Civilinė byla Nr.2A-697-656/20111
Proceso Nr. 2-01-3-20162-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.12., 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjos Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apelianto) L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl teisės privatizuoti butą, trečias asmuo Viešoji įstaiga „Vilniaus butai“,
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 1986-05-06 gyvena ir buvo registruota vieno kambario 20,90 kv. m. bendrojo ploto bute (duomenys neskelbtini). Šio buto paskirtis-bendrabutis, kuris nebuvo skirtas apgyvendinti moksleiviams, studentams, bei doktorantams, taip pat tai buvo ne Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos Kurčiųjų draugijos ar Lietuvos Invalidų draugijos bendrabutis, todėl pareiškėja mano, kad turi teisę privatizuoti ginčo butą, nes galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui to negalėjo padaryti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nes pagal 1991 metų įstatymo redakciją, kambaryje gyvenant keliams nuomininkams tokie kambariai buvo neprivatizuotini, o 1993 metais pakeitus įstatymą, ieškovė to negalėjo padaryti, nes kambaryje iki 2003 metų gyvenusi R. K. nedavė sutikimo privatizuoti kambarį. Ieškovė pareiškimą dėl privatizavimo padavė 1995 m. kovo mėn. pradžioje, kartu su kitais namo gyventojais. Pareiškimas buvo paduotas komendantei, kuri ir tvarkė privatizavimo dokumentus, tačiau jokio rašytinio paaiškinimo dėl buto privatizavimo ieškovė negavo, buvo tik žodžiu paaiškinta, kad privatizavimas negalimas, kol kartu gyvena kitas nuomininkas. Ieškovė įstatymo teiktomis teisėmis nepasinaudojo dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių.
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti privatizavimo sutartį.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašo leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis objektą, kuris Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo neprivatizuotinas, nes buvo lovų tipo bendrabutis ( LR butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d.). Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes į savivaldybę kreipėsi tik 2003 metais, kita nuomininkė sutikimo privatizavimui nedavė, todėl nesant gyventojų susitarimo, privatizavimas nebuvo galimas. Jei ir pripažinti nustatytu, jog ieškovė kreipėsi į bendrabučio komendantą dėl privatizavimo ir toks kreipimasis laikytinas tinkamu pareiškimu apie ketinimą privatizuoti butą, ieškovė nuo 1995 nesirūpino privatizavimu, todėl praleido ieškinio senaties terminą.
Trečias asmuo Viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, raštu informavo, kad negali pateikti namo (duomenys neskelbtini) privatizavimo pareiškimų registravimo žurnalą, nurodė, kad name yra privatizuotų butų ir namas perduotas valdyti (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai.
- Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1991-05-28 iki 1998-05-01 ( Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminu) kreipėsi į įstatyme nurodytas institucijas su prašymu dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Iš pateikto 2003-11-07 prašymo sprendžiama, kad būtent prašymo surašymo momentas ir yra kreipimosi į savivaldybę terminas, tai patvirtina ir prašyme esantis spaudas. Tai, kad ieškovė kreipėsi su pareiškimu į bendrabučio komendantą 1995 m. kovo mėn. pradžioje, ir šias aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo buto privatizavimo teisiniai santykiai, kurie nebuvo realizuoti nustatytais terminais dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Teismas nustatė, kad ieškovė pradėjo realizuoti savo teisę tik 2003 metais ne dėl atsakovo netinkamų veiksmų, bet dėl tos priežasties, jog tuo laikotarpiu iš ginčo buto išsikėlė gyventi antroji nuomininkė, kuri nebuvo davusi sutikimo privatizavimui, ir (arba) buto privatizavimu nesirūpino. Būtent ieškovė nuo 1995 metų kovo mėnesio jokių veiksmų savo teisėms ginti ir jas realizuoti nesiėmė, todėl atsakovo atsikirtimas, kad šiuo atveju praleistas ir ieškinio senaties terminas, priimtinas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti trukdymus jai pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis dar galiojant butų privatizavimo įstatymui. Paaiškinimas, kad bute gyveno kita nuomininkė, kuri nesirūpino privatizavimu, nėra pakankamas pagrindas senačiai netaikyti, nes ieškovė jokių teisinių veiksmų šiai kliūčiai pašalinti nepadarė. Įvertinant pakankamai ilgą butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminą ir niekuo nepagrįstą pačios ieškovės neveikimą ginant savo teises ir esant atsakovo prašymui taikyti senatį, teismas šį atsakovo prašymą tenkina (1964 CK 83,84 str. str.). Pagal teisinį reguliavimą 1995 metais privatizuoti lovų tipo kambarį bendrabutyje, nesant kito nuomininko sutikimo, nebuvo galima. Ieškovės atstovo argumentas, kad senatis netaikytina, nes privatizavimas neįvyko dėl to, jog ieškovei nebuvo išaiškinta, kokiu būdu tai galima padaryti, nepriimtinas, nes kaip minėta aukščiau, gretinant ieškovės kreipimosi į savivaldybę ir kitos gyventojos išsikėlimo iš ginčo patalpos datas, akivaizdu, jog būtent ši aplinkybė iki 2003 metų trukdė vykti privatizavimui, o ginčo patalpa ieškovei kaip vienintelei nuomininkei buvo išnuomota tik 2003-10-03. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-1407/2002 subjektinės teisės ginamos, jei galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui šios teisės buvo pažeistos. Ieškovės subjektinių teisių atsakovas nepažeidė, todėl, pasibaigus įstatymo galiojimo laikui ir praleidus senaties terminą, nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisę privatizuoti ginčo patalpą pagal LR butų privatizavimo įstatymo nuostatas.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 1995 metų kovo mėnesio, kai ieškovė kreipėsi į bendrabučio komendantę dėl kambario privatizavimo. Ieškovės kreipimosi dėl kambario privatizavimo aplinkybė nustatyta liudytojų parodymais. Pareiškimų dėl privatizavimo registravimo žurnalas UAB „Bursa“ nerastas. Faktiškai ieškovė negalėjo kambario privatizuoti dėl to, kad kita kambario nuomininkė nedavė sutikimo. Laikytina, kad ieškovė negalėjo privatizuoti kambario dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo ieškovės valios.
- Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar ieškovei, 2003-10-03 nelikus kliūčių kreiptis dėl būsto privatizavimo, nustatytina teisė privatizuoti būstą Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
- Ieškovė nepraleido termino kreiptis su ieškiniu į teismą dėl būsto privatizavimo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu.
Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
- Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl būsto privatizavimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi tik 2003-11-07, jau nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui.
- Ieškovė parodė, kad dėl būsto privatizavimo ji kreipėsi 1995 m. kovo mėn., tačiau žurnalo su registruotu pareiškimo registracija nerasta. Bendrabučio komendantė ieškovei paaiškino, kad privatizavimas negalimas, kol gyvena kitas nuomininkas. Ieškovė jau 1995 metais galėjo suvokti, kad toks atsakymas pažeidžia jos teises ir kreiptis teisminės gynybos. Trijų metų ieškinio senaties terminas iki 2001-07-01, kai įsigaliojo 2000 m. CK jau buvo pasibaigęs.
- Ieškovės norimas privatizuoti kambarys 1995 m. buvo lovų tipo bendrabutis, t.y. nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo ir jo galiojimo metu įgytas subjektines asmenų teises, kurios buvo pažeistos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.
Ieškovės nuomojamas būstas - lovų tipo bendrabučių kambariai, kuriuose gyvena keli nuomininkai - LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatitiko privatizuojamo pagal objekto reikalavimų, nes LR Butų privatizavimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įsakmiai nurodyta, kad toks būstas negali būti privatizuojamas. Ieškovė neįrodė, kad padavė prašymą dėl būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė, manydama, kad jos teisės privatizuoti būstą pažeidžiamos turėjo galimybę 1995 metais reikšti ieškinį dėl pripažinimo teisės privatizuoti būstą, todėl praleido 1964 m. CK 84 str. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d.
Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios. Apeliantės prašymas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis buvo pateiktas tik 2003 metais, po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos; 1995 m. ieškovės gyvenamas būstas buvo lovų tipo bendrabutis ir pati ieškovė pripažino, kad buvo informuota, jog jos išsinuomotas būstas negalėjo būti privatizavimo objektu. Kaip jau buvo paminėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Ieškovė nebuvo padavusi pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo iki 1992 m. gruodžio 1 d.; jeigu toks pareiškimas ir būtų paduotas, privatizavimo santykiai negalėtų atsirasti, nes iki 1995 m. ginčo butas buvo priskirtas prie neprivatizuotino būsto – lovų tipo bendrabučio, t. y. teismo išvada, jog ginčo buto privatizavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiformavo, yra pagrįsta ir teisėta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiškai suformuota: aiškinama, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, kurios yra tinkamas privatizavimo objektas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Andrius Ignotas
Kolegijos teisėjos Asta Radzevičienė
Vilija Mikuckienė