Administracinė byla Nr. A-2063-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00700-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

6.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose įtvirtintomis normomis, teismas konstatavo, kad Tarybos patvirtino dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys (fiziniai ir juridiniai), valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Be to, atkreipė dėmesį, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

7.       Šiame kontekste teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 9 punktas numato, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį(-čius) nekilnojamąjį turtą(-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. pateikia UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo.

8.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo byloje dėl priteistinos sumos dydžio nėra, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 468,53 Eur suma. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą dalimis, teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, todėl šioje proceso stadijoje šis prašymas netenkintinas. Teismas papildomai akcentavo, kad atsakovas su analogišku prašymu turi teisę kreiptis į pareiškėją arba vėliau ir į antstolį, kuris vykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą.

III.

9.       Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42–44), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

10.       Atsakovas pažymi, kad ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinio bylos nagrinėjimo proceso metu atsakovo atstovo (įmonės direktoriaus) išsakytų argumentų. Šiuo aspektu pabrėžia, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydžio ar jos pagrįstumo neginčijo. Atkreipia dėmesį, kad tai neatitinka realybės, kadangi atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko tik su bendra pareiga mokėti vietinės rinkliavos mokestį, tačiau aiškiai nesutiko su reikalavimo sumos dydžiu. Atsakovo atstovas prašymą išdėstyti priteistą sumą dalimis įvardijo tik kaip šalutinį, kuris būtų aktualus tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų tenkintas, tačiau ne kaip šio sumos pripažinimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ginčijo reikalavimo dydį ir nurodė, jog jam taikoma rinkliava yra aiškiai per didelė, kadangi ginčo pastatas nuo 2015 m. vasario 11 d. nenaudojamas, t. y. jau daugiau nei 2 metus, todėl šiam objektui nuo 2015 m. vasario 11 d. turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia VĮ „Registrų centras“ išrašą, iš kurio matyti, jog ginčo pastatas bendrovei UAB „Norfos mažmena“ buvo išnuomotas tik iki 2015 m. vasario 11 d., taip pat patalpų perdavimo–priėmimo akto kopiją.

11.       Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 56–57) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą.

12.       Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Aprašo 9 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Sprendimą, tenkinantį vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, priima Savivaldybės administracijos direktorius (Aprašo 15 p.), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas turi teisę priimti sprendimus netenkinančius mokėtojų prašymų taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą (Aprašo 32.1 p.). Tačiau pagal UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ duomenis atsakovas nesikreipė su prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą nei už 2015 m., nei už 2016 m., todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovą apmokestino vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjo manymu, atsakovo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai neįrodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas nenaudojamas, nes tik elektros energijos, vandens paslaugų tiekėjų pateikti duomenys įrodo atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo / nenaudojimo faktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 468,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

14.       Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 2 468,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Tačiau atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas nuo 2015 m. vasario 11 d. yra nenaudojamas, todėl nuo šios dienos jam turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovui tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Tačiau, kaip minėta, atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektui turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.

17.       Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.). Atitinkamai atsakovo nurodomos nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo sąlygas numatė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 (su pakeitimais) patvirtinto Aprašo nuostatos. Tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šia tvarka pasinaudojo ir kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ginčo objektui, o toks jo prašymas buvo tenkintas. Tai iš esmės pripažino ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

18.       Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Tuo tarpu šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, kad ginčo objektas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu buvo nenaudojamas. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų (pvz., duomenų apie bylai aktualiu laikotarpiu suvartotą elektros energiją, vandenį ir pan.), kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl ginčo pastato nenaudojimo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog atsakovo atstovas savo nesutikimą su pareiškėjo prašymu iš esmės grindė tuo, kad ginčo objektas nuo 2015 m. vasario mėn. nebuvo naudojamas. Atitinkamai ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus įvertino ir pažymėjo, jog vietinės rinkliavos mokėtojas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo. Tuo tarpu atsakovo atstovas argumentų dėl pareiškėjo pateiktų vietinės rinkliavos apskaičiavimų aritmetinio teisingumo nepateikė, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu ginčo byloje dėl priteistinos sumos dydžio nėra.

20.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Arūnas Sutkevičius

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė