Civilinė byla Nr. e2-972-370/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01007-2022-9

        Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.3; 3.3.2.3

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LUCIDUS TECHNO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 202 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2719-640/2022, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „LUCIDUS TECHNO“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telekonta“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus apšvietimas“ (toliau – ir atsakovė) prašydama pripažinti 2022 m. liepos 13 d. atsakovės sprendimą, kuriuo pirkimą laimėjusiu pripažintas UAB „LUCIDUS TECHNO“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas, neteisėtu

2.       Nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Gatvių apšvietimo nuotolinio valdymo spintų ir šviestuvų individualaus valdymo valdiklių pirkimas“ (toliau – pirkimas). Ieškovė pateikė pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą ir atsakovė 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pripažino ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėtoju, tačiau atsakovė 2022 m. liepos 13 d. panaikino 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties.

4.       Nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų ar galbūt jau pasirašytos pirkimo sutarties vykdymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, kadangi atsakovė užbaigtų pirkimo procedūras, įsigytų pirkimo objektą ir ieškovės galimybė laimėti pirkimą ir pačiai patiekti pirkimo objektą taptų nebeįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė viešojo pirkimo „Gatvių apšvietimo nuotolinio valdymo spintų ir šviestuvų individualaus valdymo valdiklių pirkimas“ procedūras, uždraudžiant atsakovei atlikti bet kokius su pirkimu susijusius veiksmus, ir įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties su UAB „LUCIDUS TECHNO“.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija (atsakovė) galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti bei vykdyti pirkimo sutartį šioje pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei būtų užtikrinta galimybė grįžti į aukščiau nurodytą pirkimo stadiją, o atsakovė veiktų atitinkamai, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimu būtų nustatytas atsakovės skundžiamų veiksmų teisėtumas. Taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo, priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ieškovės pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagristas, nes ieškovei pateikus pretenziją atsakovei dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, ši pretenzija buvo atmesta, kaip nepagrįsta.

9.2.       Ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad būsimo teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų – ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą iš atsakovės.

9.3.       Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes jomis daroma žala visuomenei. Pirkimo metu siekiama įsigyti gatvių apšvietimo nuotolinio valdymo spintas ir šviestuvų individualaus valdymo valdiklius, kurie yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą ir neįgyvendinti šio pirkimo.

10.                      Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Trečiasis asmuo nepaneigė ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, taip pat savo reikalavimą įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.

10.2.                      Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, teisės į nuostolių atlyginimą egzistavimas nepaneigia grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Užbaigus pirkimo procedūras ir įsigijus pirkimo objektą, ieškovės galimybės laimėti pirkimą ir pačiai patiekti pirkimo objektą taptų nebeįmanomos, o tai sudarytų sąlygas inicijuoti naujus teisminius ginčus ar koreguoti esamo ginčo apimtis.

10.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštarauja viešajam interesui, dėl kurio būtų būtinas skubus pirkimo įvykdymas. Atsakovė taip pat yra nurodžiusi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kuo skubiau sudaryti pirkimo sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).

12.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.                      Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymą – duomenis, patvirtinančius, kad pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – atsakovės 2022 m. liepos 1 d. pranešimą ieškovei dėl pirkimo finansavimo.

15.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ir apeliantės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad tiek apeliantė, tiek ieškovė neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

16.                      Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17.                      Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

18.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

19.                      Savo reikalavimus ieškovė grindžia įrodinėdama, kad ieškovė buvo pateikusi pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, tačiau atsakovė, 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pripažinusi ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėtoju, nepagrįstai 2022 m. liepos 13 d. sprendimu panaikino 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir pirkimo laimėtoju pripažino apeliantės pasiūlymą.

20.                      Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.

21.                      Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

22.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

23.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, jomis daroma žala reali ir reikšminga žala visuomenei, dėl jų taikymo atsakovė gali prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

24.                      Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

25.                      Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

26.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

27.                      Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

28.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektu yra Vilniaus gatvių apšvietimo nuotolinio valdymo spintų ir šviestuvų individualaus valdymo valdiklių pirkimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nepateikia objektyvių duomenų, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių.

29.                      Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

Dėl bylos procesinės baigties

30.                      Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė