Administracinė byla Nr. TA-260-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00853-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą, visų pirma, patyrė 2016 m. balandžio 7 d. – 2018 m. sausio 18 d. laikotarpiu, kai atlikdamas paskirtą bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, kurioje atliko komplektavimo-lankstymo operaciją. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsniu, nurodė, kad nebuvo galima vertinti, kad šis darbas atitiko jo turimą automechaniko specialybę ar, kad šis darbas galėjo išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, nes įgytus įgūdžius laisvėje pritaikyti galima tik labai siauroje srityje. Darbas siuvimo ceche organizuojamas konvejerio principu, todėl kiekvieno nuteistojo darbas priklauso nuo prieš jį atliekančių nuteistųjų darbo rezultato. Paaiškino, kad darbas gamybos ceche buvo skirstomas, neatsižvelgiant į nuteistojo gebėjimus ar pageidavimus atlikti vieną ar kitą operaciją. Pareiškėjo vertinimu, taikytas darbų skirstymo principas buvo skirtas psichologiškai palaužti nuteistąjį ir priversti jį paklusti, toks darbo organizavimas neatliko auklėjamosios ir socialinės reabilitacijos funkcijų. Pareiškėjas nurodė, kad pradėjus dirbti gamybos ceche, 2016 m. balandžio mėnesį minimalus valandinis atlygis buvo 2,13 Eur, nuo 2016 m. liepos mėnesio minimalus valandinis atlygis – 2,32 Eur. Pareiškėjas darė išvadą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 228 patvirtinto Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 5 punktu, iki 2016 m. liepos mėnesio jam turėjo būti sumokėtas 7,3 Eur / 8 val. pamainą arba 161,3 Eur /mėn. atlyginimas, nuo 2016 m. liepos mėn. – atitinkamai 8 Eur / 8 val. pamainą arba 175,3 Eur / mėn. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio jam buvo priskaityta apie 89 Eur / mėn., o atlikus visas išskaitas, buvo išmokėta vidutiniškai 63 Eur / mėn. Pareiškėjas tvirtino, kad jam buvo nesumokėta apie 1 400 Eur darbo užmokesčio. Pareiškėjas vertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 228 nuostatos, jog neįvykdžius išdirbio normų dėl suimtojo ar nuteistojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą, vykdymas turi subjektyvų pobūdį, kadangi nėra aiškiai apibrėžtų nuteistojo kaltės nustatymo kriterijų. Nurodė, kad nuteistojo kalte gali būti traktuojama ir nuteistojo negebėjimas greitai atlikti operaciją, todėl VĮ „Mūsų amatai“ darbuotojai, skirstydami darbus nuteistiesiems, turėtų atsižvelgti į nuteistųjų gebėjimus atlikti vieną ar kitą operaciją, darbus organizuoti taip, kad vienų nuteistųjų darbas netrukdytų kitų nuteistųjų darbui. Pareiškėjas nurodė, kad jis netenka teisės gauti bazinę senatvės pensiją, nes nedraudžiamas socialiniu draudimu, o gautos pajamos yra nepakankamos sutarties su pensijų fondu sudarymui. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, Pravieniškių PN-AK neužtikrino jo paruošimo integracijai į visuomenę, nes per dešimt darbo dienų įvertinti nuteistąjį, jo veiksmus, gebėjimus ir sudaryti individualų, konkrečiam nuteistajam pritaikytą socialinės reabilitacijos planą neįmanoma, patvirtintos penkios aprobuotos elgesio pataisos programos praktikoje mažai taikomos, VĮ „Mūsų amatai“ neturi tinkamų specialistų auklėjamajam darbui su nuteistaisiais, darbo organizavimo, normų nustatymo, apmokėjimo sistema žlugdo morališkai nuteistąjį. Pareiškėjo teigimu, dėl neužtikrintos socialinės reabilitacijos, prarastų darbo įgūdžių, galimybės pasirūpinti senatvės pensija nesudarymo buvo sumenkintas jo žmogiškasis orumas.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos planas pareiškėjui buvo sudarytas 2014 m. birželio 27 d. Šiame plane buvo numatyta vidaus tvarkos taisyklių išaiškinimas; santykių su artimaisiais skatinimas; numatyta siekti pataisos namuose įsidarbinti arba mokytis; kriminalinės subkultūros prevencija. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad pareiškėjas planą vykdė. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo sudarytas pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas. Šiame plane buvo numatytos šios priemonės: laikytis vidaus tvarkos taisyklių, neturėti galiojančių nuobaudų, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pareiškėjas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsakovo atstovas tvirtino, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nebuvo nustatyta, pataisos įstaigos pareigūnai veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad atsižvelgus į teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilini kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.271 str. nuostatas), daro išvadą, jog įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. parengtame skunde išdėstė teiginius, jog žalą patyrė tiek dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, tiek ir dirbant VĮ „Mūsų amatai“, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino, jog VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojoje administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti šios įmonės veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta, bei nurodyta, kad administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta nagrinėti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį pareiškėjas yra nukreipęs į VĮ „Mūsų amatai“. Šia nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis nėra aiškiai atribojęs argumentų bei teiginių, kurie leistų spręsti tik dėl Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo), jų galimai sukeltos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp viešojo administravimo subjekto aktų ir žalingų padarinių, ir pasiūlyta pateikti naujo turinio skundą. Nagrinėti teisme buvo priimtas pareiškėjo 2019 m. gegužės 13 d. parengtas skundą, kuriame kaip atsakovas nurodytas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK.

7.       Bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė ir kad jos savininkė yra valstybė. Tačiau, teismas nurodė, jog be šių požymių, tam, kad valstybės įmonė būtų pripažįstama viešojo administravimo subjektu, būtina, jog valstybės įmonė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Teismas, nagrinėjamu atveju nenustatė, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi buvo nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu būtų buvę nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, teismo vertinimu, VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojoje administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Darant šią išvadą, teismas atsižvelgė į VĮ „Mūsų amatai“ teisinio statuso aiškinimą, pateikiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5020-525/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019).

8.       Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl darbo organizavimo VĮ „Mūsų amatai“ ir apmokėjimo už darbą bei kitų su darbo santykiais susijusių klausimų nėra sietini su Pravieniškių PN-AK veikla, vykdoma viešojo administravimo srityje, ir nepagrindžia Lietuvos valstybės pareigos atlyginti žalą, galimai kilusią darbo teisinių santykių srityje.

9.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino tinkamos jo resocializacijos.

10.       Byloje nustatyti duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. liepos 11 d. sudarė pareiškėjo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą. Pareiškėjo socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šios priemonės: laikytis vidaus tvarkos taisyklių, neturėti galiojančių nuobaudų; dirbti; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgęs į bylos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. jis neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus buvo paskatintas, įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“.

11.       Taip pat teismo nustatyti duomenys leido spręsti, jog pareiškėjas dalyvavo ir pozityvaus užimtumo priemonėse: Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, protų mūšyje, kuriame su komanda užėmė 3-ąją vietą, paskaitoje „Streso valdymas ir motyvacija keistis“, renginyje „Užgavėnės 2016“, virvės traukimo varžybose, kuriose iškovojo 1-ąją vietą. Be to, byloje pateikti dokumentai patvirtino, kad su pareiškėju vyko nuolatiniai pokalbiai, buvo teikiamos rekomendacijos dėl jo elgesio, taikomos visos numatytos priemonės, siekiant koreguoti nuteistojo elgesį ir sudaryti visas sąlygas tinkamai integruotis į visuomenę. Bylos duomenimis, pareiškėjui 2019 m. vasario 8 d. buvo nustatyta 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri vertinama kaip žema rizika. Vertinant šiuos duomenis, atsižvelgiama, kad 2016 m. liepos 11 d. sudarant individualų socialinės reabilitacijos planą, pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo įvertinta 20 balų. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika, taikant numatytas socializacijos ir būsimos integracijos į visuomenę priemones, sumažėjo.

12.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas buvo pristatomas Pravieniškių PN-AK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kurios nutarimais nutarta taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (žr. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų bylas Nr. T-640-753/2019, Nr. T-1833-753/2019). Paskutinis teikimas dėl lygtinio paleidimo taikymo pareiškėjui Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas 2019 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-524 taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šioje nutartyje bendrosios kompetencijos teismas konstatavo, kad stebimi teigiami pareiškėjo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą pažeidimą padarė 2016 m. balandžio 26 d., jis penkis kartus skatintas, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 parų parvykti į namus, buvo suteikta teisė 10 parų atostogų grįžti į namus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo odos dirbinių taisytojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Atsižvelgus į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties motyvus, sprendžiama, kad teismas sprendimą, jog A. K. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, priėmė, atsižvelgęs, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, kurio pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, pareiškėjas nusikaltimą padarė dėl finansinės naudos, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų byla Nr. T-1833-753/2019).

13.       Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės ir faktiniai duomenys patvirtino, kad pataisos įstaigoje taikytos socialinės reabilitacijos priemonės darė įtaką pareiškėjo socializacijai ir poveikį jo elgesiui. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, siekdama pareiškėją integruoti į visuomenę, tinkamai ir aktyviai įgyvendino jam numatytas socialinės reabilitacijos programas.

14.       Teismas nurodė, kad byloje nustačius, kad Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III.

15.       Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos sumą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

16.       Pareiškėjas nurodo, kad pagal BVK 136 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė atliekančių nuteistųjų reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Tiesiogiai dirbantis su nuteistaisiais yra socialinės reabilitacijos būrio viršininkas, kuriam tenka daug funkcijų, numatytas didelis darbo krūvis, todėl neįmanoma savo darbe taikyti tinkamų korekcinių programų. Socialinės reabilitacijos viršininkai taip pat nejaučia laisvės atėmimo vietų administracijos palaikymo taikyti korekcines programas, kadangi kitomis priemonėmis, tokiomis kaip darbas socialinės reabilitacijos procese teikiamas prioritetas. Pareiškėjo teigimu, realiai Pravieniškių PN-AK pagrindinė nuteistųjų integracijos į visuomenę priemonė yra nuteistųjų darbas. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje pagrindinė ūkinė veikla yra sektoriuje veikiantis paslaugų gamybos cechas, kuriame siuvami pakavimo maišai. Už nuteistųjų darbo organizavimą šiame ceche atsakinga VĮ „Mūsų amatai“. Kadangi pagal BVK 136 straipsnį, pataisos įstaigų administracijai pavesta organizuoti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją, pareiškėjo nuomone, pataisos įstaigos administracija atsakinga ir už tinkamą nuteistųjų darbo organizavimą. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino tinkamos resocializacijos, nes viena iš pagrindinių nuteistųjų integracijų į visuomenę priemonių yra darbas, pagal kiekvieno darbingumą ir gebėjimus.

17.       Pareiškėjo nuomone, pataisos namų administracija tik nukreipia nuteistuosius dirbti į siuvimo cechą, kuriame darbą organizuoja VĮ „Mūsų amatai“, tačiau neįvertina ar darbo pobūdis, keliamas normų reikalavimas, bei darbo apmokėjimas kiekvienu atveju nuteistajam, tenkina socialinės reabilitacijos iškeltus tikslus.

18.       Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19.       Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami visi pirminio skundo argumentai dėl neturtinės žalos pagrindo ir dydžio, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai, motyvuotai atsakė sprendime. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą.

20.       Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, bei nepateikė įtikinamų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų organizuojant pareiškėjo darbą ir neužtikrinant tinkamos jo resocializacijos, atlyginimo.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl pareiškėjo darbo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl darbo organizavimo VĮ „Mūsų amatai“ ir apmokėjimo už darbą bei kitų su darbo santykiais susijusių klausimų nėra sietini su Pravieniškių PN-AK veikla. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino tinkamos jo resocializacijos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, jais nustatytus faktus, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, siekdamas pareiškėją integruoti į visuomenę, tinkamai ir aktyviai įgyvendino jam numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nurodė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau teigia, kad Pravieniškių PN-AK administracija, kuri atsakinga už nuteistųjų darbo organizavimą, neužtikrino tinkamos resocializacijos, kadangi viena iš pagrindinių nuteistųjų integracijos į visuomenę priemonių yra nuteistųjų darbas.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl VĮ „Mūsų amatai“ teisinio statuso aiškinimo, kuris jau išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t. y., kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia pareiškėjui buvo padaryta (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-492/2018; 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-5020-525/2018; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019).

27.       Sprendžiant dėl atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK, kaip atsakingo už nuteistųjų darbo organizavimą, galimai neteisėtų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamos resocializacijos, teisėjų kolegija, pirmiausiai pažymi, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 ir 2 d.). Santykius, susijusius nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių taikymu, reglamentuoja BVK ir jo numatytais atvejais valstybės institucijos priimti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 str. 1 ir 2 d.). Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d.). Taigi, nuteistųjų darbo, kaip pataisos priemonės, pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

28.       Pagal BVK 136 straipsnį, pataisos įstaigų administracijai pavesta organizuoti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją. BVK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

29.       Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pateikta išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl darbo organizavimo VĮ „Mūsų amatai“ ir apmokėjimo už darbą bei kitų su darbo santykiais susijusių klausimų nėra sietini su Pravieniškių PN-AK veikla, vykdoma viešojo administravimo srityje, ir nepagrindžia Lietuvos valstybės pareigos atlyginti žalą, galimai kilusią darbo teisinių santykių srityje.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas plačiai ir išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui Pravieniškių PN-AK sudaryto individualų socialinės reabilitacijos pataisos plano ir dėl pareiškėjo dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse (b. l. 46–74), bei pagrįstai nustatė, kad aplinkybės ir faktiniai duomenys patvirtina, jog pataisos įstaigoje taikytos socialinės reabilitacijos priemonės darė įtaką pareiškėjo socializacijai ir poveikį jo elgesiui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK, siekdama pareiškėją integruoti į visuomenę, tinkamai ir aktyviai įgyvendino jam numatytas socialinės reabilitacijos programas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais kad Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino tinkamos resocializacijos, nes viena iš pagrindinių nuteistųjų integracijų į visuomenę priemonių yra darbas, kadangi, kaip jau ir buvo nustatyta, Pravieniškių PN-AK siekdama pareiškėją integruoti į visuomenę taikė plačias socialines priemones ir jas tinkamai įgyvendino pareiškėjo atžvilgiu.

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą.

32.       Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

                                                                                                         Ričardas Piličiauskas

                                                                                        Veslava Ruskan