Civilinė byla Nr. 2YT-26768-527/2019
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01684-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,
sekretoriaujant V. G.,
dalyvaujant pareiškėjai J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: I. J. ir valstybės įmonė Turto bankas).
Teismas
n u s t a t ė:
2019 m. lapkričio 19 d. patikslintu pareiškimu pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos dukra J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti Z. S. turtą. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos mama J. J. 2018m. pabaigoje buvo informuota Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro apie tai, kad dėl palikimo priėmimo po Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kreipėsi valstybinė įmonė Turto bankas, įmonės kodas 112021042. Kadangi pareiškėjos mama J. J. buvo vienintelė gyva Z. S. įpėdinė ir nuo pat savo gimimo iki pat savo mirties gyveno Z. S. priklausančiame name, tai notaras pasiūlė jai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji palikimą po savo mamos Z. S. mirties faktiškai priėmė pradėjusi valdyti jos turtą. Kadangi pareiškėjos mamos J. J. sveikata buvo prasta, ji 2019 m. vasario mėn. 15 d. sudarė įgaliojimą, notarinio registro Nr.ZB-816, kuriuo įgaliojo pareiškėją atstovauti jos interesus ir vesti paveldėjimo bylą mirus jos mamai Z. S. Tačiau pateikti pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo, kad J. J. faktiškai priėmė palikimą po savo mamos Z. S. mirties, pareiškėja nespėjo, nes, užsitęsus reikiamų dokumentų paieškoms, (duomenys neskelbtini) J. J. mirė. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. palikimą priėmė po savo mamos Z. S. mirties būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą į visą J. J. priklausantį turtą. Po Z. S. mirties pareiškėjos mama ir toliau liko gyventi Z. S. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis jai priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, prižiūrėjo namų aplinką, remontavo namus ir ūkio pastatus, dirbo ir naudojosi aplink namus esančiu 0.44 ha namų valdos žemės sklypu, registro Nr.46/10470, kuris įregistruotas Z. S. vardu. Po mamos J. J. mirties pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atsiradusią 281,16 Eur skolą už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo po Z. S. mirties J. J. nesikreipė ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, tiesiog ji buvo įsitikinusi, kad kaip vienintelė Z. S. įpėdinė ir paveldėtoja galės priimti palikimą be apribojimų. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašai apie Z. S. asmenį, apie M. S. asmenį ir mirties liudijimai patvirtina, jog Z. S. vaikai ir pareiškėjos mamos J. J. broliai, t. y. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). nevedęs ir palikuonių neturėjo. Tai, kad J. J. faktiškai per tris mėnesius po mamos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą, patvirtina rašytiniai įrodymai (pažyma apie J. J. faktinę gyvenamąją vietą, kopijos gimimo įrašo, mirties ir santuokos liudijimų, Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo priėmimą, Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas apie palikimo priėmimą, Valstybės įmonės Registrų centro pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą, Gyventojų registro išrašai, Namų valdos techninės apskaitos bylos kopijos, žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, mokesčių už sunaudotą elektros energiją kvitai) ir liudytojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parodymai.
2019 m. lapkričio 25 d. teisme gautas suinteresuoto asmens I. J. atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti.
2019 m. lapkričio 29 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame prašoma pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į savo 2019 m. liepos 16 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2YT-26768-527/2019 išdėstytą poziciją dėl paveldimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Valstybės įmonės Turto banko 2019 m. liepos 16 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2YT-26768-527/2019 nurodyta, jog iš tuo metu byloje buvusių rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada buvo užvaldytas mirusiosios palikimas, ar tai buvo atlikta per Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau ir – CK) nustatytą 3 mėnesių terminą bei dėl kokių priežasčių pati J. J. nerealizavo savo paveldėjimo teisės į atsiradusį motinos palikimą visa apimtimi.
Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja paaiškino, jog jos mama J. J. kartu su savo sugyventiniu A. B., kuris taip pat yra ir pareiškėjos, gimusios 1987 metais, krikštatėvis ir kuris vėžiu susirgusią jos mamą J. prižiūrėjo iki jos mirties, iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu savo mamos (pareiškėjos „babos“) Z. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir pati „baba“ bei kuriuose, mamai J. mirus, liko gyventi tik A. B.. Pareiškėjos teigimu, jos mama J. kartu su sugyventiniu, nors tam tikrais laikotarpiais ir prižiūrėdavo sergančius kaimynus ir net gyvendavo jų namuose, tačiau „babos“ namuose visada būdavo likę jų daiktai, į tuos namus, kuriuos vienintelius jie laikė savo namais, jie grįždavo pernakvoti, dirbdavo šalia namų esančią žemę. Pareiškėjos teigimu, jos mama ilgai sirgo vėžiu, todėl susitvarkyti namo ir paveldėjimo dokumentų nespėjo. O pareiškėja kreipėsi į teismą tuo tikslu, kad susitvarkiusi savo vardu paveldėjimo dokumentus, galėtų tame name leisti gyventi savo krikštatėviui A. B., kuris iki mirties rūpinosi jos sergančia mama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Nagrinėjamos bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 medžiagos matyti, jog po Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties 2018 m. spalio 30 d. buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 188/2018, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi Lietuvos Respublika (kodas 111105555), atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Iš notaro liudijimo taip pat nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į Z. S. turtą neišduotas.
2019 m. birželio 18 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimas apie palikimo priėmimą (civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 b. l. 12) ir (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 b. l. 10) patvirtina, kad po J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 107/2019, kurioje palikimą priėmė mirusiosios duktė J. J..
Iš 2018 m. spalio 29 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo (civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 b. l. 16) matyti, kad Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusi, nuo 1966 m. kovo 25 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: J. J., gimusią (duomenys neskelbtini), J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs, ir M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs. Iš (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 b. l. 9) matyti, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20) matyti, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Iš 2019 m. spalio 30 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23) matyti, kad J. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), nuo 1987 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. spalio 8 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo penkis vaikus: R. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini), R. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini), S. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini), J. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusią (duomenys neskelbtini).
Iš 2019 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1996 m. gruodžio 10 d. priklauso Z. S. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1996 m. rugpjūčio 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 03-3818 ir 1996 m. rugpjūčio 30 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 46-3569). Iš civilinėje byloje Nr. 2YT-18228-490/2019 esančio žemės sklypo plano (civilinės bylos Nr. 2YT-18228-490/2019 lapai 18–20) matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi statiniai.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. patvirtino, jog jis beveik trisdešimt metų buvo J. J. sugyventinis, su kuria kartu gyveno jos mamai S. priklausančiame, bet iki galo neįteisintame name (duomenys neskelbtini), kuriuose liko gyventi ir po „babos“ mirties. Liudytoju teigimu, būtent šiuos namus jo sugyventinė visada laikė savo namais, jo padedama dirbo šalia esančiame žemės sklypelyje. Nors jie su sugyventine kartais prižiūrėdavo kitus senus žmones ir gyvendavo jų namuose, tačiau visada sugrįždavo į namus (duomenys neskelbtini), kur visada būdavo likę jų daiktai, kasdieną nešdavo į namus pieną, kapodavo malkas, dirbo darže ir dirbo visus kitus darbus.
LITEKO duomenimis nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojoj byloj Nr. 1-89-737/2011, teisme gautoje 2011 m. sausio 3 d., 2011 m. liepos 26 d. nuosprendyje nurodyta, jog:
,,M. S. 2010 m. balandžio 16 d. apie 04:30 valandą, apsvaigęs nuo alkoholio, Z. S. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), peiliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. J. į krūtinės sritį, tuo padarė jai krūtinės kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, kuo nesunkiai sutrikdė J. J. sveikatą.
Kaltinamasis M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu sužalojęs J. J.. Sistemingai bauginęs J. J. neigė. Apklausos metu paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, jo sužadėtinė I. buvo pas seserį J., jis jos ieškodamas su taksi automobiliu atvažiavo į I. mamos namus, (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, labai susinervinęs dėl to, kad I. buvo išjungusi telefoną. Neradęs I. iš pykčio peiliu dūrė jos motinai. Kaltinamasis neneigė susirašinėjęs SMS žinutėmis su sužadėtine I., nurodė, kad rašė ir jos seseriai J., tačiau neigia rašęs kaltinime nurodytas, grasinančio pobūdžio, žinutes. Mobilaus ryšio telefono numerius keitęs kas antrą, trečią savaitę, todėl negali prisiminti, kokiais numeriais naudojosi.
Nukentėjusioji J. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. S. jos dukters sugyventinis. Jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), ankstų rytą, atvažiavo apsvaigęs M. S., klausė, kur yra jo I.. J. J. paaiškino, kad ji nurodžiusi kaltinamajam, kad I. pas seserį. Kaltinamasis jai trenkė ir iš namų išėjo. Iš pradžių pagalvojo, kad kumščiu, bet pamatė kraują. Buvo nuvežta į ligoninę, operuota. Vėliau kaltinamasis jos atsiprašęs, ir ji jam atleidusi. Nukentėjusioji patvirtino, kad M. S. pyksta, kai jos duktė I. J. atvažiuoja pas seserį. Nurodė, kad J. J. jai skaitė iš Metino gautas žinutes.
(...) Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, jo dukters I. sužadėtinis, ankstų rytą atvažiavo pas juos į namus. Paklausė, kur I., ir sužinojęs, kad pas seserį, greit išlėkė. Tik jam išėjus jis pastebėjo, kad sužalota J. J.. Liudytojas parodė, kad niekas kitas jai įdurti negalėjo. Po savaitės kaltinamasis atvažiavo į namus, atsiprašė, sakė, kad blogai padarė. Duktė J. jam buvo sakiusi, kad M. jai siunčia į telefoną negražias žinutes. Jis pats M. klausė, kodėl šis tokias žinutes J. rašo, tas atsakęs, kad buvo, susinervinęs ir prirašė.“
Taigi, nežiūrint į tai, kad iš 2019 m. spalio 30 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-11692 (b. l. 23) matyti, kad J. J. nuo 1987 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. spalio 8 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , konstatuotina, kad ši pažyma nepaneigia pareiškėjos ir liudytojo B. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjos mamos 2010–2011 metais faktinė gyvenamoji vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, bet (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su Z. S. iki jos mirties, o po jos mirties liko toliau gyventi, tuo labiau, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloj Nr. 1-89-737/2011, teisme gautoje 2011 m. sausio 3 d. ir baigtoje apeliacine tvarka nagrinėti tik 2011 m. gruodžio 14 d., tiek J. J., tiek B. A. gyvenamoji vieta nurodyta ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), nors apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo paskelbta jau po Z. S. mirties.
Aptarti rašytiniai įrodymai ir liudytojo A. B. parodymai patvirtina, kad J. J. po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) toliau gyvendama ant Z. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pastatytame, tačiau neįregistruotame name ir toliau naudodamasi Z. S. nuosavybės teise priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, kartu su savo sugyventiniu dirbdama mamai priklausantį žemės sklypą, teismo nuomone, patvirtina, jog J. J. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios Z. S. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo į Z. S. turėtą turtą gavimo tikslu.
Priteisti iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,08 Eur teismo turėtų pašto išlaidų (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolita Cirulienė