Administracinė byla Nr. eI2-2656-402/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00203-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

VšĮ „Ekoagros“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019).  

Skunde teigia, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydama panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071, jo pagrindu išduoto 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 tą dalį, kuria pareiškėjos laukas, kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1), buvo sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius“, bei įpareigoti atsakovę pareiškėjos lauką, kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai, sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21R-849 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. išduoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalis dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (lauko Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, kitą skundo dalį atmetė.

2018 m. birželio 20 d. pareiškėja ir atsakovė sudarė sutartį Nr. SUT-NK-18-00048 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja (Sutartyje – Užsakovas) užsakė, kad atsakovė (Sutartyje – Vykdytojas) atliktų pareiškėjos pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei pareiškėjos vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėja įsipareigojo sumokėti atsakovei už atliktus darbus. Pareiškėja Sutartimi įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaudamasi veiklą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais (1.2 punktas) bei leisti atsakovei išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarydama tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones), galimybes apžiūrėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su Užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1 punktas). Pareiškėjos ūkyje kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokole Nr. PAG-NK-19-0292 užfiksuota, kad tikrinimo dieną burokėlių derlius jau buvo nuimtas. 

Pagal įrašus NKP gamybos žurnalo 4 lentelėje, burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha. Burokėliai pasėti vėlai (2019 m. birželio 26–28 dienomis), įvertinus panaudotos sėklos kiekį, nustatyta, kad sėjai panaudota mažesnė sėklos norma (po 2,65 kg/ha) nei rekomenduojama (po 7–14 kg/ha) ir tai, kad burokėlių derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d., praėjus 35 dienoms nuo sėjos, technologiškai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus. Pagal auginimo technologiją burokėlių vegetacijos trukmė yra 110–120 dienų nuo sudygimo (ne nuo sėjos) iki derliaus nuėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus faktus, burokėlių laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius“. Tikrinimo metu burokėlių laukas jau buvo suartas ir jame augo žieminis rapsas. 2019 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NUT-NK-19-0304 pagrindu pareiškėjai priimtas 2019 m. spalio 15 d. sprendimas dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071, prie kurio pridėtame sertifikato priede Nr. NUS-NK-19-0211 nurodyta, kad burokėlių laukas, kurio kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543­4287, lauko Nr. 1, lauko plotas 11,64 ha, ir kuriame auginami žemės ūkio augalai, sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“. 

Atsakovė kompleksiškai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimą, bet ir papildomus veiksnius, siekdama nustatyti, ar pareiškėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės, nors Sprendime ir nurodė, kad atsakovė „turėjo atsižvelgti ne tik į 2019-09-20 atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimą“, tačiau Sprendimą priėmė formaliai, vadovaudamasi tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo. 

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524, 35 punktą, sertifikavimo įstaiga patikros pareiškėjos ūkyje ar įmonėje metu pateiktą pagal Taisyklių ir specifikacijos reikalavimus auginamos augalininkystės produkcijos derliaus kiekį palygina su mažiausiu derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekiu, kuris yra skelbiamas sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje jos nustatyta tvarka. Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad sertifikuojamas derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“. Pareiškėjas savo iniciatyva turi teisę sertifikavimo įstaigą kviesti dėl pakartotinio derliaus įvertinimo, iš anksto ją informuodamas raštu apie planuojamą derliaus nuėmimo datą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 2D-1980 (11.107E) (paskelbta viešai VšĮ „Ekoagros“ interneto svetainėje) yra pateikusi Derlingumo ribų, nuo kurių skaičiuojama pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užauginto ypatingai mažo derliaus kiekio reikšmė, sąrašą, kuriame nurodyta, kad mažiausias burokėlių derlingumas – 12 t/ha, o pareiškėjos burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha, – tai 46 kg mažiau nei nustatyta norma. 

2018 m. tam pačiam 11,64 ha laukui sunaudota 114 kg sėklos, sėta 2018 m. birželio 26­–28 d., ir gautas derlius, nuėmus jį 2018 m. spalio mėn., 36 t, o 2019 m. pasėta tik 30,9 kg sėklos, sėta 2019 m. birželio 26–28 d., nuimtas derlius 2019 m. rugpjūčio 1 d., gautas derlius tik 3 t. T. y. tam pačiam laukui panaudota daugiau nei tris kartus mažiau sėklos, derlius nuimtas praėjus tik 35 dienoms nuo sėjos. Burokėlių sėklos „Bona“, kurios 2019 m. įsigytas kiekis 15 kg, vegetacijos periodas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo, – apie 120 dienų. Burokėlių sėklos „Detroit Dark Red 2“, kurios 2019 m. įsigytas kiekis 15,9 kg, vegetacijos periodas apie 58 dienos. Agronominėje literatūroje nurodoma, kad pagal vegetacijos trukmę burokėlių veislės skirstomos į 4 grupes: labai ankstyvos veislės, kurios techninę brandą pasiekia per 65–75 d., ankstyvos – 75–85 d., vidutinio ankstyvumo – 85–110 d., vidutinio vėlyvumo – daugiau kaip 110 dienų. 2018 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, tačiau pareiškėja nuėmė gerokai didesnį – 36 t burokėlių derlių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija) patvirtintoje Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje nurodyta, jog, sertifikavimo įstaigai nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o nustačius, kad konkrečiame pareiškėjo lauke derlius nėra nuimtas, toks laukas įvardijamas kaip „nenuimtas derlius“. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiškėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Sertifikavimo įstaiga kompleksiškai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimą, bet ir papildomus veiksnius, siekdama nustatyti, ar pareiškėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės. Hidrometeorologinių sąlygų įtaka vertinama, tik kai realiai yra produkcijos derlius arba kai kultūra yra techniškai pajėgi. Priešingai, būtų galimai piktnaudžiaujama periodiškai skelbiama ekstremalia valstybės lygio padėtimi, net nededant pastangų dėl reikiamo kiekio sėklos pasėjimo ar atitinkamos kultūros auginimo technologinių reikalavimų atitikties.

Neaišku, kodėl, priimdama Sprendimą, Lietuvos administracinių ginčų komisija vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Atsakovė sprendimą priėmė vadovaudamasi Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklėmis ir susijusiais nacionaliniais teisės aktais, o tai, ar pareiškėja kreipiasi dėl subsidijų, nėra šio ginčo objektas, ir sprendimus dėl finansavimo skyrimo / neskyrimo priima Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, todėl vienas iš pagrindinių Sprendimo argumentų, kuriuo vadovavosi Lietuvos administracinių ginčų komisija, yra nepagrįstas.

MB (duomenys neskelbtini) su skundu nesutinka, atsiliepime prašė skundą atmesti ir teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ skundas grindžiamas tuo, kad „Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Atsakovas kompleksiškai vertina ne tik ekstremalios situacijos paskelbimą, bet ir papildomus veiksnius, siekiant nustatyti, ar pareiškėjai dirbtinai nesinaudoja situacija dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, vertinami bendrieji reikalavimai dėl panaudotos sėklos normos, derlingumo, auginimo trukmės“.

Skunde minima Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija įtvirtina: „4.1.8. Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekio ribos, jis įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o nustačius, kad konkrečiame pareiškėjo lauke derlius nėra nuimtas, toks laukas įvardijamas kaip „nenuimtas derlius“. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiškėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Šis teisės aktas įtvirtina vienintelį kriterijų, kuriuo vadovaujantis derlius yra įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, „nustačius, kad derlius jo nuėmimo metu nesiekia sertifikavimo įstaigos skelbiamo mažiausio NKP derliaus pagal skirtingas augalų rūšis kiekio ribos“. Tačiau jeigu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, „derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Kitų derliaus vertinimo kriterijų nėra numatyta. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, VšĮ „Ekoagros“ privalėjo į tai atsižvelgti ir atitinkamą MB (duomenys neskelbtini) lauką, kuriame buvo auginami raudonieji burokėliai (kontrolinis žemės sklypo Nr. 086543-4287, lauko Nr. 1), turėjo sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Būtent šią aplinkybę teisingai pabrėžė ir Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime: „Atsakovė, priimdama sprendimą dėl burokėlių lauko (kontrolinis žemės sklypo Nr. 086543-4287, lauko Nr. 1) sertifikavimo, turėjo atsižvelgti ne tik į 2019-09-20 atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimą, kur yra aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (nagrinėjamu atveju – sausros) ir buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Pati VšĮ „Ekoagros“ savo interneto tinklalapyje skelbdama informaciją apie teisės aktų pakeitimus, aktualius nukentėjusiems nuo sausros ekologiškos ir nacionalinės kokybės produkcijos gamintojams, nenurodė papildomų derliaus vertinimo kriterijų bei pabrėžė, kad „Esant ekstremaliai situacijai arba pateikus pažymą bus žymima, kad derlius yra ypatingai mažas arba yra nenuimtas dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių.“ (https://www.ekoagros.lt/teises-aktu-pakeitimai-aktualus-ekologiskos-ir-nacionalines-kokybes-produkcijos-gamintojams-nukentejusiems-nuo-sausros). 

Akivaizdu, kad VšĮ „Ekoagros“ netinkamai taikė Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį Lietuvos administracinių ginčų komisija visiškai pagrįstai ir teisėtai panaikino. 

Viso šio ginčo metu VšĮ „Ekoagros“ nenurodė teisės aktų, įtvirtinančių sėklos normą, derlingumą bei auginimo trukmę kaip kriterijus derliui įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“. Teisės aktai neįtvirtina nei minimalios, nei rekomenduojamos sėklos normos, kurią yra būtina pasėti ir kuri būtų vertinamasis kriterijus sertifikuojant derlių. Lygiai taip pat nėra nustatyti auginimo trukmės reikalavimai. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, VšĮ „Ekoagros“ teiginiai apie „sėjai panaudotą mažesnę sėklos normą nei rekomenduojama“ yra teisiškai nereikšmingi ir negali turėti įtakos derliaus sertifikavimui. 

MB (duomenys neskelbtini) nuomone, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, teigdama, kad MB (duomenys neskelbtini) burokėlių derlius buvo ypač mažas dėl kitų priežasčių, VšĮ „Ekoagros“ turi nurodyti konkrečius motyvus, kurie pagrįstų sausros įtakos derliui nebuvimą ir patvirtintų kitų aplinkybių lemiamą reikšmę menkam derliui. Kaip minėta, teisės aktai neįtvirtina reikalavimų nei sėklos kiekiui, nei kultūrų auginimo trukmei. Tačiau būtent tokiais kriterijais remdamasi VšĮ „Ekoagros“ padarė išvadą, kad „technologiškai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus“. Iš tokio teiginio nėra suprantama, ką reiškia „geras burokėlių derlius“. Tai deklaratyvus ir visiškai neapibrėžtas teiginys. Nėra aišku, kaip VšĮ „Ekoagros“ nustatė, kad iš MB (duomenys neskelbtini) faktiškai panaudoto sėklos kiekio nebuvo galima gauti „gero derliaus“. 

Ginčo atveju faktinį burokėlių derlių lėmė ne panaudotos sėklos kiekis ar daržovės auginimo trukmė, o būtent vandens trūkumas (sausra). Pasėti burokėliai sudygo netolygiai, vystėsi sunkiai. Stebint augalo vegetaciją buvo akivaizdu, kad jis skursta ir nyksta. Dėl šios priežasties MB (duomenys neskelbtini) ir priėmė sprendimą nuimti tokį derlių, koks yra, ir bandyti jį realizuoti, o ne laukti, kol sausros veikiami augalai sunyks. MB (duomenys neskelbtini) įsitikinimu, VšĮ „Ekoagros“ visiškai nepagrindė ypač mažo derliaus priežastingumo bei netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus derliaus vertinimui, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. 

Skunde VšĮ „Ekoagros“ lygina 2018 ir 2019 metais MB (duomenys neskelbtini) panaudotos burokėlių sėklos kiekį, auginimo trukmę. MB (duomenys neskelbtini) nuomone, tokie duomenys nėra objektyvūs ir negali būti laikomi lemiančiais derliaus kiekio priežastį. Nors valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros buvo paskelbta ir 2018, ir 2019 metais, tačiau gamtinės sąlygos šiais periodais nebuvo visiškai identiškos. Pavyzdžiui, 2018 metais pavasaris buvo labai palankus žemės ūkiui ir tik vasaros karščiai bei sausra padarė didelę įtaką derlingumui. 2019 metais jau ir pavasaris buvo sausas, vasarą ūkininkavimo sąlygos pablogėjo, turėjo įtakos rezultatams. Kita vertus, sėdama burokėlius 2019 metais MB (duomenys neskelbtini) naudojo visiškai kitokią sėjos technologiją bei techninę įrangą, nei tą darė 2018 metais. MB (duomenys neskelbtini) skaičiavimais, įvesti pakeitimai normaliomis sąlygomis leido tikėtis panašaus bei kokybiškesnio derliaus kaip ir naudojant didesnį sėklos kiekį 2018 metais. MB (duomenys neskelbtini) pasirinko ekonomiškesnį burokėlių sėjimo ir auginimo būdą (mažiau sėklos, nereikia jų retinti ir pan.). Tai normali ir įprasta praktika, kurios nedraudžia jokie teisės aktai.

Vertindama derlių VšĮ „Ekoagros“ privalo laikytis teisės aktų nuostatų, kurios šiuo atveju numato, jog „Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba pareiškėjas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Skundas netenkintinas.

VšĮ „Ekoagros“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovės sprendimo vieną iš pareiškėjos laukų (kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287, laukas Nr. 1) sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius“. Pareiškėjos įsitikinimu, minėtas laukas turėtų būti sertifikuotas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. 

Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovė atliko patikrinimą pareiškėjos ūkyje ir surašė Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokolą Nr. PAG-NK-19-0292. Protokolo 2.6 papunktyje nurodyta, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 lauke Nr. 1 (11,64 ha) auginami burokėliai; lauko būklė – derlius nuimtas ir, pasak vadovo, buvo gautas ypač mažas derlius dėl sausros, nes burokėlius pasėjo, jie sudygo gražiai, bet dėl sausros prastai augo ir vystėsi; tikrinimo dieną laukas jau buvo įdirbtas ir jame augo žieminis rapsas; derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 69–72).

2019 m. spalio 11 d. nutarime Nr. NUK-NK-19-0304 „Dėl augalininkystės NKP sertifikato išdavimo“ atsakovė nurodė, jog kasmetinė patikra atlikta 2019 m. rugsėjo 20 d. Tikrinimo dieną špinatų ir burokėlių derlius jau buvo nuimtas. Pagal įrašus NKP gamybos žurnalo 4 lentelėje, burokėlių gautas derlius 3,00 t, derlingumas 257,73 kg/ha. Burokėliai pasėti vėlai (2019 m. birželio 26–28 dienomis), įvertinus panaudotos sėklos kiekį, nustatyta, kad sėjai panaudota mažesnė sėklos norma (po 2,65 kg/ha) nei rekomenduojama (po 7–14 kg/ha) ir tai, kad burokėlių derlius pradėtas imti 2019 m. rugpjūčio 1 d., praėjus 35 dienoms nuo sėjos, technologiškai nebuvo galima gauti gero burokėlių derliaus. Pagal auginimo technologiją burokėlių vegetacijos trukmė yra 110–120 dienų nuo sudygimo (ne nuo sėjos) iki derliaus nuėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus faktus, burokėlių laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“. Nutarta sertifikuoti 16,99 ha daržovių plotą; anuliuoti 2018 m. spalio 8 d. išduotus sertifikatą ir sertifikato priedą, pakeičiant naujais.

Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071. Jame nurodė, jog 2019 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NUT-NK-19-0304 pagrindu išduodamas sertifikatas Nr. SER-NK-19-0158 ir sertifikato priedas Nr. NUS-NK-19-0211. Anksčiau išduotas sertifikatas ir sertifikato priedas negalioja. Sertifikate Nr. SER-NK-19-0158 nurodyta, jog pareiškėjos augalininkystės produktai, apibrėžiami kaip NKP: burokėliai, špinatai; galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sertifikato priede Nr. NUS-NK-19-0211 pažymėta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikuojamas kaip „ypatingai mažas derlius“, kontrolinio žemės sklypo Nr. 088541-1239 laukai Nr. 1 (2,50 ha) ir Nr. 2 (2,85 ha) sertifikuojami kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. 

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Kaip matyti iš VšĮ „Ekoagros“ skundo turinio, iš esmės į teismą ji kreipėsi nesutikdama su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21R-849 (AG-788/07-2019), kuriuo LAGK pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. išduoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalis dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (lauko Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo, kitą skundo dalį atmetė.

Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindamas nurodytus pareiškėjos argumentus, teismas pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinęs skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254, 56.7 papunktis nustato, kad parama neskiriama, jeigu sertifikavimo įstaiga, sertifikuodama pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintus šviežius vaisius, uogas ir daržoves, jų auginimo lauką įvardija kaip „ypatingai mažas derlius“ arba „nenuimtas derlius“, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama. Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių <...> ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą dėl ypatingai mažo derliaus ir (arba) dėl derliaus nebuvimo, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Tokiais atvejais pareiškėjai Agentūros neinformuoja ir jiems šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2019 m. birželio 25 d. posėdžio pasiūlymą, nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Atsakovė, priimdama sprendimą dėl burokėlių lauko (kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 laukas Nr. 1) sertifikavimo, turėjo atsižvelgti ne tik į 2019 m. rugsėjo 20 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes, bet ir į teisinį reglamentavimą, kur yra aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (nagrinėjamu atveju – sausros) ir buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Teismas pažymi, jog Komisijos posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad į minėtą Vyriausybės nutarimu patvirtintą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje priimant sprendimą dėl pareiškėjos burokėlių lauko sertifikavimo nebuvo atsižvelgta. Darytina išvada, jog atsakovė, priimdama 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-NK-19-01071, 2019 m. spalio 14 d. sertifikato Nr. SER-NK-19-0518 ir 2019 m. spalio 14 d. išduoto sertifikato priedo Nr. NUS-NK-19-0211 dalyse dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. 086543-4287 (laukas Nr. 1 (11,64 ha) sertifikavimo netinkamai įvertino visas aplinkybes pagal teisės aktų reikalavimus, todėl tokį administracinį aktą laikyti teisėtu nėra teisinio pagrindo.

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).

Remiantis šia nuostata, minėtas pareiškėjos ginčijamas 2019 m. spalio 15 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, – taip ir padarė Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 21R-849(AG-788/07-2019). Pažymėtina, jog individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos administracinių ginčų komisija, panaikindama atsakovės sprendimo dalį ir įpareigodama iš naujo išnagrinėti klausimą bei priimti naują sprendimą, priėmė teisėtą sprendimą ir naikinti jį nėra pagrindo. Kokios rūšies priimti sprendimą yra viešajam subjektui priskirta funkcija, todėl LAGK pagrįstai įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą, nenurodydama sprendimo rūšies.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje pareiškėjai atstovavo advokatas A. G.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjos atstovo pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjos išlaidos, kurias sudaro: susipažinimas su sprendimu, teisinis įvertinimas, skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai parengimas, susipažinimas su priimtu sprendimu, jo teisinis įvertinimas, atsiliepimo į skundą parengimas, procesinių prašymų parengimas ir kita, nurodyta pateiktoje sąskaitoje faktūroje, – iš viso 1 875,50 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 18 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovui rengiant atsiliepimą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 970,3 Eur užpraeito ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir vidutinis darbo užmokestis), todėl už atsiliepimo į skundą surašymą gali būti priteistina maksimali 2425,75 Eur suma (970,30 x 2,5 = 2425,75).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos atstovas pagal jo pateiktus duomenis (sąskaitoje faktūroje) užtruko rengdamas dokumentus bylai 15 val. 30 min. (susipažinimas su sprendimu, teisinis įvertinimas, skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai parengimas, susipažinimas su priimtu sprendimu, jo teisinis įvertinimas, atsiliepimo į skundą parengimas, procesinių prašymų parengimas ir kt.). Pareiškėjos atstovo prašoma priteisti 1 875,50 Eur suma neviršija maksimalių dydžių.

Taigi nagrinėjamu atveju pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 1875,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje VšĮ „Ekoagros“ skundas buvo atmestas, pareiškėja (MB (duomenys neskelbtini) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai iš atsakovės priteisiama 1 875,50 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41,
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos „Ekoagros“ 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Natalja Zelionkienė