Civilinė byla Nr. e2-1111-1159/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20430-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.2.3.6; 1.2.3.7; 1.2.3.13.2.6; 1.2.4.3.1; 1.2.4.3.2; 1.2.4.6; 1.2.4.7; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7   (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, vertėjaujant Anai Rastenienei, Julijai Portnovai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Liunetė“ atstovams advokatei Gintarei Demir ir direktoriui E. K. (2025 m. gruodžio 18 d.), atsakovui O. I. ir jo atstovams advokatei Daliai Bukelienei, Vilniaus dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovui S. F.,

viešame teismo posėdyje (2025 m. gruodžio 18 d., 2026 m. vasario 5 d.), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Liunetė“ ieškinį atsakovui O. I. dėl darbo ginčo dėl teisės (dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, netesybų nepriteisimo). 

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2026 m. vasario 24 d. 12:50 val.

I. Teismas nustatė:

1. Ieškovas 2024 m. spalio 11 d. pateiktu teismui ieškiniu (CBP-20374) ir jo patikslinimu (DOK-121234) (po to, kai tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija, žr. šio sprendimo 4.7 punktą), pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas, žr. e. t. 4, b. l, 19)):

1) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 3,14 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį);

2) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 679,76 Eur (atskaičius mokesčius) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų;

3) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.);

4) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 2771,27 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių);

5) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 68 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį);

6) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 50 Eur (atskaičius mokesčių) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų;

7) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 265,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių);

8) priteisti grąžinimą sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) iš atsakovo ieškovui nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto DGK priteisto išmokėti skubiai VDU; 

9) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (procesinio pobūdžio prašymas).

1.1. Ieškinyje ir jo patikslinime nurodė (ieškinio pagrindas), kad:

1) atsakovas dirbo 40 valandų darbo savaitę, kad iš esmės tinkamai su juo atsiskaitė, atsakovas dirbo tik vieną šventinę dieną ir už ją darbdavys liko skolingas jam 68 Eur;

2) ieškovas esmės pagrįstai darė išskaitas iš atsakovo, tačiau sutiko, kad liko atsakovui skolingas 50 Eur, nes per klaidą išskaitė 50 Eur daugiau nei reikėjo;

3) netesybos atsakovui taip pat priklauso tik 265,5 Eur.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė priešieškinį (CBP-15856) ir jo patikslinimus (DOK-90465, DOK-92777, DOK-176860), atsiliepimą (DOK-128278) ir šiuos reikalavimus (e. t. 6., b. l. 7-8):

1) priteisti iš ieškovo 1679,94 Eur (bruto) atsakovo naudai už 378 val. už viršvalandžių;

2) priteisti iš ieškovo 1969,00 Eur (bruto) atsakovo naudai už 220 val. už darbą šeštadieniais;

3) priteisti iš ieškovo 729,76 Eur (bruto) atsakovo naudai už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų;

4) priteisti iš ieškovo 71,14 Eur (bruto) atsakovo naudai už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį);

5) priteisti iš ieškovo 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo naudai darbo užmokesčio dėl nepagrįstai suteiktų neapmokamų atostogų (už visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokesti už 238 d. d. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.;

6) priteisti iš ieškovo 3036,77 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo netesybų, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiai;

7) įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovui tenkančių nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas ir išmokėti atsakovui susidariusią kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką;

8) įpareigoti ieškovą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.

2.1.1. Pažymėjo, kad:

1) ieškovas su atsakovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė tinkamai, nes netinkamai apskaitė darbo laiką, be atsakovo valios ieškovas išleido jį nemokamų atostogų, nesumokėjo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nepagrįstai atliko išskaitas;

2) ieškovas atsakovui 2023 m. nesuteikė darbo 39 dienų, 2024 m. nesuteikė darbo 170 dienų ir 2025 m. nesuteikė darbo 62 dienų. Per nurodytus laikotarpius darbdavys nemokėjo ieškovui 2022-06-28 darbo sutartyje Nr. 928 sutarto darbo užmokesčio. Atsakovo nemokamų atostogų atvejais prastovos tai pat nebuvo skelbiamos. Darbdavys taip pat nesilaikė darbo sutartyje nustatytos 4 p. nuostatos, tai yra penkių darbo dienų 40 val. normos, ir per visa darbo sutarties galiojimą paskirdavo viršvalandinius darbus (dirbant po 10 val. nuo pirmadienio iki penktadienio) bei darbus šeštadieniais (mažiausiai po 5 val.), ir ieškovas atsakovui nemokėjo už viršvalandini darbą, už darbą per šventinės dienas ir darbą ne pagal darbo grafiką, taip, kaip reglamentuoja DK 144 str. 1; 2; 4 d.;

 2.2. Ieškovas pateikė atsiliepimą (DOK-141072, DOK-187268) į atsakovo priešieškinį, pažymėjo, kad:

1) atsakovo darbą organizavo taip, kaip susitarė darbo sutartimi ir už darbą mokėjo tiek, kiek susitarė darbo sutartimi;

2) atsakovui buvo mokamos ir skatinamosios premijos: už 2024 05, 06, 2025 02, 03 mėnesius;

3) ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie nurodytas aplinkybes savo ieškinyje, t. y. kad ieškovas dirbo visas valandas, kurias jis nurodo kaip neva savo darbo valandas;

2.3. Ieškovas papildomai  (DOK-18913) paaiškino, kad:

1) atsakovui nemokamos atostogos buvo suteiktos pagrįstai, vien atsakovo iniciatyva, nes pas ieškovą darbo buvo daug ir jeigu atsakovas būtų atvykęs, darbo būtų buvę suteikta;

2) 2024 m. gegužės mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota 315,32 Eur pajamų natūra, o 2024 m. liepos mėn. 18,16 Eur pajamų natūra;

3) dienpinigiai buvo mažinami pagrįstai, mažinimas atitiko nustatytą tvarką;

4) ieškovo dienpinigių mažinimo kriterijai nėra susiję su atliekamomis darbo funkcijomis, o tik su patiriamomis išlaidomis, kadangi darbdavys suorganizuoja, apmoka tiesiogiai, nuomoja būstą darbuotojui, dėl to prisiima ir visas neigiamas galimas pasekmes (žalos, netesybų ir pan.). Todėl darbuotojas nepatiria jokių papildomų išlaidų dėl būsto nuomos, nei organizacinių reikalų, nei pirmiausia sumokėjimo, o tik po to atgavimo pagal pateiktus darbdaviui dokumentus. Ir sekančiai dienpinigiai didinami atsižvelgiant į individualų būstą, vadovaujantis kriterijais, kurie ir didina darbuotojui patiriamas išlaidas;

5) buhalterinė programa buvo sukonfigūruota taip, kad nesimatydavo atskaitymai dėl pajamų natūra.

2.4. Teismas 2026-02-04 pranešimu Nr. CB-31483-2-68-3-20430-2025-7 papildomai pranešė šalims, kad remdamasis CPK 414 str. 3 d., 417 straipsniu, taip pat nagrinės ir spręs ar atsakovui buvo paskaičiuotas ir mokamas susitarto dydžio darbo užmokestis už dirbtas darbo valandas (bus vertinama pagal atsiskaitymo lapelių duomenis), ar pagrįstai buvo mažinami dienpinigiai (vertinami atsiskaitymo lapeliai, komandiruočių įsakymai, įsakymai dėl dienpinigių patvirtinimo).

2.5. Parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas išaiškino bylos šalims įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo byloje, ginčo ribas, teismo vaidmenį byloje:

1) ieškovo atstovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus;

2) atsakovo atstovai paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai; 

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovas ir jo atstovas iš esmės palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus. Pažymėjo, kad dienpinigiai buvo mažinami pagrįstai, o darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo sutartį.

Ieškovo direktorius paaiškino, kad atsakovas nedirbo nei viršvalandžių, nei poilsio dienomis.

3.2. Atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepimą ir kitus paaiškinimus, pateiktus teismui. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra jokių dienpinigių mažinimo kriterijų, yra tik jau sumažintų dienpinigių didinimo kriterijai.

Atsakovas paaiškino, kad Vokietijoje jis prašymus dėl nemokamų atostogų pasirašinėjo be datos, iš viso galėjo pasirašyti tris ar keturis kartus. Dirbo 55 val. per savaitę, t. y. kiekvieną dieną po 10 valandų ir savaitgaliais po 5 valandas, kai dirbdavo Vilniuje, dirbo po 8 valandas. Už gyvenimą Lietuvoje darbdavys jam nepagrįstai nuskaičiavo apie 400 Eur ir jokių įsakymų dėl išskaitų nebuvo. Darbo užmokesčio lapelių negaudavo, negavo ir komandiruočių įsakymų. Vokietijoje dirbant buvo pildomi darbo dienos sąrašai, pradžia ir pabaiga, kelis jų jis nufotografavo ir pateikė į bylą. 

3.3. Liudytoju apklaustas P. R. paaiškino, kad dirbo pas ieškovą darbų vykdytoju. Vokietijoje buvo dirbama 5 dienas po 8 valandas, viršvalandžiai nebuvo dirbami, taip pat ir šeštadieniais nebuvo dirbama. Nemokamos atostogos buvo suteikiamos darbuotojo prašymu. Prašymą pasirašius, jis buvo perduodamas personalo skyriui ir užsakomas kitas darbuotojas. Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos buvo vienam mėnesiui. Jis žymėdavosi tik darbuotojus, kurie neateidavo, o darbo dieną visi pradėdavo kartu ir kartu baigdavo. Ar buvo darbuotojams teikiami atlyginimų lapeliai nežino. Kartais būdavo objektuose organizuojami mokymai, tuomet buvo ir darbuotojų sąrašai sudaromi, juos sudarydavo objekto savininkai, tomis dienomis buvo ilgesnės pietų pertraukos ir vėliau baigdavo darbą. Vokietijos institucijoms buvo pildomos darbo užmokesčio deklaracijos, jas pasirašinėjo darbuotojai.  

3.4. Liudytoju apklaustas M. M. paaiškino, kad nuo 2021 m. dirba pas ieškovą trečiųjų šalių personalo vadybininku. Darbo sąlygas paprastai jis išaiškina darbuotojams telefonu. Darbo režimas penkių darbo dienų savaitė, į dieną po 8 valandas. Šeštadieniais nedirbama. Jei darbuotojas dirba Lietuvoje, tai jam gyvenamąjį būstą apmoka darbdavys, o jeigu darbuotojas nemokamose atostogose, tai apsimoka pats. Su atsakovu bendravo dėl jo atostogų, pastarajam galėjo ne visuomet atsakyti, nes atsakovo klausimai nebuvo rimti. Jis per dieną gauna apie penkiasdešimt sms ir dar skambučių, visko nespėja atsakyti. Atsakovas jam ne visada atsakydavo irgi, pvz., kai atsakovui reikėjo vykti į Vokietijos ambasadą, tuomet atsakovą rado per jo brolį.

3.5. Liudytoju apklaustas V. B. paaiškino, kad dirbo pas ieškovą darbų vadovu nuo 2023 m. iki 2025 m. pradžios. Darbuotojų dienos darbo laiko apskaita nebuvo vedama, jis tik pranešdavo apie tuos darbuotojus, kurie neatvykdavo į darbą. Darbo laiko rėžimas buvo po aštuonias darbo valandas, kiekvieną darbo dieną, šeštadieniais nedirbo. Darbuotojų sąrašus kartą į mėnesį sudarydavo Vokietijos įmonė, ji tuos sąrašus ir saugojo. Nemokamos atostogos buvo suteikiamos pagal darbuotojų prašymus ir jų poreikį. Jis apie tai pranešdavo biurui ir gavęs sutikimą pranešdavo darbuotojui, kad jis gali vykti atostogų. Vietoje išėjusio nemokamų atostogų žmogaus jam atsiųsdavo naują darbuotoją. Atsiskaitymo lapelių rengimas ir įteikimas darbuotojams ne jo darbas, dienpinigių mažinimo tvarkos jis taip pat nežino. Visuomet darbo buvo ir jo netrūko, trūkdavo darbuotojų.

3.6. Baigiamųjų kalbų metu:

3.6.1. Ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir išsakytus argumentus, pažymėjo, kad netinkamai buvo apskaitę atsakovo vienos šventinės dienos mokėjimą, todėl liko atsakovui skolingi 68 Eur ir per klaidą išskaitė iš atsakovo 50 Eur daugiau už viešbutį, todėl šioje dalyje su atsakovo reikalavimais sutinka ir jam yra sumokėta pagal darbo ginčų komisijos sprendimą. Nemokamos atostogos buvo suteiktos atsakovo prašymu ir valia. Atsakovas nedirbo daugiau nei po 8 valandas darbo dienomis ir nedirbo šeštadieniais. Atsakovo atstovo pateiktas skambučio įrašas vertintinas kritiškai, nes nėra jokių įrodymų, kad kalbama su ieškovo atstovu. Darbuotojas neprašė atlyginimo lapelių. Dienpinigiai buvo mažinami iki 50 procentų, nes toks buvo susitarimas darbo sutartyje. Be to atsakovas buvo aprūpinamas gyvenamąją vieta.

3.6.2. Atsakovo atstovai baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešinius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo 55 valandas per savaitę. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes du iš jų dar dirbo pas atsakovą, nebuvo ir atsiskaitymo lapelių. Dienpinigiai atsakovui buvo nepagrįstai mažinami. Darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaita neatitiko faktinės situacijos. Išskaitos taip pat atliktos be darbuotojo sutikimo. Nors ieškovas sako, kad turėjo nuolat užsakymų, tačiau tai nereiškia, kad būtent darbo buvo atsakovo pareigybei. Nemokamos atostogos atsakovui buvo suteikiamos be jo valios. Apie darbo sąlygas liudija byloje pateiktas įrodymas, t. y. garso skambutis ieškovo darbuotojams, atsakingiems už įdarbinimą.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių darbo ginčas dėl teisės išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, atsakovo reikalavimai tenkinti įstatymo nustatyta apimtimi. 

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp šalių 2023 m. birželio 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 931 (e. t. 1, b. l, 84-91;  104-111), pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. birželio 28 d. (7 punktas) pradėjo dirbti betonuotojo pareigose (1.2 punktas). Nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ir jo mokėjimo tvarka (1.3 punktas), t. y. 1,7 MMA (minimali mėnesinė alga). Sodros duomenimis, darbo santykiai tarp šalių prasidėjo 2023 m. birželio 28 d. ir baigėsi 2025 m. balandžio 11 d. (žr. e. t. 1, b. l. 184, 189).  

4.2. Dėl komandiruočių ir dienpinigių. Atsakovas ieškovo įsakymais (žr. e. t. 3, b. l. 326-336) buvo išsiųstas į užsienio komandiruotes Vokietijoje, kur atsakovas (pagal ieškovo apskaitytus duomenis iš viso išbuvo 208 dienas (e. t. 3, b. l. 188-251). Ginčo dėl to, kiek atsakovas dienų buvo komandiruotėse tarp šalių nebuvo. Atsakovui už komandiruotes iš viso sumokėta 8155,54 Eur dienpinigių.

4.2.1. Dėl dienpinigių mažinimo. Ieškovas dienpinigius atsakovui mokėjo vadovaudamasis dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu ieškovo direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2022-06-30/I (e. t. 3, b. l. 297-307), kuris parengtas lietuvių ir rusų kalbomis ir su kuriuo formaliai supažindino atsakovą, jam apie tai pasirašant 2023 m. birželio 29 d. darbo sutartyje (žr. e. t. 1, b. l. 86). Minėtas aprašas nustato, kad už komandiruotes darbuotojams mokama 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių (4 punktas). Minėtas dydis didinamas pagal tam tikrus kriterijus, kurie aptarti darbdavio aprašo 5.1 – 5.4 punktuose, kaip kad gyvenamojo būsto dydis, aukštas, kuriame yra būstas, baldų kiekis, buitinės technikos kiekis, kondicionavimo sistema, televizoriaus funkcionalumas, gedimai, gyvenančių žmonių skaičius.

4.2.2. Atitinkamai ieškovas įsakymais (žr. 3, b. l. 308-320) didino atsakovo dienpinigių normą, nuo 50 procentų, skirtingais procentais, nurodydamas formalius kriterijus, nepateikdamas konkrečių duomenų apie realų tam tikrų kriterijų egzistavimą.

4.3. Dėl neapmokamų atostogų: Sodros duomenimis (žr. e. t. 1, b. l. 183-189) atsakovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos šiais laikotarpiais:

4.3.1. nuo 2023-06-28 iki 2023-06-30 (pagal atsakovo 2023-06-26 prašymą e. t. 3, b. l. 259-260);

4.3.2. nuo 2023-07-03 iki 2023-07-04 (pagal atsakovo 2023-06-26 prašymą e. t. 3, b. l. 259-260);

4.3.3. nuo 2023-08-14 iki 2023-08-18 (pagal atsakovo 2023-08-11 prašymą e. t. 3, b. l. 262-263);

4.3.4. nuo 2023-10-30 iki 2023-10-31 (pagal atsakovo 2023-10-27 prašymą e. t. 3, b. l. 265-266);

4.3.5. nuo 2023-11-01 iki 2023-11-16 (pagal atsakovo 2023-10-27 prašymą e. t. 3, b. l. 265-266);

4.3.6. nuo 2024-01-02 iki 2024-01-31 (pagal atsakovo 2024-01-02 prašymą e. t. 3, b. l. 268-269);

4.3.7. nuo 2024-02-01 iki 2024-02-29 (pagal atsakovo 2024-01-02 prašymą e. t. 3, b. l. 268-269);

4.3.8. nuo 2024-03-01 iki 2024-03-29 (pagal atsakovo 2024-01-02 prašymą e. t. 3, b. l. 268-269);

4.3.9. nuo 2024-04-02 iki 2024-04-30 (pagal atsakovo 2024-01-02  prašymą e. t. 3, b. l. 268-269);

4.3.10. nuo 2024-05-02 iki 2024-05-21 (pagal atsakovo 2024-01-02 prašymą e. t. 3, b. l. 268-269);

4.3.11. nuo 2024-06-07 iki 2024-06-28 (pagal atsakovo 2024-06-07 prašymą e. t. 3, b. l. 293);

4.3.12. nuo 2024-07-04 iki 2024-07-24 (pagal atsakovo 2024-07-04 prašymą e. t. 3, b. l. 291);

4.3.14. nuo 2024-08-12 iki 2024-08-16 (pagal atsakovo 2024-08-09 prašymą e. t. 3, b. l. 271-272);

4.3.15. nuo 2024-10-14 iki 2024-10-31 (pagal atsakovo 2024-10-13 prašymą e. t. 3, b. l. 274-275);

4.3.16. nuo 2024-11-04 iki 2024-11-15 (pagal atsakovo 2024-10-13 prašymą e. t. 3, b. l. 274-275);

4.3.17. nuo 2025-01-13 iki 2025-01-31 (pagal atsakovo 2025-01-13 prašymą e. t. 3, b. l. 277-278);

4.3.18. nuo 2025-02-03 iki 2025-02-18 (pagal atsakovo 2025-01-13 prašymą e. t. 3, b. l. 277-278);

4.3.19. nuo 2025-03-10 iki 2025-03-31 (pagal atsakovo 2025-03-07 prašymą e. t. 3, b. l. 280-281);

4.3.20. nuo 2025-04-01 iki 2025-04-11 (pagal atsakovo 2025-03-07 prašymą e. t. 3, b. l. 280-281);

4.4. Dėl to ar atsakovas pasirašė visus nemokamų atostogų prašymus pagal atsakovo pareiškimą 2025-04-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17081-25 (žr. e. t. 5, b. l. 180-186), kuris nutrauktas ir kuriame nustatyta, kad:

4.4.1. 2025-10-03 gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2025-09-26 Nr. 11-2333(25), 11-2569(25) išvada dėl O. I.:

1)       trijuose prašymuose išleisti atostogų 2025-01-13, 2023-12-21, 2025-03-07, pasirašė pats O. I.;

2)       nustatyti, ar įrašus, esančius 2024-10-13, 2024-12-10 prašymuose parašė O. I., negalima nustatyti;

3)       keturiuose prašymuose išleisti atostogų 2025-01-13, 2023-12-21, 2025-03-07, 2024-12-10, pasirašė O. I..

4)       tirti pateiktuose prašymuose 2025-01-13, 2023-12-21, 2025-03-07, 2024-12-10, 2024-10-13 išleisti atostogų O. I. vardu esantys parašai ir vardo, pavardės įrašai yra parašyti rašikliais, t. y. šie dokumentai nėra pagaminti montažo būdu, įkeliant į juos kompiuterinės technikos pagalbos nukopijuotą/nuskenuotą parašų, vardo, pavardės įrašų vaizdą.

4.4.2. Taip pat pagal tą patį atsakovo 2025-04-30 pareiškimą ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas kitu tyrimo numeriu Nr. 01-1-13413-25, tačiau kalti asmenys nenustatyti (žr. e. t. 8, b. l. 49-50).

4.5. Dėl atlyginimo už darbdavio paskaičiuotas ir dirbtas valandas. Pagal ieškovo apskaitytus duomenis (e. t. 3, b. l. 188-251):

4.5.1. Atsakovas 2023 m. dirbo 816 darbo valandų. Priskaičiuota ir jam sumokėta 6936,94 Eur darbo užmokesčio. Atitinkamai atsakovo vienos darbo valandos taikyta vertė buvo 8,5 Eur. Minimali 2023 m. vienos darbo valandos vertė 5,14 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atitinkamai vienos darbo valandos, taikant 1,7 MMA įkainį, vertė turėjo būti 8,738 Eur ir turėjo būti priskaičiuota ir sumokėta 7130,208 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovas atsakovui už 2023 m. priskaičiavo ir sumokėjo 193,268 Eur (7130,208-6936,94) mažiau nei priklausė.

4.5.2. Atsakovas 2024 m. dirbo 728 darbo valandas. Priskaičiuota ir sumokėta 6767,79 Eur darbo užmokesčio. Atitinkamai vienos darbo valandos taikyta vertė buvo 9,296 Eur. Minimali 2024 m. vienos darbo valandos vertė 5,65 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atitinkamai vienos darbo valandos, taikant 1,7 MMA įkainį, vertė turėjo būti 9,605 Eur ir turėjo būti priskaičiuota ir sumokėta  6992,46 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovas atsakovui už 2024 m. priskaičiavo ir sumokėjo 224,67 Eur (6992,46-6767,79) mažiau nei priklausė. 

4.5.3. Atsakovas 2025 m. dirbo 120 darbo valandų. Priskaičiuota ir sumokėta 1315,05 Eur darbo užmokesčio. Atitinkamai vienos darbo valandos taikyta vertė buvo 10,958 Eur. Minimali 2025 m. vienos darbo valandos vertė 6,35 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atitinkamai vienos darbo valandos, taikant 1,7 MMA įkainį, vertė turėjo būti 10,795 Eur. Ieškovas realiai mokėjo daugiau, todėl spręstina, kad 2025 m. ieškovas tinkamai atsiskaitė su atsakovu už dirbtas valandas 2025 m. 

4.6. Bylos duomenimis atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atleidimo dienai buvo 1933,68 Eur (žr. e. t. 3, b. l. 177, 209), t. y. ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką Darbo kodekso 60 straipsnio 3 dalies pagrindu, ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Teismas patikrinęs vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį nenustatė, kad jis neatitiktų Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir 2025 m. mėnesio vidutiniu darbo dienų ir valandų skaičiumi (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. A1-662 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2025 metais patvirtinimo“).

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri:

4.7.1. 2025 m. birželio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-10242/2025, sprendimo registracijos duomenys: 2025-07-07 Nr. DGKS-4831, atsakovo prašymus tenkino iš dalies. Darbo ginčų komisijos sprendimas, neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išskyrus dėl atsakovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo (šioje dalyje nebuvo kreiptasi į teismą), neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

4.7.2. Darbo ginčų komisijos sprendimas 1829,38 Eur sumoje buvo įvykdytas skubiai (bylos šalių paaiškinimai, e. t. 1, b. l. 22).

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas dirbo viršvalandžius, ar pagrįstai jam buvo suteikiamos neapmokamos atostogos, ar atsakovui priteistinas nesumokėtas darbo užmokestis, 100 procentų dydžio dienpinigiai ir atitinkamai ar priteistinos netesybos. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, visų pirma spręs, ar atsakovo, vėliau ir ar ieškovo reikalavimai tenkintini, ar atmestini, taip pat teismas viršydamas bylos šalių reikalavus spręs dėl papildomų dienpinigių, nesumokėto valandinio darbo užmokesčio priteisimo.

5.1. Aktualu ir tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2002). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

5.2. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl ši byla laikytina darbo byla, o darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011; kt.). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014).

5.2.1. Kaip minėta, 2026-02-04 pranešimu Nr. CB-31483-2-68-3-20430-2025-7 teismas papildomai pranešė šalims, kad remdamasis CPK 414 str. 3 d., 417 straipsniu, taip pat nagrinės ir spręs ar atsakovui buvo paskaičiuotas ir mokamas susitarto dydžio darbo užmokestis už dirbtas darbo valandas (bus vertinama pagal atsiskaitymo lapelių duomenis), ar pagrįstai buvo mažinami dienpinigiai (vertinami atsiskaitymo lapeliai, komandiruočių įsakymai, įsakymai dėl dienpinigių patvirtinimo).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Atsakovo pirmasis ir antrasis reikalavimai – 1) priteisti iš ieškovo 1679,94 Eur (bruto) atsakovo naudai už 378 val. viršvalandžių, 2) priteisti iš ieškovo 1969,00 Eur (bruto) atsakovo naudai už 220 val. už darbą šeštadieniais, atmestini, nes atsakovas neįrodė, kad dirbo viršvalandžius,  šeštadieniais:

6.1. Atsakovas teigė ir įrodinėjo, kad  paprastai per savaitę dirbo 55 valandas, t. y. įprastomis darbo dienomis po 10 valandų, o šeštadieniais po 5 darbo valandas. Ieškovas neigė, kad ieškovas dirbo daugiau nei nustatyta 40 valandų savaitės darbo laiko.

6.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje;

2) Darbo kodekso 119 straipsnio: 1 dalyje nustatyta, kad viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę; 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu <...>;

3) pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo (DK 120 straipsnio 2 dalis). DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. DK 120 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą;

4) Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę;

5) darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

6.3. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovas neįrodė, kad dirbo viršvalandinį darbą bei darbą šeštadieniais: atsakovas nedetalizavo kokiu tiksliai laiku prasidėdavo viršvalandinis darbas ir kuriuo tiksliai baigdavosi kiekvieną galimą viršvalandžių dirbimo dieną, kada pradėdavo darbą šeštadieniais ir kada baigdavo, kokį konkretų darbą konkrečiu laiku dirbo, apsiribojo bendrais teiginiais apie dirbtą viršvalandinį darbą bei darbą šeštadieniais iš kurių teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad buvo dirbamas viršvalandinis darbas bei šeštadieniais:

1) atsakovas viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dieną įrodinėjo savo paaiškinimais, atstovo skambučio įrašu ieškovo darbuotojui (klausyti įrašus prie DOK-151955), fotonuotraukomis (e. t. 1, b. l. 158-173), darbuotojų sąrašais (e. t, b. l. 155-157), atstovo užpildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (e. t. 5, b. l. 131-176; e. t. 6, b. l. 9-54). Ieškovas atsakovo teiginius neigė liudytojų paaiškinimais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir kitais į bylą pateiktais apskaitos dokumentais, darbuotojų rašytiniais paaiškinimais (e. t. 5, b. l. 100-109);

2) įvertinus atsakovo paaiškinimus pateiktus teismui teismo posėdžio metu ir kitus pateiktos įrodymus teismas neturi jokios objektyvios galimybės nustatyti ir spręsti, kad atsakovas dirbo nors vieną valandą viršvalandžių ir tikslų viršvalandžių laiką, taip pat, kad teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad atsakovas realiai dirbo nors vieną poilsio dieną. Atsakovo pateiktas skambučio garso įrašas, nors ir neatmestina, kad įrašytas su ieškovo darbuotoju, bet skambinęs atsakovo atstovas prisistatė naudodamas apgaulę, nes neketino įsidarbinti pas ieškovą, o apgaulės įtakoje surinktas įrodymas negali būti laikomas objektyviu. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos, taip pat yra neaiškios iš jų negalima spręsti nei kokiu konkrečiu laiku nei kur konkrečiai dirbo atsakovas, ar apskritai dirbo, ar tik darė fotonuotraukas, neaišku, ar buvo ieškovo pavedimas dirbti. Atsakovo pateikti formaliai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai taip pat patys savaime negali patvirtinti apie buvusį viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis. Atsakovo pateikti darbuotojų sąrašai su tam tikrais laikais taip pat neįrodo, kad jų pagrindu buvo dirbamas viršvalandinis darbas, be to minėti įrodymai yra prastos kokybės, teismas negali nustatyti, kad juose yra būtent atsakovo vardas ir pavardė, neaiškios ir sąrašo, kuriame galimai yra atsakovo vardas ir pavardė data (žr. e. t. 1, b. l. 156);

3) nors ieškovas neteikdavo atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsiskaitymo lapelių susipažinti ir taip nesilaikė aukščiau aptartų Darbo kodekso nuostatų, tačiau minėti pažeidimai laikytini formaliais, negalinčiais automatiškai patvirtinti bet kokius neįrodytus darbuotojo teiginius apie neva dirbtą viršvalandinį darbą. Aktualu ir tai, kad atsakovas nei karto nepasinaudojo savo teise pareikalauti iš darbdavio atsiskaitymo lapelių ar darbo laiko apskaitos žiniaraščių;

3) atsakovas turėjo teismui nurodyti kiekvieną darbo dieną dirbtų viršvalandžių tikslią pradžią ir pabaigą, viršvalandžių metu atliktą konkretų darbą, nurodyti konkretų darbdavio atstovą, kuris būtų nurodęs dirbti viršvalandžius, ar poilsio dieną, tačiau, kaip minėta, atsakovas apsiribojo vien abstrakčiais teiginiais, kurie negali būti pagrindu spręsti, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, ar poilsio dieną, atitinkamai atsakovo reikalavimas dėl viršvalandžių ir už darbą poilsio dienas priteisimo atmestinas, o ieškovo reikalavimo dalis – atmesti atsakovo reikalavimą dėl viršvalandžių ir už darbą poilsio dieną apmokėjimo, tenkintina.

7. Atsakovo ketvirtasis reikalavimas – priteisti iš ieškovo 71,14 Eur (bruto) atsakovo naudai už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį), tenkintinas iš dalies, ieškovo pirmasis ir penktasis reikalavimai: 1) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 3,14 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį); 5) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 68 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį), tenkinti iš dalies, atsakovui priteisiant 69,90 Eur už darbą švenčių dieną:

7.1. Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, kad ieškovas atsakovui nepriskaičiavo ir nesumokėjo už darbą vieną švenčių dieną, t. y. kad atsakovas dirbo 2023 m. liepos 6 d. ir gavo darbo užmokestį kaip už įprastą darbo dieną.

7.2. Darbo kodekso 144 straipsnio 2 dalis nustato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

7.3. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytus duomenis atsakovas 2023 m. liepos 6 d. dirbo iš viso 8 darbo valandas (e. t. 3, b. l. 211). Šio sprendimo 4.5.1 punkte nustatyta, kad atsakovo 1 darbo valandos vertė 2023 m. buvo 8,738 Eur. Atitinkamai skaičiuojant dvigubą darbo užmokestį ieškovui papildomai turėjo būti priskaičiuota ir sumokėta 69,90 Eur (8*8,738). Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 69,90 Eur už darbą švenčių dieną, t. y. 2023 m. liepos 6 d.

8. Ieškovo trečiasis reikalavimas 3) priteisti iš ieškovo 729,76 Eur (bruto) atsakovo naudai už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; tenkintinas iš dalies, atsakovo reikalavimai 2) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 679,76 Eur (atskaičius mokesčius) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; 6) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 50 Eur (atskaičius mokesčių) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų, tenkintini iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo 478 Eur nepagrįstai atliktos išskaitos:

8.1. Atsakovas teigė, kad ieškovas nepagrįstai iš jo darbo užmokesčio išskaitė 729,76 Eur, o ieškovas teigė, kad nepagrįstai išskaitė tik 50 Eur, kitą sumą 378 Eur (428-50), kad išskaitė pagrįstai.

8.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų;

2) įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką);

3) kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas);

4) įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką);

5) Darbo kodekso 150 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Trečia minėto straipsnio dalis nustato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

8.3. Nagrinėjamu atveju:

1) byloje surinkti įrodymai liudija (žr. e. t. 3, b. l. 198, 200, 201, 207), kad ieškovas iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitė 478 Eur, kitų duomenų byloje apie kitokias išskaitymo sumas nėra. Papildomai ieškovas 2024 m. gegužės mėnesį priskaitė atsakovui 333,48 Eur (315,32+18,16) Eur pajamų natūra. Ieškovas sutiko, kad 50 Eur išskaitė nepagrįstai. Atsakovas nekėlė ginčo dėl pajamų natūra neteisėtumo. Vadinasi teismas turi išspręsti dėl to ar ieškovas iš atsakovo 2024 m. rugpjūčio mėnesį pagrįstai išskaitė 428 Eur. Ieškovas nurodė, kad atskaitymą atliko dėl to, kad apmokėjo už atsakovo gyvenimą Lietuvoje. Įrodymų, kad ieškovas būtų parengęs ir perdavęs atsakovui sprendimą dėl išskaitos nėra, kaip ir nėra, kad atsakovui būtų buvęs įteiktas atsiskaitymo lapelis už 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kuriame nurodytas išskaitymas;  

2) byloje nėra pateiktų ir įrodymų, kad atsakovui taikytiną 428 Eur ieškovas būtų apskritai fiksavęs kokiuose nors apskaitos dokumentuose sudarytuose iki atsakovo atleidimo dienos;

3) aktualu ir tai, kad ieškovo atliktos išskaitos rūšis neatitinka nei vienos aptartos Darbo kodekso 150 straipsnio sąlygos.

Apibendrinant spręstina, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovo išskaitė iš viso 478 Eur (428+50), kurie yra priteistini atsakovui iš ieškovo.

9. Atsakovo penktasis reikalavimas – 5) priteisti iš ieškovo 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo naudai darbo užmokesčio dėl nepagrįstai suteiktų neapmokamų atostogų (už visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokesti už 238 d. d. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., atmestinas, ieškovo trečiasis reikalavimas - 3) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.), tenkintinas:

9.1. Atsakovas teigė ir įrodinėjo, kad neprašė suteikti nemokamų atostogų, kad jam jos buvo suteiktos be jo valios, todėl už nemokamų atostogų laiką jam turi būti priteistas darbo užmokestis. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad nemokamos atostogos atsakovui suteiktos jo prašymais.

9.2. Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas <...>.

9.3. Nagrinėjamu atveju, spręstina, kad:

1) nemokamos atostogos atsakovui buvo suteiktos pagrįstai. Atsakovas nemokamų atostogų nepagrįsta suteikimą grindė paaiškinimais, kad jis pasirašė ne visus prašymus dėl nemokamų atostogų. Teismo posėdžio metu ištyrus byloje esančius nemokamų atostogų prašymus atsakovas nurodė, kad pasirašė tris iš jų. Byloje esantis ikiteisminio turimo dokumentas (žr. šios sprendimo 4.4.1 punktą) patvirtina, kad bent septyniuose prašymuose yra atsakovo parašas, tačiau taip pat nėra nurodyta, kad kurio nors prašymo atsakovas nepasirašė. Ištyrus byloje esančius nemokamų atostogų prašymų turinį (žr. šio sprendimo 4.3 punktą), parašus, kitus duomenis, teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad kurio nors nemokamų atostogų prašymo nepasirašė atsakovas. Aktualu ir tai, kad atsakovas neteigė, kad kuriuo nors iš darbdavio apskaitytu nemokamų atostogų laiku jis būtų dirbęs ar bent jau, kad būtų atvykęs pas darbdavį ir būtų negavęs darbo, kad taip jam būtų suteikta prastova;

2) atsakovas suprato jam suteikiamų nemokamų atostogų pobūdį ir norėjo, kad jam jos buvo suteiktos, jomis naudojosi. Atsakovas teigia, kad tam tikrais momentais teiravosi, pas ieškovo atstovus kada jam grįžti į darbą, tačiau negavo atsakymų laiku. Ištyrus atsakovo pasirašytų nemokamų atostogų turinį, su tuo susijusius byloje esančius įrodymus atsakovo ir ieškovo atstovų susirašinėjimą (e. t. 1, b. l. 15-18; 60-65), liudytojų paaiškinimus, suteiktų nemokamų atostogų skaičių, spręstina, kad atsakovas suprato jam suteikiamų nemokamų atostogų pobūdį ir norėjo, kad jam jos buvo suteiktos, jomis naudojosi. Tai, kad atsakovas teiravosi kada jam grįžti į darbą, ir tai, kad ne visada laiku gaudavo atsakymus, nors ir nelaikytina tinkamu darbdavio elgesiu, tačiau tai negali lemti, kad nemokamos atostogos buvo suteiktos nepagrįstai. Atsakovas teigė, kad prašymus dėl nemokamų atostogų pasirašinėdavo be konkrečios datos, tačiau byloje apklausti liudytojai teigė, kad nemokamų atostogų terminas visada buvo suderinamas su darbuotoju, todėl teismo vertinimu nėra svarbu ar atsakovas nemokamų atostogų prašyme įrašydavo atostogų terminą ar ne, svarbu, kad nemokamų atostogų terminas būdavo suderinamas ir to atsakovas nepaneigė. Atitinkamai spręstina, kad šio sprendimo 4.3 punkte nurodytos nemokamos atostogos atsakovui buvo suteiktos esant jo valiai ir darbdavys neturi pareigos už jas mokėti atsakovui nei nustatyto darbo užmokesčio, nei kompensuoti už prastovą. Atitinkamai atsakovo prašymas priteisti jam 16 517,79 Eur už nemokamų atostogų laiką yra nepagrįstas ir todėl atmestinas;

3) tai, kad atsakovas suprato jam suteikiamų nemokamų atostogų pobūdį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai Sodros duomenys (žr. e. t. 1, b. l. 183-184), kurie patvirtina, kad atsakovas darbovietėje iki ieškovo, taip pat dažnai naudodavosi nemokamomis atostogomis. Aktualu ir tai, kad atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 3 d. verčiasi ir individualia veikla (žr. e. t. 1, b. l. 186), t. y. neatmestina, kad atsakovas jam suteiktas nemokamas atostogas naudojo būtent savo individualiai veiklai.

10. Nėra pagrindo atsakovo naudai priteisti atsakovui realiai taikyto valandinio darbo užmokesčio ir teismo apskaičiuoto privalomo taikyti darbo užmokesčio skirtumo:

10.1. Teismas informavo šalis, kad byloje spręs dėl atsakovui realiai taikyto valandinio darbo užmokesčio ir privalomo taikyti darbo užmokesčio skirtumo priteisimo. Ieškovas su tuo nesutiko, atsakovas papildomų argumentų ir prašymų dėl to neteikė.

10.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 4.5 punkte nustatyta, kad ieškovas atsakovui už 2023 m. priskaičiavo ir sumokėjo 193,268 Eur (7130,208-6936,94) mažiau nei priklausė, už 2024 m. priskaičiavo ir sumokėjo 224,67 Eur (6992,46-6767,79) mažiau nei priklausė, 2025 m. ieškovas tinkamai atsiskaitė su atsakovu už dirbtas valandas. Spręstina, kad minėti mokėtinų sumų už darbo valandas neatitikimai nėra esminiai, nėra ženklūs, negalėjo nulemti atsakovo teisių pažeidimo, todėl nėra pagrindo teismui minėtoje apimtyje viršyti ieškinio dalyką, t. y. teismo vertinimu nėra pagrindo taikyti CPK 414 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnį. Aktualu ir tai, kad teismo atliktų darbo užmokesčio ir darbdavio taikytų darbo užmokesčio skaičiavimų skirtumai galėjo atsirasti dėl to, kad teismas atsakovo darbo užmokestį skaičiavo pagal minimalų valandinį darbo užmokestį, o ieškovas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

11. Atsakovo septintasis ir aštuntasis reikalavimai – 7) įpareigoti ieškovą perskaičiuoti atsakovui tenkančių nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas ir išmokėti atsakovui susidariusią kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką; 8) įpareigoti ieškovą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., atmestini, nes su juo susijęs penktasis reikalavimas atmestas, be to nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai apskaičiavęs nepanaudotų atostogų skaičių, nepanaudotų atostogų kompensaciją, ar kad netinkamai apskaičiavęs atsakovo vidutinį darbo užmokestį atsakovo atleidimo dienai. Ieškovas sutiko, kad už 2024 m. liepos 6 d. netinkamai priskaičiavo darbo užmokestį, teismui priteisus skirtumą, ieškovas turi pareigą patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas ir teismo sprendimas tam nėra reikalingas.

12. Atsakovo naudai iš ieškovo priteistini 100 procentų dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką, t. y. 4740,46 Eur:

12.1. CPK 414 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. CPK 417 straipsnis nustato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

12.1.1. Nagrinėjamu atveju teismas įspėjo šalis apie CPK 414 straipsnio 3 dalies ir CPK 417 straipsnio taikymą, patikrinant ar atsakovui pagrįstai buvo sumažinti dienpinigiai. Atsakovo atstovai prašė priteisti sumažintų dienpinigių skirtumą, ieškovo atstovas nurodė, kad dienpinigiai atsakovui buvo mažinami pagrįstai.

12.2.  Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis nustato – jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

2) Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555; TAR, 2014-12-19, Nr. 2014-20067), 2 punktas nustato, kad Mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai) <...> Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje;

3) darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama įstatymų ir  darbdavio bei darbuotojų bendros informavimo ir konsultavimo procedūrų metu suderintos valios. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Dienpinigių mažinimas neturi būti vykdomas siekiant kitų tikslų, nei numato įstatymas, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus darbdavys privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su darbuotojais, nepiktnaudžiauti teise. Be to, darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 dalyje nustatytu reikalavimu, kad dienpinigių mažinimo kriterijai būtų objektyvūs, be to, tokie kriterijai turi būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai), ir tik įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras DK III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, jog tam tikri darbdavio Dienpinigių mokėjimo tvarkoje įtvirtinti kriterijai yra objektyvūs, nereiškia, kad jie visi atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisėtai pritaikyti sumažinant darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžius. Dienpinigių mažinimas neturi būti vykdomas siekiant kitų tikslų, nei numato įstatymas, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus darbdavys privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su darbuotojais, nepiktnaudžiauti teise (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, 47 punktą).

12.3. Nagrinėjamu atveju:

12.3.1. Šio sprendimo 4.2.2 punkte nustatyta,  kad ieškovas įsakymais (žr. 3, b. l. 308-320) visų pirma sumažino atsakovo dienpinigių normą 50 procentų, o paskui ją didino skirtingais procentais, nurodydamas formalius kriterijus, nepateikdamas konkrečių duomenų apie realų tam tikrų kriterijų egzistavimą. Taip pat nustatyta, kad atsakovas ieškovo įsakymais (žr. e. t. 3, b. l. 326-336) buvo išsiųstas į užsienio komandiruotes Vokietijoje, kur atsakovas (pagal ieškovo apskaitytus duomenis) iš viso išbuvo 208 dienas (e. t. 3, b. l. 188-251). Ginčo dėl to, kiek atsakovas buvo dienų komandiruotėse tarp šalių nebuvo. Atsakovui už komandiruotes iš viso sumokėta 8155,54 Eur dienpinigių. Vokietijoje vienos kalendorinės dienos dienpinigių norma atsakovo ir ieškovo darbo santykių galiojimo metu buvo 62 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“). Atitinkamai mokant 100 procentų dienpinigius atsakovui už 208 komandiruotės dienas turėjo būti priskaičiuota 12896 Eur. Vadinasi būtina išspręsti ar atsakovui pagrįstai buvo neišmokėta 4740,46 Eur (12896-8155,54). Teismo vertinimu, atsakovui galima nesumokėta 4740,46 Eur suma yra ženkli, sudaro pagrindą teismui byloje taikyti CPK 414 straipsnio 3 dalies ir CPK 417 straipsnių nuostatas, t. y. spręsti, kad nesumokėtų dienpinigių suma yra susijusi su pareikšto ieškinio, priešieškinio dalyku ir pagrindu, sudaro pagrindą viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

12.3.2. Spręstina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo komandiruočių metu turėjo teisę mažinti dienpinigius. Ieškovas įrodinėjo, kad dienpinigius ieškovui mažino, nes dėl to susitarė su atsakovu darbo sutartimi, taip pat nustatė tam tvarką, t. y. priėmė 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 2022-06-30/I (e. t. 3, b. l. 297-307), kuriuo patvirtintas aprašas nustato, kad komandiruotiems darbuotojams mokama 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių (4 punktas). Minėtas dydis didinamas pagal tam tikrus kriterijus, kurie aptarti darbdavio aprašo 5.1 – 5.4 punktuose, kaip kad gyvenamojo būsto dydis, aukštas, kuriame yra būstas, baldų kiekis, buitinės technikos kiekis, kondicionavimo sistema, televizoriaus funkcionalumas, gedimai, gyvenančių žmonių skaičius.

12.3.3. Nors darbo sutartis formaliai patvirtina, kad atsakovas buvo supažindintas su minėtu tvarkos aprašu, tačiau realių duomenų, kad darbdavio dienpinigių mažinimo aprašas būtų buvęs įteiktas atsakovui nėra, t. y. laikytina, kad ieškovas nesilaikė Darbo kodekso 25 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavį darbuotojams visą su darbo apmokėjimu susijusią informaciją pateikti jam suprantama kalba. Atitinkamai teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad ieškovas turėjo teisę atsakovui komandiruotės metu mažinti ieškovui dienpinigius vien todėl, kad ieškovas nesilaikė pareigos tinkamai informuoti atsakovą dėl dienpinigių mažinimo kriterijų.

12.3.4. Ieškovas neįrodė, kad patvirtindamas dienpinigių mokėjimo tvarką, būtų laikęsis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, keisto 2023 06 28 nutarimu Nr. 504 (nuo 2023 06 30) 2 punkto sąlygų, kad prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. nėra apskritai aišku ar ieškovas atliko informavimo ir konsultavimo procedūras, ar suderino savo valią su darbuotojais ar jų atstovais;

12.3.5. Kaip minėta, dienpinigių dydžio diferencijavimo kriterijai gali būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Aktualu ir tai, kad negalima mažinti darbuotojui dienpinigių, net jeigu yra kompensuojamos darbuotojui patirtos komandiruotės išlaidos aptartos Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, 7.2-7.11 punktuose, t. y. išlaidos kurios savo esme nėra priskirtinos prie įprastų pragyvenimo išlaidų, kaip kad gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, transporto išlaidos, susijusios su komandiruotės tikslais, dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, mokėjimo už kelius, komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, ryšio (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, automobilių saugojimo aikštelėse užsienio valstybėje (valstybėse) išlaidos ir pan.

12.3.5.1. Šiuo atveju ieškovas visų pirma dienpinigius sumažindavo be jokių kriterijų iki 50 procentų, vėliau pagal tam tikrus kriterijus (pvz., gyvenamojo būsto dydis, aukštas, kuriame yra būstas, baldų kiekio, buitinės technikos kiekis, kondicionavimo sistema, televizoriaus funkcionalumai, gedimai, gyvenančių žmonių skaičius) dienpinigius didino. Taigi akivaizdu, kad visų pirma apskritai ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dienpinigių mažinimo kriterijų, visų antra juos didindamas taikė kriterijus, kurie yra nesusiję su dienpinigių norma. Atitinkamai spręstina, kad ieškovo parinktas dienpinigių nustatymo būdas ir kriterijai yra nepagrįsti, todėl atsakovo dienpinigių norma negalėjo būti mažinama.  Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie realias atsakovo gyvenimo sąlygas ir išlaidas, kurioms esant teismas galėtų spręsti, kad dienpinigiai buvo mažinami pagrįstai.   

12.4. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas liko skolingas atsakovui 4740,46 Eur nesumokėtų dienpinigių. Konstatavus, kad ieškovas neturėjo pagrindo mažinti ieškovui dienpinigius, atsakovui iš ieškovo priteistina 4740,46 Eur nesumokėtų dienpinigių.

13. Atsakovo šeštasis reikalavimas – priteisti iš ieškovo 3036,77 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo netesybų, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiai, ieškovo reikalavimai: (4) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 2771,27 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); (7) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 265,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) – tenkintini įstatymo nustatyta apimtimi, netesybas mažinant vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais:

13.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad „darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.“;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad minėtos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės (vėlavimas ne dėl darbuotojo kaltės) nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, 50 punktas);

13.2. Teismo sprendime nustatyta, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui 69,90 Eur už darbą švenčių dieną, nepagrįstai iš atsakovo išskaitė 478 Eur ir nepagrįstai nesumokėjo 4740,46 Eur dienpinigių. Iš viso ieškovas atsakovui liko skolingas 5288,36 Eur. Minėta suma priteistina atsakovui. 5288,36 Eur suma yra didesnė, nei atsakovo vidutinis darbo užmokestis, kuris buvo 1933,68 Eur. Atitinkamai atsakovo naudai galėtų būti priteistinos 11 602,08 Eur (6*1933,68) netesybos. Atsakovas prašo priteisti 3036,77 Eur netesybų. Teismo vertinimu, galimas priteisti netesybų dydis neatitinka netesybų socialinės paskirties, leidžia atsakovui nepagrįstai gauti daugiau lėšų, negu teisinga būtų gauti. Atsakovo nurodyta suma 3036,77 Eur suma labiau atitinka šių netesybų paskirtį, todėl atsakovui priteistinos netesybos mažintinos iki 3036,77 Eur.

13.3. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į:

1) protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Protingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Protingumas yra sąžiningumas objektyviuoju požiūriu, t. y. iš esmės reiškia moralinį imperatyvą „elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“. Protingas žmogus neleistų padidėti jam padarytai žalai, objektyviuoju požiūriu toks asmuo elgtųsi sąžiningai, rūpestingai, teisingai. Asmuo, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t., elgiasi neprotingai, todėl jo teisės neginamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos - Vilnius: Justitia, 2001, P. 76). Teisingumas tik todėl yra protingumas, kad jis reikalauja iš kiekvieno savo naudą derinti su kito asmens nauda ir šitaip vengti savo interesų absoliutinimo, nes interesų absoliutinimas lemia konfliktus, o konfliktai – susinaikinimo grėsmes. Teisės protingumas – tai priešingų interesų suderinimas kompromisu ir jo įtvirtinimas įstatymuose (Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. - Vilnius: Justitia, 1995. P. 245). Šalis laikoma sąžininga, jei ji, sudariusi sutartį, ir vėliau išnaudodama jai paliktą diskrecijos teisę, nesistengia susigrąžinti praleistos „galimybės“, kurios formaliai neteko sudariusi sutartį (Burton S. Breach of Contract and the Common Law Duty to perform in good faith. 1980, p. 369, Balčikonis, R. Sąžiningumo principas sutarčių teisėje. Jurisprudencija. 2003, 41(33), P. 173);

2) tai, kad atsakovui ieškovas liko skolingas iš viso 5288,36 Eur, kad minėtos sumos didžiąją dalį sudaro dienpinigiai, kurie priteisiami ne atsakovo, o teismo iniciatyva;

3) tai, kad dėl įvairių procesinių kliūčių byla teisme buvo nagrinėjama pakankamai ilgai,       t. y. viršijant šešių mėnesių terminą;

4) tai, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovui pagrįstai nesumokėtas visas darbo užmokestis, t. y. šalys be teismo negalėjo atsakyti viena kitai į šiuos klausimus, nes jų pozicijos išsiskyrė, todėl laikytina, kad ieškovo padarytas pažeidimas (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies normos dėl atsiskaitymo darbo sutarties nutraukimo dieną) nėra tyčinis ir esmingai nėra pažeidęs atsakovo teises ir teisėtus interesus;

5) CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tais atvejais, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo;

6) tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas);

7) koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas);

8) darbo teisėje finansinės sankcijos darbdaviui, kurias taikydamas teismas jų dydį apskaičiuoja kaip pagrindą naudodamas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, siejamos su dviem pažeidimais: vėlavimu atsiskaityti po darbuotojo atleidimo iš darbo (sankcija skaičiuojama už vėlavimo atsiskaityti laiką, bet ne daugiau nei už 6 mėn.; DK 147 straipsnio 2 dalis) ir darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu (sankcija skaičiuojama už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne daugiau nei už 12 mėn.; DK 218 straipsnio 2, 4 dalys). Pabrėžtina, kad šios sankcijos egzistavo ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje DK redakcijoje (netesybos už vėlavimo atsiskaityti laiką įtvirtintos tuo metu galiojusios redakcijos DK 141 straipsnio 3 dalyje, sankcija už neteisėtą atleidimą – tuo metu galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 1, 4 dalyse). Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo taisyklę, kad šios sankcijos, kaip ir bet kurios kitos, gali būti efektyvios ir pasiekti tikslus, dėl kurių jos yra nustatytos, tik tuo atveju, jeigu jos proporcingos teisės pažeidimams, už kuriuos yra skiriamos. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Kompetencija įvertinti proporcingumą bei su tuo susijusi teisė sankcijos dydį mažinti yra suteikiama teismui (su sankcijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015 ir kt.; su sankcijos už vėlavimo atsiskaityti laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 ir kt.);

9) teismas privalo įvertinti darbdaviui taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo aspektu (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2279-945/2025).

13.4. Taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant į kitus teismo aukščiau aptartus aspektus, nors ir nenustačius darbuotojo kaltės dėl nesumokėto laiku darbo užmokesčio, dienpinigių yra pagrindas nukrypti nuo Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo praktikos dėl priteistinos netesybų sumos, nes nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga priteisti iš atsakovo šešių uždelstų sumų netesybas kas sudarytų 11 602,08 Eur. 11 602,08 Eur netesybos nebūtų proporcingos padaryto pažeidimo sunkumui, atsakovo patirtiems nepatogumams, ir būtų pernelyg didelė piniginė sankcija ieškovui. Atitinkamai, padaryto pažeidimo mastui atsakovo atžvilgiu kompensuoti, teismo vertinimu, yra pakankama priteisti būtent atsakovo nurodyta 3 036,77 Eur suma. Minėta netesybų suma, teismo vertinimu, yra pakankamai solidi ir ori, atitinka Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje aptartų netesybų socialinę paskirtį. 

14. Dėl ieškovo reikalavimo – (8) priteisti grąžinimą sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) iš atsakovo ieškovui nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto DGK priteisto išmokėti skubiai VDU:

14.1. Nagrinėjamu atveju teismas priteisė iš atsakovo 69,90 Eur (su mokesčiais) už darbą švenčių dieną, 478 Eur nepagrįstos išskaitos, 4740,46 Eur dienpinigių, 3036,77 Eur netesybų, t. y. iš viso 7 894,13 Eur ir ši suma viršija skubaus vykdymo metu ieškovo atsakovui sumokėtą 1106,77 Eur sumą. Duomenų apie tai, kad ieškovas nuo minėtos sumos būtų sumokėjęs mokesčius Sodrai, VMI byloje pateikta nėra.

14.2. Atitinkamai spręstina, kad dėl atsakovui priteistos 1106,77 Eur sumos nuo dienpinigių dalies 4740,46 nebus išduodamas vykdomasis raštas. Sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis) taikyti nėra pagrindo.

15. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

15.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15.2. Nagrinėjamu atveju atsakovo naudai priteisus 7894,13 Eur (iš reikalautos 24 004,40 Eur sumos) laikytina, kad patenkinti 32,89 procento atsakovo turtinių reikalavimų ir nepatenkinta 67,11 procento reikalavimų. Teismas sprendžia, kad abiejų šalių byloje patirtos išlaidos yra pagrįstos, nėra nustatyto jokio netinkamo bylos šalių elgesio, todėl nėra pagrindo kurias nors bylos šalių išlaidas neįtraukti į galutinius skaičiavimus, tačiau jos mažintinos minėtomis proporcijomis proporcingai patenkintiems ir nepatenkintiems reikalavimams. Atitinkamai:

15.2.1. Ieškovas pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 4050,48 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui (žr. DOK-19707), taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs iš viso 458 Eur žyminio mokesčio (žr. ZO53560), taigi visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 4508,48 Eur. Atitinkamai ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistina iš atsakovo 67,11 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3025,64 Eur.

15.2.2. Atsakovo prašymas priteisti 500 Eur (DOK-187702) bylinėjimosi išlaidų advokatui, tenkintinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. atsakovui iš ieškovo priteistina 164,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

16. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Byloje patirtos 0,15 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. pažyma byloje apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

17. Dėl žyminio mokesčio. Kaip minėta, ieškovas sumokėjo iš viso 458 Eur žyminio mokesčio (žr. ZO53560) už savo reikalavimus, o atsakovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo darbuotojas buvo atleistas, išieškomos iš kitos ginčo šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

17.1. Nagrinėjamu atveju yra patenkinti atsakovo turtinio pobūdžio reikalavimai dėl 7894,13 Eur sumos priteisimo, už kurį mokėtinas 178 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).  Tačiau ieškovui sumokėjus byloje iš viso 458 Eur žyminio mokesčio (suma paskaičiuota pagal inicijuotos bylas ribas) spręstina, kad nėra pagrindo iš ieškovo priteisti daugiau žyminio mokesčio.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) ir atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-20430-2025-7) kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies:

1. Priteisti atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) 69,90 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 90 centų) (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) už darbą švenčių dieną.

2. Priteisti atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) 478 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nepagrįstos išskaitos.

3. Priteisti atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) 4740,46 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų 46 centus) nesumokėtų dienpinigių (dėl minėtos sumos dalies, t. y. dėl 1106,77 Eur sumos vykdomasis raštas nebus išduodamas, nes 1106,77 Eur sumą ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovui).

4. Priteisti atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) 3036,77 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 77 centus) (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) netesybų.

5. Kitoje dalyje ieškovo ir atsakovo reikalavimus atmesti.

6. Priteisti ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) naudai iš atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3025,64 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

7. Priteisti atsakovo O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ (j. a. k. 121707631) 164,45 Eur (šimtą šešiasdešimt keturis eurus 45 centus) bylinėjimosi išlaidų.

8. Kitoje dalyje šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

9. Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 20 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-105-10242/2025 (registracijos duomenys: 2025-07-07 Nr. DGKS-4831) neįsiteisėjo, išskyrus dalyje dėl atsakovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo (šioje dalyje nebuvo kreiptasi į teismą ir todėl šioje dalyje darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 21 d.), nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išskyrus dėl atsakovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo, neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-105-10242/2025.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys