Civilinė byla Nr. 2VP-486-314/2017
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00391-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;
(S)
3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 22 d.
Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys J. M., ADB „ERGO Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja antstolė Janė Jakimavičienė kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese vykdant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2‑502‑314 dėl 3 413,43 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, mirusį skolininką K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti nauja skolininke J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Prašymas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo išieškojimą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-502-314/2011 dėl 11 785,88 Lt (3 413,43 Eur) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo ADB „ERGO Lietuva“ naudai. Skolininkas K. M. (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė J. M..
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas yra negalimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vykdymo procese procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio teisės normas vienas iš skolininko pakeitimo atvejų yra fizinio asmens mirtis. Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo fakto, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Janės Jakimavičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/11/01662 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-502-314/2011 dėl 11 785,88 Lt (3 413,43 Eur) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo ADB „ERGO Lietuva“ naudai. Antstolė, skolininkui nemokant skolos, 2011 m. rugsėjo 23 d. areštavo skolininkui priklausantį turtą – ½ dalį žemės sklypo, miškų paskirties, 3,80 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, miškų paskirties, 0,93 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, miškų paskirties, 4,90 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė taip pat 2016 m. gruodžio 6 d. areštavo skolininkui priklausantį turtą - ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkas K. M. (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė J. M.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad antstolei šioje vykdomojoje byloje areštavus skolininko turtą bei turto areštą įregistravus ir išviešinus viešame registre dar iki skolininko mirties buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Mirus palikėjui, jo turtą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą ir kuris buvo areštuotas atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, paveldėjo J. M.. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujosios skolininkės įvyko, todėl antstolės prašymas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 290, 291, 335 ir 596 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkinti.
Vykdomojoje byloje Nr. 0052/11/01662, pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-502-314/2011, pakeisti skolininką K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Antanas Šeštokas