Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-808-417/2014

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00238-2014-6

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:39.1; 45.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo,  

n u s t a t ė:

2014-07-13 D. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis   2014-07-13 14.25 val. Zarasų r., Avilių k., vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,47 prom. girtumo laipsnis, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 16 ir 14 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutarimu D. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 1100 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus, pagal ATPK straipsnio 1241 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda –    30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, D. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – 1100 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutarimą ir priimti naują. Nurodo, jog niekada nevairuoja automobilio būdamas išgėręs, jis visai negeria, yra sportuojantis žmogus, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą. Teigia, jog nesutiko su nustatytu 0,47 promilės girtumu, bet jis nebuvo informuotas, kad gali pasinaudoti teise kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, ir gailisi, kad tokia teise nepasinaudojo. Be to, jis, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, pūtė į alkotesterio aparatą, kuris buvo festivalyje, kuriame jis dalyvavo, ir įpūtė 0,27 promilės, tačiau aparatas nedavė šaknelės. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad įpūtė 0,27 promilės, kad yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. Tada policijos pareigūnai jam grąžino dokumentus ir leido vairuoti, o už 500 m vėl sustabdė policijos pareigūnai ir tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 0,22 promilės neblaivumas, tačiau policijos pareigūnai teismui šių duomenų nepateikė ir jį nubaudė tik dėl to, kad tamsintų langų pralaidumas viršijo nustatytą normą. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo reikalų, be to, jo materialinė padėtis yra sunki.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos skyrius nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, įvertino visas aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog                 D. L. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Remiantis pateikta medžiaga matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius D. L. ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas (b. l. 7). Pažymėtina, jog jokių aplinkybių, kodėl būtų galima abejoti alkotesterio parodymais, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, nepasinaudojo įstatymų suteikta teise pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl jam nustatytas girtumas yra niekuo nepaneigtas. Dėl apelianto teiginių, kad jis tikrinosi blaivumą festivalyje buvusiu alkotesteriu ir alkotesteris rodė 0,27 promilės girtumą, bet nebuvo išduota tai patvirtinanti šaknelė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vairuotojų blaivumą gali tikrinti tam įgalioti asmenys su atestuota įranga, todėl net jei D. L. ir būtų pateikęs alkotesterio šaknelę, tai nesudarytų pagrindo abejoti policijos pareigūnų jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Taip pat visiškai nesuprantami apelianto teiginiai, kad jam policijos pareigūnai leido toliau važiuoti ir už 500 m jį sustabdžius jam buvo nustatytas 0,22 promilės girtumas, nes iš byloje pateikto pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad D. L. 2014-07-13 15.20 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir pats pasirašė, kad susipažino su pranešimu (b. l. 9). Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad tą pačią dieną 16.30 val. jis buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistinas (b. l. 30), tačiau tai nereiškia, kad policijos pareigūnai leido jam važiuoti. Be to, šis pažeidimas nustatytas po dviejų valandų, kai D. L. buvo tikrintas blaivumas, taigi jeigu jam ir buvo tikrintas blaivumas, tikėtina, kad praėjus dviem valandoms jam galėjo būti nustatytas 0,22 promilės girtumas, bet tai nepaneigia policijos pareigūnų D. L. nustatyto neblaivumo 14.25 val.  

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina, išvada, kad D. L. kaltė padarius administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Eduardas Maškevičius