Nr. DOK-2427

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01281-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 27 d. paduotu ieškovės akcinės bendrovės „Roquette Amilina“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, pakeitė – ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, atsakovės priešieškinį dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo tenkino visiškai.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės ir jos nešalina, nes atsakovė nepatenka į Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų baigtinį sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023 pateiktas teisės aiškinimas apeliacinės instancijos teismo sprendimą paneigia. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad: „Vadovaujantis Reglamento 765/2006 6 straipsnio, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl tokių veiksmų atsakovei negali kilti atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus“.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygas ir padarė esminius materialiosios teisės normų – CK 6.212 ir CK 6.253 straipsnių – pažeidimus bei nukrypo nuo force majeure sąlygas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-1120/2024, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-469/2023, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas grubiai praleido ketvirtą nenugalimą jėgą kvalifikuojantį požymį – šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo atsakyta į ieškovės apeliaciniame skunde iškeltus klausimus dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, ginčo sutarties 4.6.3 punktų apskritai neanalizavo. Tokiu būdu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė CK 6.193 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, 2 dalies, nustatančios, kad sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarčių sudarymo aplinkybes, taip pat CK 6.193 straipsnio 5 dalies, nustatančios, jog sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką (subjektyvusis vertinimo metodas), taip pat CK 6.189 straipsnio 1 dalies, CK 6.193 straipsnio 2 dalies esminius pažeidimus. Teismai kartu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos – CPK 185 straipsnio – pažeidimą. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus, susijusius su galėjimu numatyti aplinkybes nenugalimos jėgos kontekste; pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės ir Rusijos ryšiai yra seni istoriškai, todėl 2022 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliktas atsakovės ir Vladimiro Putino susiejimas nėra siurprizas; taip pat netinkamai vertinti įrodymai, susiję su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiksmų numatymu ir jos sprendimo turiniu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė esminį CPK 12 ir 178 straipsnių pažeidimą. Pareigą įrodyti force majeure sąlygų egzistavimą turėjo atsakovė, nes tai sudarė jos nesutikimo su ieškiniu pagrindą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti akcinei bendrovei „Roquette Amilina“ (j. a. k. 147031669) 17 100 (septyniolika tūkstančių vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 28 d. d. Société Générale banke, kodas ZO45627.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė