Skundas Nr. 1S-168-398/2016

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.;

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski,

kaltinamojo T. P. gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-26-462/2016 medžiaga,

n u s t a t ė :

T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 249 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 1 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 260 str. 3 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 266 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str.4 d. ir 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p. 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., tuo:

- jog S. V., N. T., A. P. ir D. P. 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarus bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („(duomenys neskelbtini)“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., T. P. nuo 2005 metų, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo šio susivienijimo dalyviu ir iki 2014 metų kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais A. P., D. P., N. T., A. R., K. L., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P., N. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), D. P., E. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, T. P. su S. V., A. P., D. P., N. T., V. V., A. R., D. Č., K. L., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną,

- jog neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabenos šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją bei neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje,

- jog neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka T. P. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 22 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis T. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo T. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, paleisti kaltinamąjį T. P. į laisvę ir paskirti jam kardomąją priemonę užstatą bei bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Gynėjas mano, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo argumentacija yra formalizuota, o atsižvelgiant į T. P. taikomo suėmimo itin ilgą terminą ir iš esmės nebepakankama tam, kad pagrįsti suėmimo kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo teisėtumą. Pasak advokato, skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų.

Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas pagrindinį skundžiamos nutarties teiginį grindė netinkamais teisiniais motyvais. Skundžiamoje nutartyje suėmimo pratęsimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu grindžiamas iš esmės vien tik inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, kas parodo, jog teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Teismas visiškai nevertino BPK 122 str. 2 d. numatytų aplinkybių ir jų nepaminėjo skundžiamoje nutartyje, kaip turinčių reikšmės tolesniam kardomosios priemonės taikymo pagrįstumui. Advokatas atkreipia dėmesį, kad gresianti bausmė ir jos griežtumas savaime nėra pakankamas spręsti apie šio suėmimo pagrindo egzistavimą, juo labiau atsižvelgiant į itin ilgą kaltinamajam taikomo suėmimo terminą. Manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo turi būti grindžiamas visų pirma BPK nustatytomis aplinkybėmis, o gresiančios bausmės griežtumas šį manymą gali tik sustiprinti. Iš apygardos teismo nutarties motyvų visiškai nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės šį manymą patvirtina, kadangi skundžiamoje nutartyje, be inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir gresiančios bausmės, jokios kitos aplinkybės nėra nurodomos, nepagrįstai suteikiant šioms aplinkybėms išskirtinę, dominuojančią reikšmę. Be to, skundžiamoje nutartyje, siekiant pagrįsti suėmimo taikymo neišvengiamumą, itin akcentuojama tai, jog T. P. kaltinamas nusikalstamas veikas įvykdęs dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tačiau, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, šis teismo argumentas negali būti laikomas tinkamu ir galinčiu pagrįsti tolesnį suėmimo taikymą.

Gynėjas taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas dar vienas suėmimo taikymo pagrindas - manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o daugiau grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Pasak advokato, teismas net nebandė tikrinti, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog T. P. ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, bei nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtintų šį manymą. Advokatas mano, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei trejus metus, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas.

Pasak advokato, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių T. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi ilgametę sugyventinę, šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie kaltinamojo intenciją kokiu nors būdų išvengti proceso ar kitaip jam trukdyti. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Be to, kardomosios priemonės - suėmimo - taikymo BPK 121 str. 1 d. 1 p. pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-443/2013). Be to, vertinant šios baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, įvykusių ir numatytų teismo posėdžių skaičių, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nevyksta jau beveik pusę metų (nuo 2015 m. gruodžio mėn., kuomet vyko paskutiniai teismo posėdžiai, kuriuose buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai) dėl dviem kaltinamiesiems atliekamų teismo psichiatrinių ekspertizių, o artimiausi teismo posėdžiai tikėtina pradės vykti tik rudenį. Todėl akivaizdu, kad procesas truks dar pakankamai ilgą laiką, dar ilgą laiko tarpą truks pasyvusis proceso etapas, kuomet jokie realūs proceso veiksmai nėra atliekami, o suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam T. P., kuris suėmime praleido jau daugiau nei 39 mėnesius, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo dalyvavimą procese užtikrinti bei užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui galima ir taikant kaltinamajam T. P. kitas BPK numatytas kardomąsias priemones, kurios užtikrintų BPK 119 str. numatytus tikslus. Todėl tolesnis suėmimo taikymas kaltinamajam T. P. nėra būtinas ir neišvengiamas. Proceso metu prokurorui ir teismui ne kartą buvo pateiktas prašymas pakeisti T. P. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, nurodant, kad yra asmuo galintis sumokėti 20000 EUR dydžio užstatą, ši situacija yra nepakitusi ir šiuo metu. Pasak advokato, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, akivaizdu, jog tokio dydžio užstato suma būtų pilnai pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikoma kartu su intensyvia priežiūra eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens, kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam taikoma jau daugiau nei 39 mėnesius, iš šio laikotarpio T. P. ilgiau nei 18 mėnesių buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog T. P. turi itin rimtų sveikatos sutrikimų (hepatitas ir kitos ligos), iš medicininių dokumentų yra akivaizdu, jog suėmimo taikymo laikotarpiu kaltinamajam nebuvo suteiktas jam reikalingas ir jo sveikatos būklei adekvatus gydymas, jo būklė visą kalinimo laikotarpį nuosekliai blogėjo. Pasak advokato, toliau kalinant T. P. tardymo izoliatoriuje bei nesuteikiant jam būtino adekvataus medicininio gydymo gali būti konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Teismo posėdyje kaltinamojo T. P. gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įvyko vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvados, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos ir Jungtinės Karalysčių, Rusijos Federacijos pareigūnų pateikti duomenys, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.Nagrinėjamu atveju T. P. kaltinamas galimai padaręs 9 nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad T. P. kaltinamas galimai padaręs 9 nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 2 d., ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis T. P. anksčiau 3 kartus teistas, turi ryšių užsienyje, nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors gynėjas skunde nurodo, kad T. P. turi ilgametę sugyventinę, šeimą, mažametį vaiką, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad T. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad T. P. kaltinamas galimai padaręs 9 nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padaryti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuoti, truko ilgą laiką, galimai įvykdyti keliose valstybėse ir veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas, iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, darytina išvada, kad T. P. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Nors gynėjas skunde nurodo, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. P. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad T. P. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2013 m. sausio 22 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. P. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 str. 2 d., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. P., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 130 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 13 kaltinamųjų, daug liudytojų, dalis duomenų gauta iš užsienio valstybių, atlikta nemažai ekspertizių (šiuo metu taip pat atliekamos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės kaltinamiesiems R. V. ir K. L.), šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog T. P. turi itin rimtų sveikatos sutrikimų (hepatitas ir kitos ligos), iš medicininių dokumentų yra akivaizdu, jog suėmimo taikymo laikotarpiu kaltinamajam nebuvo suteiktas jam reikalingas ir jo sveikatos būklei adekvatus gydymas, jo būklė visą kalinimo laikotarpį nuosekliai blogėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kaltinamojo T. P. sveikatos būklės ir jo gydymo taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Tuo tarpu skundo teiginiai, susiję su kaltinamojo T. P. laikymo suėmime sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam T. P. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.             

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų – 20000 EUR užstatą ar/ir intensyvią priežiūrą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n u t a r ė :

atmesti kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                  Sigita Bieliauskienė

                                                                                                                                    Linas Šiukšta