Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-17-630/2020

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00271-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 7 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. patikslintą skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 10 d. priimto nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1697-2019 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ar jos termino sutrumpinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

S. G. patikslintu skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių RPK) 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1697-2019, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalimi (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti ar skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. 

Pareiškėjas S. G. skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Odeta Rekešienė 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1697-2019, kuriuo jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. lapkričio 21 d. 08.39 val. Šakių r. sav., Daukantiškių k., Tujų g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas. S. G. skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vakare vartojo alkoholio, tačiau kitos dienos rytą, prieš išvažiuojant iš namų, pasitikrino blaivumą namuose turimu alkotesteriu „Alcoscan ALC-1“. Alkotesteris parodė 0,00 promilės, todėl jis, būdamas įsitikinęs alkotesterio parodymų teisingumu ir savo savijauta, išvyko į darbą, tačiau vykusio reido metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai, patikrinę blaivumą, nustatė 0,46 promilių girtumą. Pakartotinio blaivumo patikrinimo pareigūnai neatliko ir surašė protokolą. Nurodo, kad dėl savo poelgio gailisi, padarė išvadas ir tiki, kad daugiau nenusižengs įstatymui. 2019 m. gruodžio 10 d., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, prašė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, tačiau nutarimą priėmusi tyrėja į pateiktą prašymą neatsižvelgė, jo nevertino ir priėmė kategorišką sprendimą. Automobilis jam būtinas darbo tikslais, be to, vienintelis gali vežioti savo sunkiai sergančią mamą į gydymo įstaigas (b. l. 2-3).  

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK Šakių RPK atsiliepimu prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad policijos pareigūnai, vykdydami policines priemones sustabdė sunkvežimį „MAN TGS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. G. ir su bekontakčiu alkotesteriu „Drager5000“ patikrino S. G. blaivumą. Kadangi detektorius aptiko alkoholio asmens iškvėptame ore, pareigūnai patikrino S. G. blaivumą su alkoteteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0269“, metrologinės patikros Nr. 1172858, ir nustatė 0,46 promilių girtumą. S. G. nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore – 0,46 (± 0,02 prom.), objektyviai atspindi jo neblaivumo laipsnį transporto priemonės vairavimo metu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima S. G. skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti specialios teisės atėmimo (b. l. 30-31).

S. G. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Marijampolės AVPK Šakių RPK prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 31).

Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad 2019 m. lapkričio 21 d. 08.39 val. Šakių r. sav., Daukantiškių k., Tujų g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, paskirtą 800 Eur baudą skundą padavęs asmuo sumokėjo, skundu S. G. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

S. G. skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jis gyvena kartu su sunkiai sergančia senyvo amžiaus mama, kurią tenka reguliariai vežti į gydymo įstaigas. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. ryte, išvykdamas iš namų pasitikrino blaivumą ir alkotesteris parodė 0,00 promilių, be to jautėsi blaivus. Nedidelį kiekį alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Policijos pareigūnai jį sustabdė reido metu, nustatę tik nežymų 0,46 (±0,02) promilių neblaivumą, pakartotinio neblaivumo testo neatliko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. vieną kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – važiavo transporto priemone neprisisegęs saugos diržo, paskirtą baudą sumokėjo. Už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam, nebaustas. Taigi, S. G. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, sistemingai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Jam nustatytas 0,46 (±0,02) promilių girtumas, nežymiai viršija leistiną normą.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nors ir yra šiurkštus, tačiau jokių neigiamų pasekmių aplinkiniams nesukėlė; jo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nusižengimas padarytas atsitiktinai (S. G. alkoholio vartojo iš vakaro; prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę pasitikrino girtumą asmeniniu alkotesteriu ir jis parodė 0,00 prom.; jautėsi blaivus; policijos pareigūnai pakartotinio girtumo patikrinimo neatliko); nusižengimas buvo užfiksuotas policinių priemonių metu, kas reiškia, jog S. G. vairavimas nebuvo kuo nors skirtingas (pavojingas) nei blaivių vairuotojų, ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas pareigūnų dėmesys patikrinimui stabdant jo vairuojamą transporto priemonę; jam nustatytas 0,46 (±0,02) prom. neblaivumas, kas nežymiai viršija leistiną normą. Pažymėtina, jog S. G. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo iš esmės pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti nusižengimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu. S. G. dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, prižiūri sunkiai sergančią senyvo amžiaus motiną, kurią tenka reguliariai vežti į gydymo įstaigas. Akivaizdu, jog tiek susisiekimui, tiek ir gauti pajamoms, S. G. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą nusižengimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-545-626/2016).

Byloje nustatytas aplinkybes, jog S. G. charakterizuojamas teigiamai, dirba, dėl darbo pobūdžio jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, slaugo sunkiai sergančią senyvo amžiaus motiną, kurią tenka reguliariai vežti į gydymo įstaigas, turi didelį vairavimo stažą, tačiau per šį laikotarpį šiurkščių nusižengimų nėra padaręs, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, policijos pareigūnų sustabdytas policinių priemonių metu, ir nors jam buvo nustatytas 0,46 (±0,02) prom. neblaivumas, pakartotinio neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnai neatliko ir nedelsiant surašė administracinio nusižengimo protokolą, paties pažeidėjo poziciją ir kritišką savo poelgio vertinimą, pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei S. G. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu S. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – yra aiškiai per griežta, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to pateiktas patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. G. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 10 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1697-2019 ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja                                                Lina Antanaitienė