Administracinė
byla Nr. AS858
– 511/2010
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio
(pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės teismo medicinos
tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, R. P.
P., V. A., G. P. ir R. P. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymų
dalių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Valstybinė teismo
medicinos tarnyba), R. P. P., V. A., G. P. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai)
skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami
panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnyba) direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.
T1-373 „Dėl įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų patikslinimo,
atsisakymo patikslinti ir licencijos galiojimo sustabdymo“ 2 punktą; panaikinti
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus
2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 „Dėl medicinos praktikos licencijų
galiojimo sustabdymo“ 1 punktą; panaikinti Valstybinės akreditavimo
sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 17 d.
įsakymo Nr. T1-410 „Dėl medicinos praktikos licencijų galiojimo sustabdymo“ 1
punktą. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Valstybinės
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės
6 d. įsakymo Nr. T1-373 2 punkto, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros
veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 1 punkto
ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1?410 1 punkto galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.
birželio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas Valstybinė teismo medicinos tarnyba
Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė pakartotinį prašymą taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus
2010 m. gegužės 13 d. įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr.
T1-410 1 punkto galiojimą.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba nurodė, kad
skundžiamais aktais teismo medicinos ekspertams R. P. P., V. A., G. P. ir R. P. sustabdytas
medicinos praktikos licencijos galiojimas. Teigė, kad realizavus skundžiamus
aktus Valstybinė teismo medicinos tarnyba butų priversta nutraukti teismo
medicinos ekspertizių pagal teismų nutartis ir tyrimų pagal prokurorų ir
ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis, fizinių ir juridinių asmenų
prašymus atlikimą, perkeliant šių teismo medicinos paslaugų teikimą į kituose
miestuose esančius padalinius. Pažymėjo, jog nesustabdžius skundžiamų aktų
galiojimo būtų paralyžiuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos veikla
Klaipėdos skyriuje, todėl būtų pažeistas ir viešasis interesas. Teigė, jog
ginčijamų sprendimų realizavimo padarinių šalinimas bei buvusios padėties
atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, papildomais
materialiniais nuostoliais, o tai, teismui panaikinus skundžiamus aktus,
apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį negalimą. Taip pat
netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sudaromos prielaidos papildomiems
teisminiams ginčams. Pažymėjo, jog dėl sudėtingos ginčijamų aktų įgyvendinimo
procedūros (draudžiant teismo medicinos ekspertams verstis medicinos praktika,
Valstybinė teismo medicinos tarnyba privalėtų licencijos galiojimo sustabdymo
laikotarpiu nušalinti teismo ekspertus nuo pareigų Darbo kodekso nustatyta
tvarka), patenkinus skundą teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti
neįmanomas, taip pat teismo sprendimo įvykdymas gali būti susijęs su didelėmis
materialinėmis sąnaudomis. Manė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo
priemonę nebūtų pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo
principai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos
7 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus
2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo
Nr. T1-410 1 punkto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas pažymėjo, jog kilus ginčui dėl įsakymų, jų
vykdymas turėtų būti atidėtas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo –
teigiamo sprendimo atveju jo įvykdymas būtų apsunkintas dėl nepagrįsto ekspertų
darbo ribojimo ir sukeltų neigiamas pasekmes asmenims ir institucijoms, kurios
yra kreipęsi dėl ekspertizių atlikimo.
III.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros
veiklai tarnyba atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros
veiklai tarnyba nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos
padalinys, kuriame dirbo teismo medicinos ekspertai, kurių medicinos praktikos
licencijų galiojimas buvo sustabdytas skundžiamais sprendimais, neturi teisės
teikti teismo medicinos ekspertizės paslaugų, nes neturi galiojančios įstaigos
asmens sveikatos priežiūros licencijos. Todėl joje neturi teisės verstis
medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir
jokie teismo medicinos ekspertai. Mano, jog neigiamos pasekmės kiltų tuomet,
jei Valstybinė teismo medicinos tarnyba ir toliau vykdytų savo veiklą.
Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį
atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai pažymi, jog teismo medicinos ekspertams
sustabdytas medicinos praktikos licencijų galiojimas ne dėl to, kad jie
netinkamai vykdė savo funkcijas, o tik dėl to, kad Klaipėdos padalinio, kuriame
dirbo teismo medicinos ekspertai, pastatų būklė neatitiko higienos sąlygų, nors
anksčiau ši priežastis nebuvo vertinama kaip kliūtis asmenims vykdyti jiems
pavestas teismo ekspertų funkcijas. Nurodo, jog nesustabdžius ginčijamų aktų
galiojimo, būtų privaloma teismo ekspertus nušalinti nuo pareigų, perkeliant
teismo medicinos paslaugų teikimą į kituose miestuose esančius padalinius, dėl
to padidėtų kituose miestuose dirbančių teismo medicinos ekspertų darbo krūvis,
kiti teismo medicinos ekspertai turėtų susipažinti su dideliu skaičiumi jiems
perduotų jau pradėtų ir neužbaigtų gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimų,
medicininių dokumentų tyrimų, kas galėtų neigiamai paveikti teismo medicinos
ekspertizių atlikimą laiku, teisėsaugos institucijų darbą, trečiųjų asmenų ir viešąjį
interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso
dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių
reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą
reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos
netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y.
kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios
padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal
administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto
priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo
įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo
metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar
tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui
priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., administracinės
bylos Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5?230/2005).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip
pat yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo laikiną
sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo
pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių
teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios
reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų
adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių
interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., administracinės bylos Nr. AS5–375/2005,
Nr. AS15-183/2006 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti laikomasi proporcingumo principo.
Taigi riekia pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei
reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas
išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui,
kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų
pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas.
Pareiškėjai, kreipdamiesi su skundu į teismą,
prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos
direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. T1-373 2 punktą; panaikinti
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus
2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. T1-405 1 punktą ir 2010 m. gegužės 17 d.
įsakymo Nr. T?410 1 punktą. Taip pat pateiktas prašymas taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę –laikinai sustabdyti Valstybinės akreditavimo
sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d.
įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą,
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pareiškėjams galimai
palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo
užtikrinimo priemonės – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo 1 punkto ir 2010 m. gegužės
17 d. įsakymo Nr. T1-410 1 punkto galiojimo laikino sustabdymo, teismo
sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams
medicinos praktikos licencijų galiojimas buvo sustabdytas ne dėl to, kad jie
netinkamai vykdė savo funkcijas ar netinkamai organizavo ir vykdė savo veiklą. Atsakovas
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atskirąjį skundą iš
esmės grindžia argumentu, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos
padalinys, kuriame dirbo teismo medicinos ekspertai, neturi teisės teikti
teismo medicinos ekspertizės paslaugų, todėl joje neturi teisės verstis
medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir
teismo medicinos ekspertai. Tačiau iš byloje esančių pareiškėjų medicinos
praktikos licencijų (b. l. 15 – 18) turinio matyti, kad teismo medicinos
gydytojų veiklos teritorija nėra apribota, todėl teisėjų kolegijos manymu,
nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo būtų neproporcingai apribotos teismo
medicinos ekspertų teisės užsiimti profesine veikla kitoje, ne ginčo,
teritorijoje. Pagrindo manyti, jog teismo medicinos ekspertams vykdant
funkcijas kituose Valstybinės teismo medicinos tarnybos padaliniuose galėtų
būti pažeisti atsakovo interesai ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai,
nėra, priešingai, tam tikrais aspektais tai leistų užtikrinti viešąjį ir
trečiųjų asmenų interesus, nes didelę patirtį turinčių teismo medicinos
ekspertų veikla nebūtų nutraukiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, sustabdžius
ginčijamų įsakymų dalių galiojimą galima išvengti didesnės žalos privatiems ir
visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo
užtikrinimo priemonės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjų
veiklos pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai
tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl
teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos
7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimė
Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis
Romanas
Klišauskas