Civilinė byla Nr. 2-11-242/2011
(Proceso Nr. 2-16-3-00365-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
30.3; 33; 116.4.
(S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. sausio 3 d.
Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,
sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,
dalyvaujant ieškovėms B. S. ir T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. S. ir T. P. ieškinį A. S. dėl duomenų, esančių viešajame registre, nuginčijimo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, tretysis asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija, ir
n u s t a t ė :
Ieškovės B. S. ir T. P. prašė pripažinti negaliojančia N.Daugėliškio seniūno pažymą, išduotą 2002 m. lapkričio 25 d., kurios pagrindu buvo įregistruotos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir nuginčyti A. S. nuosavybės teises į šį turtą, t.y. pripažinti, kad pastatai, kurių unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre: (duomenys neskelbtini), esantys Neverėnų kaime, Ignalinos rajone, nuosavybės teise priklauso B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ieškinyje nurodė, kad B. S. yra jų tėvas. Jis turėjo du namus. Senesnis namas buvo paveldėtas iš senelio B. S. Šiame name tėvas gyveno su šeima, o kai jo sūnus ir ieškovių brolis A. S. apsivedė, tai tėvas leido jam su žmona gyventi senajame name, o pats su šeima persikėlė gyventi į naująjį, kitoje kelio pusėje 1962 metais baigtą statyti gyvenamąjį namą. Senojo namo tėvas nei aprašė, nei padovanojo sūnui, o tik leido jame gyventi. Prie naujo namo buvo pastatyti pastatai – tvartas, pirtis, rūsys, šulinys. Tie pastatai buvo pastatyti atskirai. Kartu prie tvarto komplekse buvo dar malkinė pastatyta, paskui dar tokia patalpėlė ir didelis tvartas. Utenos apskrities archyvo išduotoje pažymoje nurodyta, kad 1961-1963, 1964-1966 metų ūkinėse knygose yra įrašyti ūkiniam kiemui priklausantys du gyvenamieji namai, o šeimos galva nurodytas B. S. Nuo 1967 iki 1985 metų ūkinėse knygose yra įrašyti šeimos galvos A. S. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai - gyvenamasis namas ir tvartas, 1986-1990 metų ūkinėse knygoje yra įrašyti šeimos galvos A. S. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas ir priestatas. Tai patvirtina, kad A. S. gyveno senajame tėvo name ir buvo užregistruotas kaip šio namo (kiemo) šeimos galva. Atsakovas Nekilnojamojo turto registrui pateikė 2002 m. lapkričio 25 d. N.Daugėliškio seniūno išduotą pažymą, kurios pagrindu įregistravo savo nuosavybės teises į 6 pastatus, tačiau tiek pastatų atsakovui niekada nepriklausė, nes prie senos statybos gyvenamojo namo, kuris ūkinėse knygose buvo įrašytas atsakovo vardu, yra tik vienas pastatas – tvartas. Šis faktas įrodo, kad duomenys viešajame registre neatitinka tikrovės. Registre taip pat neteisingai nurodyta, kad pastatai pastatyti 1948 metais, kai iš tikrųjų jie užbaigti statyti 1962 metais. Senasis gyvenamais namas, statytas 1948 metais nėra inventorizuotas ir registruotas Registrų centre. Ieškovės 2008 metais kreipėsi į Daugėliškio seniūniją dėl klaidos registre ištaisymo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė klaidą ištaisyti. Ieškovės nori įregistruoti pastatus tėvo vardu, o paskui pasidalinti tarp visų įpėdinių.
Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ieškinyje nurodyti faktai atitinka tikrovę.
Tretysis asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, prieštaravimų ieškiniui nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Liudytojas J. P. posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūnas. Ieškoves ir atsakovą pažįsta ir žino, kur yra minėti pastatai. Ten yra du namai – vienoje kelio pusėje naujesnis namas ir ūkiniai pastatai, o kitoje pusėje blogesnis namas ir tvartas. Seniūnijoje pažymos rašomos iš ūkinių knygų. Ūkinių knygų duomenys buvo atnaujinami kas 4 metai. Gali būti, kad surašant duomenis buvo padaryta kokia klaida. Jo manymu visų pastatų savininkai yra brolis ir dvi seserys, tačiau, kadangi pastatus pastatė jų tėvas B., tai būtų teisinga pripažinti, kad visi šie pastatai yra B. S., kurio jau nebėra gyvo. Sutinka, kad 2002 m. pažyma A. S. buvo išduota per klaidą.
Liudytoja L. L. paaiškino, kad ieškovės yra jos pusseserės. Ji gyvena netoli nuo Neverėnų kaimo ir nuo mažens lankydavosi pas pusseseres. Ji žino, kad ieškovių tėvas B. S. turėjo tėvų paliktą namą, o 1962 metais pasistatė naują namą kitoje kelio pusėje. Taigi S. turėjo du namus, vienas namas naujesnis, kuriame gyveno B. su šeima, o senesniame name B. leido apsigyventi sūnui A., kai šis vedė. Nė vienas namas nepriklausė A. Vėliau, kai A. tėvai ir brolis J. numirė, A. persikraustė į tėvo naująjį namą. Ūkinius pastatus taip pat pasistatė B.
Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2009 m. spalio 29 d. išrašo-pažymėjimo matyti, kad 2003 metais šiame registre buvo įregistruotos A. S. nuosavybės teisės į pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Neverėnų kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į pastatus įregistruotos remiantis N.Daugėliškio seniūno 2002 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr.539 ir 2003 m. kovo 5 d. išrašu iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 metais ieškovės kreipėsi į N.Daugėliškio seniūniją, prašydamos patvirtinti, kad pastatai iš tikrųjų priklausė jų tėvui, o ne A. S., todėl seniūnas J. P. 2008 m. rugsėjo 15 d. išdavė pažymą Nr. I-237, kuria patvirtino, jog pagal patikslintus N.Daugėliškio seniūnijos namų ūkio knygos Nr.24 įrašus, Neverėnų kaime, N.Daugėliškio seniūnijoje, Ignalinos rajone, namų ūkio Nr. 976, B. S. vardu yra užregistruoti pastatai, kurie Nekilnojamojo turto registre yra neteisingai registruoti A. S. vardu. Seniūnas prašė VĮ Registrų centro ištaisyti klaidą registre, tačiau VĮ Registrų centro Utenos filialas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių įregistravimo atsisakė duomenis pakeisti, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono Daugėliškio apylinkės viršaičio 1996 m. sausio 31 d. pažymėjimas Nr. 10 patvirtina, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 27, asmens sąskaitos Nr. 1005, piliečiui B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai: tvartas, pirtis, rūsys, šulinys, esantys Neverėnų kaime, „Pergalės“ žemės ūkio bendrovės teritorijoje. Iš Utenos apskrities archyvo 2003 m. kovo 5 d. pažymėjimo Nr. N4-466 matyti, kad Neverėnų kaimo 1961-1963, 1964-1966 metų ūkinėse knygose yra įrašyti šeimos galvos S. B. ūkiniam kiemui priklausantys du gyvenamieji namai, o kiemo narių sąraše įrašytas narys A. S. Nuo 1967 iki 1985 metų ūkinėse knygose įrašyti šeimos galvos A. S. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai - gyvenamasis namas ir tvartas, 1986-1990 metų ūkinėse knygoje yra įrašyti šeimos galvos A. S. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas ir priestatas. Šie įrašai patvirtina, kad A. S. gyveno senajame tėvo name ir buvo užregistruotas kaip šio namo (kiemo) šeimos galva.
Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymas Nr. I-806 panaikino kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę ir nustatė, kad šiems nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. B. S. mirė 1994 m. kovo 3 d., t.y. po šio įstatymo įsigaliojimo, todėl darytina išvada, kad minėti pastatai priklauso B. S. asmeninės nuosavybės teise.
Teismas, įvertinęs ieškovių B. S. ir T. P. paaiškinimus, liudytojų J. P., L. L. parodymus ir byloje esančius dokumentus – Utenos apskrities archyvo 2003 m. kovo 5 d. pažymėjimą Nr. N4–466, Ignalinos rajono Daugėliškio apylinkės viršaičio 1996 m. sausio 31 d. pažymėjimą Nr.10, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Naujojo Daugėliškio seniūnijos 2008 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. I-237, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), laiko įrodytu, kad pastatai, esantys Ignalinos rajono Neverėnų kaime, asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S. Todėl Ignalinos rajono N.Daugėliškio seniūno 2002 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr.539 apie A. S. pastatus pripažintina negaliojančia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad duomenys įrašyti į viešą registrą nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokiais įrodymais gali būti valstybės institucijų sprendimai, teismo sprendimai ir nutartys, taip pat kiti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 197, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia N.Daugėliškio seniūnijos seniūno 2002 m. lapkričio 25 d. pažymą Nr. 539, kuria remiantis buvo įregistruotos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - pastatus, kurių unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre: (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad pastatai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), esantys Neverėnų kaime, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Teisėjas Aleksandras Jakubovskis