipdamasi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu.
LR CK 1.25 str. 8 d. nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Į bylą pateikti įrodymai, jog žalą ieškovas patyrė tik 2020-02-28 dieną, kuomet buvo apmokėtos sąskaitos faktūros Nr. 9003663704 ir Nr. 9003662520, išrašytos už atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (ieškinio priedas Nr. 9). Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas turėjo pasibaigti tik 2023-02-28 dieną, nors, kaip minėta, į teismą ieškovas kreipėsi 2020-10-19 dieną. Be to atsižvelgdamas į nedidelį žalos dydį, ieškovas neskubėjo kreiptis į DGK, siekdamas išspręsti ginčą taikiai, pareikšdamas atsakovui ikiteisminę pretenziją (ieškinio priedas Nr. 10). Su atsakovu taip pat ne kartą buvo bendrauta telefonu ir tik galutinai atsisakius atlyginti žalą, buvo kreiptasi į G. T. būdu, atsakovo argumentai apie tariamai praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįsti.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, krovinio pakrovimo ir krovinio apsaugos priemonių: ieškovas niekuomet neteigė, jog nurodyta žala buvo padaryta tyčia. Transporto priemonių gabenimo metu, kurias gabeno atsakovas, pastarosios buvo apgadintos, dėl ko užsakovai pareikalavo žalos atlyginimo, o ieškovas, atsižvelgdamas į LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią, kad „samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusių dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės“, ją atlygino visiškai.. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Darbo sutarties 9.3 punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas „<...> saugoti Darbdavio jam patikėtą turtą, o taip pat naudoti šį turtą laikantis Darbdavio nustatytos tvarkos. Pažeidus šias sąlygas, Darbuotojas atsako įstatymų nustatyta tvarka“, o 9.6 punkte - „Darbuotojas privalo atlyginti Darbdaviui padarytą žalą LR Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais“. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2012-03-29 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Be to, būtent vairuotojui ekspeditoriui ir tenka pareiga pagal darbo funkcijas priėmus ir nugabenus pagal paskirtį krovinį perduoti gavėjui, o gabenimo metu imtis visų reikiamų priemonių kroviniui išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-30 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/2012).
Atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, gabendamas aukščiau nurodytus krovinius, kai kroviniai buvo jo dispozicijoje, neužtikrino gabenamų krovinių apsaugojimo nuo sugadinimų pervežimo metu. Šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas atliko esant kaltei – nebuvo atidus, atsargus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovas žalos nebūtų patyręs, taigi atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo patirta žala. Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais atsakovas supažindintas pasirašytinai, 76-93 p. nurodyta, kad vairuotojas ekspeditorius turi žinoti krovinių gabenimo, pakrovimo, transportavimo iškrovimo taisykles, žinoti krovinių ekspedijavimo pagrindus, dokumentų pildymo tvarką. Vairuotojas ekspeditorius atsako už saugų krovinio vežimą visą kelionės laiką, žalą padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (186.1, 166.13 punktai).
Abstraktūs ir nesuprantami atsakovo argumentai dėl autovežių, su kuriais jis dirbo, tariamo neturėjimo reikiamų apsaugų, kadangi atsakovui prieš komandiruotę buvo įteikti tiek vežamų transporto priemonių pritvirtinimui skirti specialūs diržai, tiek specialūs metaliniai laikikliai Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar autovežis, kuriuo gabenami automobiliai yra naujas ar naudotas, naudoja ne kokias nors kitas apsaugos priemones, o tuos pačius diržus ir laikiklius, kurių neturint vežamo krovinio (automobilių) apskritai nebūtų galima gabenti.
Be to atsakovo kaltais veiksmais padaryti vežto krovinio sugadinimai niekuo nėra susiję, su vežamų transporto priemonių pasislinkimu. Su ieškiniu ieškovas pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, kad žala buvo padaryta vežtos transporto priemonės „dešiniajam priekiniam ratlankiui“ bei „žala galiniam bamperiui, padaryta atsitrenkus į stulpą, todėl atsakovo argumentai dėl tariamo apsaugų nebuvimo ir saugaus vežimo neužtikrinimo yra klaidinantys bei nepagrįsti.
Pasisako ir dėl to, kad ieškovo turimo Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime įtvirtinta 500 Eur besąlyginė išskaita, todėl žalą ieškovas turi atlyginti visiškai. Ieškinio suma yra mažesnė nei atsakovo trijų vidutinių atlyginimų dydžio suma.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą, kadangi atsakovas neįrodė prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, o būtent neįrodė, kad nebuvo aprūpintas reikalingomis saugos priemonės krovinio gabenimui ir tvirtinimui. Ieškovė ne kartą siūlė atsakovui ginčą baigti taikiai, tačiau atsakovas nesutiko.
Ieškovė nesutinka jog terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją praleido be svarbių priežasčių, nes viena jų buvo, kaip jau minėta, bandymas ginčą išspręsti taikiai. Praleistas vieno mėnesio terminas yra procesinis, o ne naikinamasis terminas, ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido ir pagal suformuotą Teismų praktiką, nurodytą atsiliepime į prieštaravimus, ieškovės teisė turi būti ginama ir priteistas žalos atlyginimas. Dėl kaltės formos pasisako jog ieškovė niekada neteigė, kad žalą atsakovas padarė tyčia. Jo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo jog nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas tvirtindamas bei nukraudamas krovinį.
Ieškovės atstovas nesutiko su tuo, kad atsakovas negalėjo atžymėti krovinio gabenimo, tai yra jo nukrovimo metu, CMR važtaraštyje ar kituose dokumentuose savo žymų jeigu manė, kad krovinys apgadintas dėl kitų priežasčių, o ne dėl jo neatsargumo.
Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino visiškai, palaikė prieštaravimuosae išdėstytus argumentus visiškai ir prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį. Nes ieškovas neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių kreiptis į darbo ginčų komisiją, neaprūpino kaip darbdavys reikalingomis priemonėmis , tai yra tvirtinimo diržais ir pan., autovežis (platforma) buvo be rato apsaugos ir ilgos kelionės metu pakrautas automobilis pasislinko ir lietėsi su autovežiu, todėl buvo apgadintas. Jis neginčija jog buvo supažindintas su instrukcijomis ir rašto, kuriame nurodyta jog apsaugos priemonės (tvirtinimo diržus) gavo, tačiau mano jog dalis kaltės vis vien yra darbdavio kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, nes ir jis turi prisiimti riziką dėl galimos žalos gabenant krovinį. Be to jam buvo skirtas senas autovežis.
Atsakovas sutiko, kad būtent tos komandiruotės metu, jis nesikreipė į ieškovą dėl netvarkingo autovežio , tai yra jo techninės būklės, bei nenurodė apie apgadintus automobilius nusikrovimo metu ir sutiko, kad neįrašė jokių pastabų CMR važtaraštyje grafose, kurias pildo krovinio vežėjas bei jame pasirašė, nes kitaip nespėtų krovinio nugabenti laiku ir nei krovinio gavėjas, nei pats darbdavys nepageidauja jog tokie įrašai būtų daromi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas keičiamas ir ieškinys tenkinamas dalinai.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau DGK), kuri 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS, kuriuo nusprendė „atsisakyti nagrinėti ieškovo MB „Grando logistika“ prašymą atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo, ieškovui praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus“.
Teismas nustatė, jog 2019 m. vasario 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 78, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. birželio 4 d.
Atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d., nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. tikslu – pervežti krovinius.
Vykdydamas darbines pareigas, transporto priemonių gabenimo metu, o būtent jų nukrovimo metu dvi transporto priemonės (jų identifikaciniai duomenys: 1. Fiat 500 Nr.: OJB28630; 2. Nr. VNVK14 00662292659) buvo apgadintos.
Aplinkybę, kad transporto priemonės dvi buvo apgadintos, teismas nustatė šalių paaiškinimais, kadangi atsakovas neneigė aplinkybės jog jam gabenant transporto priemones, tarnybinės komandiruotės metu, dvi transporto priemonės buvo apgadintos. Tai matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų. Pranešime apie transporto priemonei padarytą žalą yra duomenys, kad vienam automobiliui atsitrenkus į stulpą buvo padaryta žala galiniam bamperiui, kitam automobiliui buvo apgadintas dešinysis priekinis ratlankis. CMR važtaraščiai atsakovo kaip vežėjo atstovo yra pasirašyti nenurodant jokių pastabų krovinio vežėjo.
Byloje yra duomenys jog atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais pasirašytinai, kuriuose yra detaliai nurodyta kokius veiksmus atlikti turi vairuotojas-ekspeditorius tiek krovinio pasikrovimo, tiek gabenimo, tiek jo nukrovimo metu, bei tai jog turi žinoti ir pildyti dokumentus, tame tarpe ir atitinkamas CMR važtaraščio grafas, laikytis Kelių elgesio taisyklių, elgtis taip, kad nekiltų nuostolių ar jie būti įmanomai mažesni. Darbo sutartyje sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovo taip pat yra nuostata jog darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais (9.6 sąlyga).
Krovinio gavėja Gefco Benelux S.A pareikalavo 607,13 Eur (468,35 Eur+138,78 Eur) žalos atlyginimo iš ieškovės. Pagal 2019 m. m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitas
Ieškovė atlygino 2020 m. vasario 28 d. 607,13 Eur žalą Gefco Benelux S.A. mokėjimo pavedimas pateiktas byloje.
Atsakovui 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu būdu ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. registruotu laišku buvo įteikta ieškovės pretenzija dėl žalos atlyginimo, atsakovas geranoriškai žalos ieškovui neatlygino.
Byloje esantys CMR važtaraščiai patvirtina jog juose pasirašė atsakovas kaip vežėjo ieškovo byloje atstovas, neįrašydamas jokių pastabų dėl krovinio būklės, tai yra nenurodė jog krovinys- transporto priemonės buvo pasikrautos apgadintos ar žala atsirado dėl kitų priežasčių, o ne dėl tų kurias ieškinyje nurodo ieškovas ir su kuriomis iš esmės sutinka atsakovas, o būtent, kad krovinys buvo apgadintas jo nukrovimo metu, tai yra jį nukraunant atsakovui.
Byloje esantys įrodymai patvirtina jog atsakovui buvo skirti kaip vairuotojui – ekspeditoriui specialūs laikikliai ir diržai kroviniu tvirtinti.
Byloje nėra įrodymų jog transporto priemonė kurią atsakovas vairavo tarnybinės komandiruotės metu buvo techniškai netvarkinga ir, kad tai turėjo įtakos žalai atsirasti nėra.
Dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme ir termino
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau DGK) praleidusi terminą, prašė jį atnaujinti ir, kad Alytaus DGK sprendimu 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui dėl žalos atlyginimo, ieškovui praleidus Darbo kodekso (toliau DK) 220 str. 1 d. nustatytą kreipimosi į DGK terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.
Ieškinio senaties terminas nustatytas DK 15 str. 2 d. yra treji metai ir šis terminas nėra praleistas.
DK 231 str. 1d. reglamentuoja jog darbo ginčo šalis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme turi teisę kreiptis per mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos jeigu atsisakoma nagrinėti darbo ginčą DGK ir neatnaujinamas terminas darbo ginčui nagrinėti Darbo ginčų komisijoje. Ieškinys teisme gautas 2020 m. spalio 19 d. (2020 m. spalio 18 d. buvo šeštadienis, 18 d. –sekmadienis) ir teismas vertina jog ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, ieškinį priėmė ir darbo ginčą nagrinėjo iš esmės.
Teismas pasisako ir dėl to, kad pagal suformuotą teismų praktiką nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 296 str. 1 d. 1 p. (nesilaikius išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos).
Dėl žalos atlyginimo
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 str. 1 d.).
Darbuotojo padarytą turtinę žalą reglamentuoja DK 153 str. nustatantis, kad išskyrus konkrečiai DK ar kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu žala padaryta dėl didelio neatsargumo - ne daugiau kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.
Įsigaliojus Darbo kodeksui (naujam) 2017 m. liepos 1 d. darbo sutartyje su darbuotoju nenumatoma visiška materialinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ieškovas (buvęs darbdavys) įrodinėja ir turi įrodyti žalos padarymą, jos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (tyčiniais veiksmais ar neveikimu), priežastinį ryšį tarp veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo, darbuotojo kaltę, aplinkybę jog teisės pažeidimo metu šalis siejo darbo santykiai bei, kad žalos atsiradimas, susijęs su darbine veikla.
Teismas vertina jog šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent atsakovą ir ieškovą siejo darbo santykiai, atsakovas vykdė darbo funkcijas – vairavo transporto priemonę, vežė krovinius tarptautiniais maršrutais. Žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, tai yra nukraunant krovinį, dviejų automobilių apgadinimo fakto, mechanizmo ir žalos dydžio atsakovas neginčija. Atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais pasirašytinai ir žinojo kokias pareigas turi atlikti veždamas krovinį. Atsakovas pats patvirtino teismo posėdžio metu, kad nors gabeno vieną automobilį pagal vieną įsakymą dėl komandiruotės, tačiau jį pritvirtino prie pat platformos krašto ir transporto priemonė gabenama lietėsi su atsakovo vairuojama transporto priemone ir gabenama transporto priemonė buvo apgadinta. Kitu atveju nukraunat atsakovui, nukraunant atgabentą transporto priemonę, buvo atsiremta (atsitrenkta) į stulpą ir transporto priemonė taip pat buvo apgadinta. Atsakovas neginčija paties žalos dydžio ir teismas pagal pateiktus įrodymus vertina jog tokio dydžio žala buvo padaryta krovinio gavėjui, ieškovas ją atlygino.
Dėl patirtos žalos teismas dar pasisako, kad CMR važtaraščiuose žymų, kad buvo vežami automobiliai su defektais ) apgadinti, tai yra, kad jie tokie buvo pasikrovimo metu nėra. Žymas dėl apgadinimo įrašė krovinio gavėjas, krovinio vežėjas, jo atstovas – atsakovas – jokių žymų neįrašė, CMR važtaraščiuose pasirašė ir tai leidžia daryti išvadą, kad automobiliai buvo apgadinti jų gabenimo metu, esant jiems vežėjo atsakomybėje.
Atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi ir tarptautinis krovinių pervežimas bei jų pakrovimas ir nukrovimas , tuo pačiu CMR atitinkamų grafų (vežėjo) pildymas buvo jo darbinė (profesinė) veikla CMR važtaraštyje pasikrovimo metu krovinio defektų atsakovas neįrašė ir jeigu tokių defektų nebuvo atsakovas turėjo pareigą nugabenti tokios būklės krovinį kokios paėmė (pasikrovė).
Atsakovas buvo atsakingas ir už krovinio iškrovimą, taigi turėjo numatyti visas grėsmes krovinio iškrovimo metu ir imtis priemonių, kad žala neatsirastų.
Dėl atsakovo kaltės teismas pasisako, kad P. K. buvo supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo jų ir nukrovimo taisyklėmis, privalėjo laikyti Kelių eismo taisyklių nuostatų ir būti atidus. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad nugabentų krovinį tokios būklės kokios gavo jį pervežti, taigi atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu.
Įrodyti nesutikimą su ieškiniu turi atsakovas (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė jog gabeno krovinį techniškai netvarkinga transporto priemone tame tarpe ir be apsauginio disko, bei, kad informavo darbdavį jeigu tokia aplinkybė buvo jog tai – apsauginio disko nebuvimas - gali turėti įtakos gabenamo krovinio būklei. Dėl krovinio tvirtinimo diržų ir tvirtinimo laikiklių, atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo jog juos turėjo ir jais naudojosi. Teismo nuomone be šių priemonių aplamai nebūtų buvę galimybės kroviniui gabenti ir teismas laiko nustatyta aplinkybę jog krovinio tvirtinimo diržai ir laikikliai buvo ir atsakovas turėjo galimybę juos naudoti pagal paskirtį.
Teismas nustatė, kad tarp žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, tai yra jog žala atsirado dėl nepakankamo atsakovo atidumo ir rūpestingumo vienu atveju pakraunant ir gabenant automobilį, kitu atveju jį nukraunant.
Dėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti jos taip pat nustatytos ir dėl jų teismas jau pasisakė, kad žala padaryta ieškovui ir atsakovui esant darbiniuose santykiuose, tai yra žalos atsiradimo (padarymo) metu atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju- ekspeditoriumi, atsakovui vykdant darbo funkcijas sulygtas darbo sutartyje.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visą patirtą žalą 607, 13 EUR.
Pateikti draudimo liudijimai patvirtina, kad jos neatlygina draudimo bendrovė dėl nustatytos draudimo sutartimi franšizės.
Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 400 EUR, taigi ieškovo prašoma priteisti žala neviršija trijų vidutinių atsakovo darbo užmokesčio dydžių.
CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi asmens veiksmų (neveikimo0 rezultatu.
Darbo kodekso 152 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos
Ieškovas prašo priteisti regreso teise iš buvusio darbuotojo tokią žalą, kurią pats atlygino krovinio gavėjui, tai yra prašo atlyginti tiesioginius nuostolius.
Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise (CK 6.280 str. 1 d.).
Dėl priteistino iš atsakovo žalos dydžio, teismas pasisako, kad DK 152 str. 3 d. leidžia sumažinti turtinės žalos dydį, darbo ginčą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus jeigu žala padaryta tyčia.
Teismas nenustatė, kad žala padaryta tyčia. Žala padaryta neatsargumo, silpnesniosios darbo sutarties šalies – darbuotojo ir jos (atsakovo) finansinės ir ekonominės galimybės yra tikrai mažesnės, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir leidžiant darbo kodeksui (DK 152 str. 3 d.) teismas priteistinos turtinės žalos dydį mažina.
Teismas taip pat pasisako ir dėl to, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys – ieškovas, bet ne darbuotojas – atsakovas, kuris naudojasi transporto priemone dėl darbo santykių, vykdydamas darbines funkcijas. Ir paties didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (savininko transporto priemonės) pareiga atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui atsiranda dviem pagrindais, tai yra pagal CK 6.264 str. 1d. (bendrasis pagrindas kaip samdančiam darbuotojus asmeniui) ir pagal CK 6.270 str. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Atlyginus žalą padarytą darbuotojo neteisėtais veiksmais prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1d.).
Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis, tai yra didesnio pavojaus šaltiniais yra ūkinė komercinė veikla vykdoma darbdavio šiuo atveju MB „Grando logistika“ pasitelkus darbuotoją (vairuotoją- ekspeditorių P. K. šiuo atveju) ir tokios veiklos vykdymas yra susijęs su įvairia rizika jog gali atsirasti žala tretiesiems asmenims ir siekiant nustatyti ir užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo funkcijas, dalį, Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, 25 p.).
Priteistinos turtinės žalos dydį teismas mažina atsižvelgdamas ir į tai, kad nors žala atsirado dėl darbuotojo vairuotojo-ekspeditoriaus veiksmų, tačiau didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir didesnio pavojaus ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas yra darbdavys, tai yra ieškovas byloje – MB „Grando logistika“.
Dėl palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2020 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 605,00 Eur advokato išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 74,98 procento ieškinio (455,13 Eur x 100/ 607,00 Eur), iš atsakovo ieškovei priteisiamos atitinkama bylinėjimosi išlaidų dalis, t.y. 8 Eur žyminio mokesčio, nes tai minimali už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir 453,63 Eur (605,00 Eur x 74,98 proc.) advokato pagalbai apmokėti, viso ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 461,63 Eur (93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu teismas
n u s p r e n d ž i a :
Preliminarų sprendimą pakeisti
ieškinį tenkinti dalinai
Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio - k., Kalvarijos sav., Marijampolės apskr., 455,13 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 13 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, eurus, 461, 63 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 63 ct.) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės mažosios bendrijos „Grando logistika“, juridinio asmens kodas 303061367, buveinės adresas Sasnavos g. 74, Marijampolė, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, b.k. 73000, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
.
Teisėja Janina Zaržeckienė