Civilinė byla Nr. e3K-3-92-916/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02944-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. F. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G. (V. G.), N. G., A. P., akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos automobilių kelių direkcija).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kasacinio proceso nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. balandžio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-220408-00007 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), įpareigojantį ieškovą iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. pašalinti pažeidimus – nugriauti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį II gr. nesudėtingą statinį – kelią.

3.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype ieškovas pastatė gyvenamąjį namą ir kartu su žemės sklypu jį 2021 m. gruodžio 9 d. pardavė tretiesiems asmenims V. G. ir N. G. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 48SK-1800-(14.48.111.) patvirtintą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą. Pirminis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žemės reformos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kadangi šis žemės sklypas nesiribojo su viešuoju keliu, projektuojant žemės sklypą patekimas į jį buvo nustatytas per kelio servitutą, ėjusį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per tuo tikslu paliktas valstybinės žemės juostas (iki žemės sklypo ribos). Pirminį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijus į tris žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas buvo pratęstas per šiuos žemės sklypus. Paskutinis žemės sklypas, į kurį yra patenkama servitutiniu keliu, yra ieškovui priklausęs žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tuo pačiu servitutiniu keliu naudojasi ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Žemės sklypą su jau išduotu statybos leidimu gyvenamojo namo statybai ieškovas įsigijo 2021 m. gegužės 13 d. Tuo metu kelias jau buvo įrengtas pagal ankstesnio žemės sklypo savininko užsakymu parengtą supaprastintą statybos projektą, vadovaujantis galiojančio žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendiniais.

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad jis, gavęs iš trečiojo asmens V. G. informaciją apie gautą kvietimą atvykti į Inspekciją dėl privažiavimo kelio nugriovimo, nuvyko į Inspekciją ir jam buvo paaiškinta, kad įrengtas kelias patenka į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomo kelio apsaugos zoną ir dėl to kelio įrengimo projektas turėjo būti suderintas su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ieškovas atsakovės darbuotojams paaiškino, kad kelias toje vietoje buvo įrengtas dar iki jam įsigyjant žemės sklypą, tačiau vykdydamas gyvenamojo namo statybos darbus ieškovas sunkiasvoriu transportu apgadino tą kelią ir dėl to, baigęs statybos darbus, jis užtaisė kelio duobes užpildamas skaldos sluoksnį. Ieškovas nesutiko nei su neteisėtos statybos faktu, nei su tuo, kad jis yra kelio statytojas. Tačiau ieškovas siekė suderinti kelio projektą su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes nugriovus šį kelią pirkėjai (tretieji asmenys V. G. ir N. G.) nebeturėtų galimybės privažiuoti prie savo namų ir jie atitinkamai galėtų reikšti pretenzijas ieškovui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

6.       Teismas nurodė, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovui Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, įpareigojantį ieškovą iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. nugriauti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkančią II gr. nesudėtingo statinio – kelio dalį. Ieškovas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, turėjo galimybę jį apskųsti teismui, tačiau to nepadarė, o iš ieškovo atliktų veiksmų galima daryti išvadą, kad ieškovas iš esmės sutiko su Privalomuoju nurodymu, nes savo iniciatyva ėmėsi teisinių veiksmų, kad būtų pratęstas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti. Byloje pateiktas ieškovo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymas atidėti projekto pažeidimų šalinimą trims mėnesiams nurodant aplinkybes, kodėl nėra spėjama pašalinti pažeidimus. Minėtame prašyme pažymėta, kad raštą dėl pažeidimų pašalinimo ieškovas gavo 2022 m. gegužės 30 d. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovas negalėjo sužinoti apie Privalomąjį nurodymą vėliau, negu ėmėsi veiksmų dėl Privalomojo nurodymo įgyvendinimo. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, kad apie priimtą Privalomąjį nurodymą buvo informuotas 2022 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku.

8.       Teismas pažymėjo, kad Inspekcija laikėsi statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) nustatytos tvarkos dėl Privalomojo nurodymo įteikimo ieškovui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2022 m. balandžio 12 d. Privalomasis nurodymas ieškovui išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip pažymėjo atsakovė, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) nurodė pats ieškovas, be to, naudodamasis būtent šiuo elektroniniu paštu ieškovas pats ne kartą kreipėsi į Inspekciją, tai patvirtina byloje esantys ieškovo siųsti elektroniniai laiškai.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui (šiuo atveju – Privalomajam nurodymui) skųsti. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. 

10.       Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 103 straipsnio 8 ir 9 punktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti, o aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, nenustatyta, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas bylą nutraukti.

12.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuota teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokios pasekmės apibrėžtos.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors ieškovas teigė, jog apie Privalomąjį nurodymą sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 5 d., tačiau byloje esantys įrodymai, pvz., 2022 m. rugpjūčio 19 d. Inspekcijos sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo (nepratęsimo), paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, nes, kreipdamasis į Inspekciją ir imdamasis teisinių veiksmų Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, ieškovas iš esmės aktyviais veiksmais ėmėsi spręsti Privalomajame nurodyme nurodytus įpareigojimus. Taip pat byloje pateiktas ir paties ieškovo 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymas atidėti projekto pažeidimų šalinimą trims mėnesiams nurodant aplinkybes, kodėl nėra spėjama pašalinti pažeidimus. Minėtame prašyme pažymėta, kad raštą dėl pažeidimų pašalinimo ieškovas gavo 2022 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas negalėjo sužinoti apie Privalomąjį nurodymą vėliau, negu ėmėsi veiksmų dėl minėto Privalomojo nurodymo įgyvendinimo. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, kad apie priimtą Privalomąjį nurodymą buvo informuotas gavęs 2022 m. balandžio 8 d. elektroninį laišką. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovas atskirajame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, kai šio administracinio akto apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą, o svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, ieškovas nenurodė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad teismas turėjo pasisakyti dėl į šią bylą įtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės ieškovui surašytą Privalomąjį nurodymą. Bylą dėl ginčo esmės nutraukus ir daugiau nesant pareikštų byloje reikalavimų, jokie klausimai šioje byloje neturėjo būti sprendžiami.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismai nepagrįstai nusprendė, kad Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Inspekcijos privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka, o ne administraciniai aktai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu, šis yra laikomas individualiu administraciniu aktu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ginčo statinys (kelias) nėra savavališka statyba ir dėl to joks savavališkos statybos aktas ar kitas dokumentas, kurio turinys atitiktų kasacinio teismo praktikoje nurodytus individualaus administracinio akto požymius, nebuvo priimtas. Teismai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad teisės normose nėra nustatytas terminas, per kurį skolininkas turi teisę ginčyti privalomąjį nurodymą. Teismai turėjo taikyti bendrą ieškinio senaties terminą privalomiesiems nurodymams – vykdomiesiems dokumentams ginčyti arba konstatavę, kad egzistuoja legislatyvinė omisija, turėjo pareigą kreiptis su atitinkamu prašymu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

17.2.                      Naujausia kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi skundžiamas nutartis priėmę teismai, nėra pagrįsta CPK normomis, ji de facto (faktiškai) įtvirtina tiesioginį ABTĮ normų taikymą civilinėse bylose. Įstatymų leidėjas to niekada nebuvo numatęs, o šios praktikos pagrindu priimtos teismų nutartys yra akivaizdus ir šiurkštus Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą suvaržymas bei šios teisės paneigimas. Privalomojo nurodymo turinys daugeliu atveju susijęs su privačios nuosavybės teisės apribojimu ar pažeidimu, todėl akivaizdžiai reikalauja teisminio jo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo. Kadangi pats kasacinis teismas pripažįsta, jog ABTĮ nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties terminas, bet procesinis administracinės justicijos terminas, kasacinio teismo praktika dėl šio termino taikymo civilinėse bylose prieštarauja CPK 1 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad civilinių bylų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilines bylas ne pagal ABTĮ, bet pagal CPK, o jame nenustatyta galimybė taikyti civilinėje byloje ABTĮ normas (nei kaip įstatymo, nei kaip teisės analogijos).

17.3.                      Pagal Privalomąjį nurodymą tiek ieškovas, tiek atsakovė ne tik gali, bet ir privalo nugriauti vienintelį kelią į trečiųjų asmenų žemės sklypus (jeigu ieškovas nevykdys privalomojo nurodymo, jis turės mokėti už kiekvieną dieną skaičiuojamas baudas). Tokiu atveju šie asmenys negalėtų naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį. Akivaizdu, kad nors Privalomasis nurodymas adresuotas ieškovui, juo yra sprendžiamas trečiųjų asmenų nuosavybės teisių klausimas, todėl teismas turėjo pasisakyti dėl trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

18.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Nagrinėjamoje byloje yra išnykęs ginčas. Inspekcija 2024 m. sausio 12 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-240112-00003, jame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Ieškovas apie tai informuotas 2024 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2D-666. Teisminis procesas ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl kasacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

18.2.                      Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus yra nurodyta, kad šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka. Nors šiuo atveju nėra surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau savo prigimtimi santykiai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra kilę iš Inspekcijos kompetencijos vykdant statybos valstybinę priežiūrą. Dėl to Privalomasis nurodymas laikytinas administraciniu aktu įgyvendinant viešojo administravimo subjekto funkcijas. Pagal savo esmę Privalomasis nurodymas sukelia civilinius teisinius padarinius, todėl skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau taikant administracinio sprendimo skundimui nustatytus terminus.

18.3.                      Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK. Nagrinėjamu atveju ieškovo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).

18.4.                      Ieškovas per nustatytą Inspekcijos Privalomojo nurodymo apskundimo terminą (1 mėn.) jo neginčijo, o su 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymais kreipėsi į Inspekciją dėl vykdymo termino pratęsimo ir tik Inspekcijai netenkinus jo prašymų ieškovas žymiai, t. y. daugiau kaip 4 mėnesius, praleidęs terminą Inspekcijos Privalomajam nurodymui ginčyti, kreipėsi į teismą ir patikslintame ieškinyje nenurodė jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.

18.5.                      Nutraukdamas bylą teismas neturėjo pasisakyti dėl trečiųjų asmenų teisių ir interesų, nes byla nebuvo nagrinėta iš esmės.

19.       Trečiasis asmuo AB Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Pats ieškovas, teikdamas ieškinį ir jame remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis teismingumo bylose, nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra administracinis aktas. Be to, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo ir neįrodinėjo, kad Privalomasis nurodymas nėra administracinis aktas. Kasacinio skundo argumentai dėl Privalomojo nurodymo, kaip administracinio akto, vertinimo nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl kasacinis teismas dėl jų negali pasisakyti, nes bus pažeista CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostata.

19.2.                      Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.         Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat pažymi asmens teisės kreiptis į teismą neabsoliutų pobūdį. Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo.

19.3.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas apie Privalomąjį nurodymą sužinojo dar 2022 m. balandžio mėnesį, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 29 d. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui – Privalomajam nurodymui ginčyti. Dėl to, nenustatę aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, teismai, vadovaudamiesi CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstai bylą nutraukė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai išnyksta ginčo objektas

 

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 8 d. privalomąjį nurodymą, įpareigojantį ieškovą kaip statytoją iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. pašalinti pažeidimus – nugriauti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį II gr. nesudėtingą statinį – kelią.

21.       Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pareikštą ieškinį pradėtą civilinę bylą nutraukė, nutartyje konstatavęs, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui (šiuo atveju – Privalomajam nurodymui) skųsti ir nenurodė bei teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokioms išvadoms ir ieškovo atskirąjį skundą atmetė.

22.       Kasaciniu skundu ieškovas, nesutikdamas su minėtais teismų procesiniais sprendimais, kelia klausimą dėl galimybės Privalomąjį nurodymą kvalifikuoti kaip individualų administracinį aktą ir taikyti ABTĮ nuostatas, be kita ko, reglamentuojančias individualaus administracinio akto apskundimo terminą ir jo atnaujinimą, civilinėje byloje sprendžiant ginčą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Taip pat kelia klausimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo įtakos trečiųjų asmenų, į kurių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patekti galima tik pagal Privalomąjį nurodymą griautinu keliu, teisėms ir teisėtiems interesams.

23.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra išnykęs ginčas. Kartu su atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktas Inspekcijos 2024 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNURA-00-240112-00003. Šiame akte konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, įvykdymo data – 2023 m. lapkričio 8 d. Nurodyta, kad „pagal privalomąjį nurodymą pašalino pažeidimus arba statyba pagal pasikeitusius teisės aktus ar faktines aplinkybes nebelaikoma neteisėta. Statytojas suderino kelio įrengimo projektą su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.“ Prie minėto akto pridėtas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. lapkričio 25 d. raštas, šiuo raštu ginčo kelio projektuotojas informuotas apie tai, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, patikrinusi kelio projektą, pritaria jo sprendiniams. Kartu su atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą taip pat pateiktas įrodymas, kad ieškovas apie minėto akto priėmimą informuotas Inspekcijos 2024 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2D-666. Taigi, byloje pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad ieškovo ginčijamas Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis skundas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas 2024 m. sausio 11 d., atsižvelgiant į tuo metu egzistavusią faktinę situaciją, kai byloje nebuvo duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir jos pasikeitimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti savo poziciją (argumentus) dėl tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, jo galimybių ir tikslingumo. 

25.       Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kasaciniu skundu keliamoms teisės problemoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos. Įvykdyti Privalomojo nurodymo, įpareigojančio ieškovą nugriauti kelią, objektyviai neįmanoma, nes griovimo (kasimo) darbus reikėtų atlikti ieškovui nepriklausančiuose žemės sklypuose. Dėl to ieškovas nevykdė Privalomojo nurodymo. Vykstant šios bylos nagrinėjimui ieškovo užsakymu buvo parengtas toks kelio projektas, kokio reikalavo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir tas projektas su direkcija buvo suderintas, tačiau ieškovas neturi teisės įgyvendinti to projekto, nes ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytų statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų: nėra nei statinio (kelio), nei žemės sklypų (kuriuose tas kelias yra) savininkas.

26.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 19 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

27.       Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas. Tai lemia, jog, vertinant kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į procesines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2022, 26 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas). Teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 22 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2022, 29 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijo Inspekcijos jam surašytą Privalomąjį nurodymą, tačiau iki bylos nagrinėjimo kasacine tvarka paaiškėjo naujos reikšmingos faktinės aplinkybės – Privalomojo nurodymo įvykdymas yra konstatuotas pačios Inspekcijos 2024 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu. Kadangi ieškovo (ar jo užsakymu) atliktus veiksmus – pažeidimų pašalinimą ir ginčo kelio įrengimo projekto suderinimą su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija – Inspekcija pripažino kaip Privalomojo nurodymo įvykdymą, tai byloje iš esmės neliko ginčo objekto ir atitinkamai dalyvaujantiems asmenims – materialiojo teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl įvykdyto Privalomojo nurodymo panaikinimo. Šiuo atveju skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį nutraukti bylą, kurioje buvo keliamas Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, toks teismo procesinis sprendimas, Privalomajam nurodymui esant įvykdytam, nesukelia realių teisinių padarinių ir prarado teisinį aktualumą.

30.       CPK III dalies XVII skyriaus normos nereglamentuoja kasacinio proceso eigos tokiu atveju, kai nutartis, dėl kurios kasacinis skundas kasacinio teismo yra priimamas ir įrašomas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą, neturi teisinio aktualumo ir nesukelia teisinių pasekmių. Vadovaujantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais kasacinis procesas turi būti nutraukiamas nelikus kasacijos objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-469/2021, 20 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 23–24 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2022, 30 punktas).

31.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, išnykus ginčo objektui ir nebelikus kasacijos dalyko, tolesnis kasacinis procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

32.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33.       Byloje dalyvaujantys asmenys nustatytu terminu ir tvarka nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to konstatuotina, jog byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme nepatyrė.

34.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 18,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio proceso nutraukimą lemia pasikeitusios faktinės aplinkybės, įvertinus ginčo pobūdį, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš byloje dalyvaujančių asmenų šių išlaidų atlyginimą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Algirdas Taminskas

 

 

        Agnė Tikniūtė

 

 

        Dalia Vasarienė