Civilinė byla Nr. e2A-770-212/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16070-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.8; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. K. ir L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams D. K. ir L. C. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų jos naudai 13‘375,24 Eur gyvenamojo namo dalies remonto atlyginimą, 2‘919,73 Eur žalos atlyginimą už sugadintų baldų renovavimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai ir M. K., kuris yra mažametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), ir kurio tėvai yra atsakovai D. K. bei L. C., priklauso po ½ nuosavybės teise gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji naudojasi dešiniąja gyvenamojo namo dalimi, o M. K. kartu su atsakovais - kairiąja namo dalimi. M. K. gyvenamojo namo dalies savininku tapo nuo 2016 m. balandžio 29 d.
3. Gyvenamajame name 2016 m. spalio 21 d. kilo gaisras. Gaisro metu nuardyta apie 50 kv. m. stogo dangos, išdegė dalis perdengimo, aprūko pirmo aukšto sienų ir lubų dalis, buvo sulietos patalpos. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) nurodyta, kad atlikus gaisravietės apžiūrą nustatyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virš židinio ties perdengimu, kur yra išvedžiota židinio skleidžiamos šilumos kanalo mazgas ties lubomis.
4. Ieškovė apie tai, kad kilo gaisras sužinojo tik 2016 metų gruodžio mėnesio. Atvykusi, pamatė išdaužtus langus, permirkusius baldus, apdegusį ir plėvele uždengtą gyvenamojo namo stogą. Gyvenamojo namo savininkas yra M. K., tačiau jis yra mažametis, todėl už padarytą žalą atsako jo tėvai, tai yra atsakovai, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
5. Nurodo, kad dėl gaisro patyrė žalą, nes buvo sugadintas jos turtas. Sugadinimas atsirado apdegus jos naudojamos gyvenamojo namo dalies konstrukcijoms, tai pat gaisrininkams apliejus vandeniu naudojamą gyvenamojo namo dalį. Dėl to ne tik buvo sugadintos kai kurios namo konstrukcijos, bet ir jame esantys baldai. Suliejus baldus ir jiems esant šlapiems pakankamai ilgą laiką, jie apipelijo. Atsakovai galėjo informuoti ją apie gaisrą ir užliejimą vandeniu iš karto, tokiu atveju ji būtų ėmusi priemonių apsaugoti baldus, tačiau to nepadarė, todėl tai dar viena priežastis, dėl ko jie turi prisiimti neigiamas pasekmes ir atlyginti baldų renovavimo išlaidas.
6. Kad būtų nustatytas žalos dydis, kreipėsi į specialistę Ritą J. M.. Ši specialistė 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kad bendra suma už statybos rangos darbus su medžiagomis, siekiant pašalinti gaisro ir užliejimo padarinius yra 13‘375,34 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 8‘882,66 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (8‘882,66 Eur) nuo bylos iškėlimo (2017 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 490,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Nustatė, kad 2016 m. spalio 21 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris po ½ dalį priklauso ieškovei A. B. ir nepilnamečiui asmeniui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. spalio 22 d. akte „Dėl kilusio gaisro“ Nr. 67(191) užfiksuota, kad pranešimas apie gaisrą gautas 2016 m. spalio 21 d., 16 val. 15 min., pajėgos į vietą atvyko – 16 val. 31 min. Gaisras užgesintas 18 val. 06 min. Akte nurodyta, kad gaisro metu nuardyta apie 50 kv. m. stogo dangos, išdegė dalis perdengimo, aprūko pirmo aukšto sienų ir lubų dalis, buvo sulietos patalpos. Gaisro kilimo tikėtina priežastis – kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatacijos taisyklių pažeidimo. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) „Apie kilusį gaisrą“ nurodyta, kad atlikus gaisravietės apžiūrą nustatyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virš židinio ties perdengimu, kur yra išvedžiota židinio skleidžiamos šilumos kanalo mazgas ties lubomis. Namo naudojimosi tvarka neįregistruota, bet M. K. su tėvais (atsakovais) naudojasi namo kairiąja dalimi (patalpos – 1-2, 1-3, 1-4), o ieškovė – dešiniąja puse (patalpomis – 1-1, 1-5, 1-6, 1-7).
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, specialistų išvadas dėl kilusio gaisro sprendė, kad židinio bei dūmtraukio įrengimo netinkamumas lėmė gaisro kilimo priežastį, todėl atsakomybė taikoma pagal CK 6.266 straipsnį, esant nustatytiems pastato konstrukciniams trūkumams. Atsakovai jokių kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių gaisro kilimo priežastį į bylą neteikė bei neįrodinėjo. Gaisro kilimo vieta yra aiški – M. K. priklausančio namo dalis, tai patvirtino byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai.
10. Tiek ieškovės bei liudytojos R. B. paaiškinimai, kad ieškovė naudojasi patalpomis 1-1, 1-7, 1-5, 1-6, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys (2017-09-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00382/2017), kad patalpose gaisro kilimo metu dirbo A. D., atsakovo pažįstamas, kuris buvo užsikūręs židinį, paneigė atsakovų gynybinę poziciją dėl patalpų savininko (šiuo atveju patalpų savininko tėvų) atsakomybės nebuvimo, tinkamai prižiūrint ir eksploatuojant savo patalpas bei jose esančius įrengimus. Byloje neįrodyta ieškovės neteisėtas veikimas, paneigiantis atsakovų atsakomybę dėl gaisro kilimo. Teismas konstatavo, kad atsakovai (nepilnamečio turto savininko tėvai) pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisro. Šis pareigos nevykdymas sąlygojo gaisro kilimą bei ieškovės (namo bendraturtės) turto sugadinimą. Dėl atsakovų šildymo įrengimų nepriežiūros, netinkamo įrengimo kilo gaisras ir šie veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis ieškovei.
11. Teismas nustatė, kad gaisro šalinimo metu buvo aplietos patalpos bei jose esantys baldai, sugadinta prieškarinė sofa su porankiais, verandos kėdė, žalia sofa, raudona sofa, išskleidžiamas fotelis, miegamojo lova, miegamojo 2 kėdės, indauja. Ieškovė pagrindė tiek pateiktomis foto nuotraukomis, tiek liudytojos R. B. parodymais, kokie name buvę buities daiktai buvo sugadinti, gesinant gaisrą ir juos apliejant vandeniu, todėl atsakovų argumentus, kad byloje nepateikti minėtų baldų įsigijimo dokumentai, vertintini kaip neesminiai, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, įvertinus daiktų rūšį, jų įsigijimo aplinkybes bei laiką, jog dalis sugadintų baldų yra 50-60 metų senumo, o kiti įsigyti prieš 5-10 metų be to, tai buityje naudojami baldai, kurių įsigijimo dokumentai paprastai nėra saugomi.
12. Pateiktas su ieškiniu 2016 m. spalio 22 d. aktas Nr. 67 (191) įrodo, jog priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovas konstatavo, kad po kilusio gaisro buvo sulietos patalpos. Teismas, įvertinęs nurodytas baldų atstatymo darbų vertes, jų kiekį, nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo savo teise, reiškiant žalos atlyginimo ieškinį, nes atsakovai nepaneigė atstatymo darbų kainos prieštaravimo rinkos kainai, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Pažymėjo, kad žalos dydis apskaičiuotas ir pagrįstas, įvertinant tik atstatymo darbų ir transportavimo kaštus, nevertinant naujų baldams naudotinų medžiagų.
13. Pats faktas, kad kilusio gaisro metu jį gesinant ieškovės namo dalis buvo apipilta, nuardyta dalis stogo ir pan., savaime nesuponuoja turtinės žalos ieškovei padarymo. Išanalizavęs ir įvertinęs R. J. M. parengtos išvados bei 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslintos lokalinės sąmatos duomenis, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog visi 2017 m. rugsėjo 27 d. sąmatoje nurodyti darbai, reikalingos medžiagos yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Atsakovai neteikė savo lokalinių sąmatų, paskaičiavimų dėl būtinų sąnaudų namo būklei buvusiai iki gaisro atstatyti, nenurodė lokalinės sąmatos bei išvados, kurioje išvardinti būtini darbai, kuriais ieškovė grindė žalos atlyginimo dydį, turinio trūkumų, taip pat neteikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovo patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę. Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi ieškovės pateikta specialistės išvada dėl gaisro padarinių žalos įvertinimo bei 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslinta lokaline sąmata. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (specialisto išvada) patvirtina, jog tyrimą atlikęs asmuo – R. J. M. turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovės ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas, turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, kas leido teismui daryti išvadą, jog specialistė pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją gali nustatyti sąnaudų, reikalingų atkurti sugadinto turto būklę, poreikį bei apimtis.
14. Atsakovai, ginčydami prašomą priteisti žalos dydį, argumentuoja, kad surašant sąmatą, nėra įvertinta namo rinkos vertė bei nusidėvėjimo procentas, kuris remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 64 proc. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į namo atkuriamąją bei rinkos vertes, namo fizinį nusidėvėjimą (namo fizinis nusidėvėjimas 2016 m. balandžio 19 d. sudarė 64 procentus, viso namo atkuriamoji vertė 5‘108 Eur, o vidutinė rinkos vertė buvo 4‘700 Eur, namo statybos metai – 1928 m.), į faktinę aplinkybę, kad ieškovei priklauso tik ½ dalis namo, jog ieškovei priklausančio namo dalies remontas (sutvarkant lubas, grindis, tapetuojant sienas) buvo atliktas prieš 10-15 metų iki žalos padarymo, ką paliudijo liudytoja R. B., protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, padarė išvadą, jog yra pagrindas 2017 m. rugsėjo 27 d. lokalinėje sąmatoje nurodytą ½ namo dalies remonto kainą (13‘375,34 Eur su PVM) sumažinti 64 proc., t. y. (16‘563,69 Eur – 64 proc.) iki 5‘962,93 Eur su PVM, įvertinus sąmatoje apskaičiuotą darbo užmokestį (5‘747 Eur), nesumažintą medžiagų vertę (4‘162 Eur), mechanizmų vertę (1‘177 Eur) ir kitas numatytas išlaidas sąmatoje (761 Eur (statybvietės išlaidos) +1‘316 Eur (pridėtinės išlaidos) +526 Eur (pelnas)), išskyrus netiesiogines išlaidas (1‘842 Eur), kurios taip pat nebuvo įskaičiuotos į sąmatos bendrą vertę be PVM (11‘054 Eur). Teismas sprendė, kad patikslintoje sąmatoje nurodytos sumos sumažinimas nusidėvėjimo verte, įvertinus viso namo fizinį nusidėvėjimą (64 proc.), atitinka visiško nuostolių atlyginimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovai D. K. ir L. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei L. C. bylinėjimosi išlaidas.
16. Nesutinka su teismo motyvais dėl baldų sugadinimo vertės, kadangi nėra šių baldų nustatytos vertės iki gaisro, todėl neišsiaiškinta aplinkybė - ar šiuos baldus buvo tikslinga renovuoti. Teismo motyvai dėl baldų sugadinimo vertės - prieštarauja CK 1.5. str., 6.249 str. bei CPK 185 str. 1 d., nuostatoms, kadangi byloje nėra duomenų apie baldų faktinę vertę iki gaisro; ieškovė apie baldų vertę įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra nustatyta, jog baldai yra būtent išliekamosios - istorinės vertės, t. y. baldų unikalumas šioje byloje nebuvo nustatytas; byloje nėra jokio defektinio akto ar/ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog sąmatoje vartojamos sąvokos atitinka šių daiktų apibūdinimą (pvz., sofa prieškarinė). Tokiais sąmatoje deklaratyviais teiginiais nėra parodomas daikto identitetas atitinkamam laikotarpio periodui (pvz., prieškarinė), kadangi nesivadovaujama jokiais objektyviais duomenimis - nustatant tokio baldo laikotarpį. Pažymi, jog sąmatoje vardinami kiti baldai neturi tokių pavadinimų kaip „senovinis“ - o tai labiau parodo, jog baldai nebuvo vertinami jokia istorine - išliekamąja verte. Byloje nėra nei duomenų apie būtinybę restauruoti šiuos baldus, ieškovė neteikė ir realių restauravimo patirtų sąnaudų. Daiktų vertė - kaip žalos (nuostolių) dydis - nėra preziumuojamas (CK 6.249 str.) ir turėjo būti įrodinėjamas ieškiniu - pagrindžiant konkretaus ieškinio reikalavimo sumą (CPK 12 str., 178 str.).
17. Teismas netinkamai taikė CPK 12 str., 178 str. nuostatas, kadangi įrodinėjimo (dėl žalos ir žalos dydžio) pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovams, kurie, neva, neginčijo, t. y. nepateikė jokių kitokių paskaičiavimų. Tokie teismo motyvai prieštarauja elementariam įrodinėjimo principui, jog ieškovas, pirmiausiai, turi pareigą (ir šią pareigą įvykdyti tinkamai) įrodyti padarytos žalos dydį. Šiuo atveju ieškovė nedėjo jokių pastangų bent minimaliai nustatinėti baldų vertę iki gaisro, todėl išvestiniai ieškovės duomenys apie renovuotinus daiktus - neparodo ir negali parodyti minėtų baldų vertės bei nusidėvėjimo - buvusio iki gaisro kilimo. Teismas, nenustatęs šių daiktų vertės - negalėjo spręsti ir šių daiktų renovavimo klausimo, kadangi neišsiaiškino byloje svarbios aplinkybės - ar baldus buvo tikslinga renovuoti, t. y. ar šie daiktai turėjo išliekamąją - istorinę vertę.
18. Pažymi, jog atsakovai atsiliepimu ginčijo sąmatą, nurodydami, jog ieškovė nepateikė šių baldų likutinės vertės įvykio dienai. Taigi, atsakovai tinkamai vadovavosi rungimosi procese principu ir nurodė, jog ieškovės reikalavimai dėl padarytos žalos baldams nėra pagrįsti jokia suma (įskaitant ir nusidėvėjimą). Esant tokioms aplinkybėms - atsakovai pagrįstai nurodė, jog pati ieškovė net nesiekė nustatinėti buvusios baldų vertės (kainos), todėl negalima sutikti su teismo Sprendimu, jog ieškovai rungimosi procese principu nesinaudojo ir neginčijo reikalaujamos (dėl baldų) priteistinos sumos bei jos pagrįstumo.
19. Nurodo, kad yra aktuali faktinė aplinkybė - ar ieškovė (siekdama išsaugoti tariamai išliekamąją-istorinę šių baldų vertę) nedelsdama ėmėsi neatidėliotinų veiksmų (kad baldai visiškai nesusigadintų) ir šiai dienai realiai atliko šių baldų renovaciją. Tai itin reikšminga faktinė byloje aplinkybė, kuri turėtų būti atskleista apeliacinės instancijos teisme - ieškovei pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kuriuo galėtų pateikti renovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovei tokių duomenų nepateikus - būtų pagrįstai laikytina, jog nuo gaisro kilimo iki atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo momento - ieškovė realiai nesiekė išsaugoti, t. y. renovuoti minėtų baldų (kaip turinčių ypatingą išliekamąją - istorinę reikšmę) ir tai rodytų, jog pati ieškovė savo faktiniais veiksmais nelaikė arba nelaiko šių daiktų kaip turinčių išskirtinę išliekamąją-istorinę vertę.
20. Be to, byloje paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, kad iki pat gaisro šiomis patalpomis naudojosi trečiasis (byloje neįtrauktas šalimi) asmuo: A. D., kuris ir sąlygojo savo veiksmais kilusį gaisrą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tvirtinama, jog A. D. savo veiksmais yra sukėlęs gaisrą ir vienašališkai tvirtindamas, jog jis buvo atsakovų patikėtinis ir su atsakovų žinia patekdavo į namo patalpas. Paaiškėjus tokiems A. D. parodymams - teismas neklausė pačių atsakovų - ar A. D. buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su atsakovais ir ar su atsakovų žinia lankėsi būsimo gaisro židinio vietoje. Teismas, neturėdamas jokios atsakovų pozicijos dėl A. D. veiksmų ar/ir veikimo kartu su atsakovų sutikimu ir žinia - nusprendė, jog atsakovai yra atsakingi už gaisro kilimą. Teismas apsiribojo tik vienais A. D. teiginiais ir nesiekė bylos visapusiškai ir išsamiai ištirti, t. y. išklausyti atsakovų pozicijos dėl A. D. teiginių.
21. Byloje nėra nustatyta, jog kiekviena šalis (ieškovė ir atsakovai) galėdavo atskirai patekti į viso namo patalpas (tame tarpe - ir į gaisro židinio patalpas), juo labiau - jog atsakovai buvo nurodę jog gaisro židinio patalpa (kaip pereinama) betarpiškai naudojosi ir pati ieškovė. Taigi, A. D. patekimo į patalpas aplinkybė - negali eliminuoti ir pačios ieškovės valios, kadangi ir pati ieškovė galėjo sudaryti nekliudomas sąlygas patekti A. D. į gaisro židinio patalpas (teisme tokios aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos).
22. Pažymi, jog atsakovai su A. D. nebuvo susiję jokiais santykiais. A. D. neatliko jų namo patalpose remonto ir nebuvo davę jokio sutikimo lankytis A. D. atsakovams priklausančiose namo patalpose ar/ir šiomis patalpomis naudotis. A. D. be jokio faktinio pagrindo, atsakovams nežinant, lankėsi atsakovams priklausančiose namo patalpose. Be to, atsakovai nesinaudojo jokiu šildymu, nes jie išvyko gyventi į užsienį ir šildymas jiems nėra aktualus.
23. Ieškovė, sužinojusi, jog A. D. faktiniais veiksmais yra atsakingas dėl gaisro sukėlimo, turėjo byloje galimybę pakeisti A. D. atsakovu - vietoje esamų atsakovų, arba įtraukti byloje A. D. bendraatsakovu. Mano, jog ieškovė pati objektyviai nesiekė nustatyti tinkamo atsakovo, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra nustatyta jokių atsakovų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo.
24. Mano, jog A. D. faktiniai veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus veiksmus bei visas kitas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, dėl ko A. D. yra atsakingas už padarytą žalą ieškovei ir turėjo būti šioje byloje tinkamu atsakovu.
25. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pagal esančius byloje įrodymus ir tinkamai taikant teisės normas. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog iki gaisro patalpomis naudojosi trečiasis asmuo A. D. ir kad jis nebuvo atsakovų patikėtinis, o teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismas tinkamai ir teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai neįrodinėjo aplinkybės, kad gaisras kilo ne jų patalpose, priešingai liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai 2016 m. vasarą įrengė dūmtraukį. Gaisras kilo patalpoje, kur buvo židinys, kuri priklauso M. K.. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad atsakovu reiktų traukti A. D., nes jis nebuvo gaisro padegėjas. Gaisras kilo dėl to, kad buvo pažeistos krosnių židinių bei dūmtraukių įrengimo eksploatavimo taisyklės, nes židinio skleidžiamos šilumos plieniniai kanalai lietėsi su mediniu perdengimu bei plastikine ir medine lubų apdaila.
26. Nesuprantamas apeliantų argumentas, kad teismas privalėjo sužinoti atsakovų poziciją — ar tikrai su atsakovų žinia ar/ir valia buvo susiję neteisėti, neatsargūs A. D. veiksmai. Apie nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovai buvo informuoti ir jie galėjo jį skųsti nesutinkant, kad be jų žinios namuose lankėsi A. D., tačiau to nepadarė. Be to, atsakovai turėjo procesinę galimybę, pateikti rašytinius paaiškinimus dėl A. D. teiginių, prašyti jį apklausti , užduodant tam tikrus klausimus. Mano, kad atsakovams nesinaudojant savo procesinėmis teisėmis, teismas negalėjo to padaryti už juos.
27. Mano, kad yra visos sąlygos kilti atsakovų civilinei atsakomybei. Pirma, tai neteisėti veiksmai (pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidus dūmtraukio įrengimo bei eksploatacijos taisykles). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad kilo gaisras iš M. K. valdomos gyvenamojo namo dalies) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip tokio savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. M. K. veiksmai yra neteisėti, nes nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomos gyvenamojo namo dalies, o ne iš kitų šaltinių. Taip pat egzistuoja ir priežastinis ryšys (tai yra atsiradę nuostoliai susiję su M. K., kaip gyvenamojo namo dalies savininko veikimu/neveikimu), kaltė, pasireiškusi neatsargumu, nes M. K. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina bei žala. Apeliantai nekvestionuoja, kad ieškovės daliai buvo padaryta sprendime nurodyta žala, tik kvestionuoja žalos dydį (bet ne patį žalos atsiradimo faktą) už baldų sugadinimą.
28. Byloje yra visi įrodymai, jog gaisro metu buvo aplietos patalpos bei jose esantys baldai. Žalos padarymo faktą ieškovė neprivalo įrodinėti baldų įsigijimo dokumentais taip pat nėra procesinės galimybės nustatyti jų vertę iki sugadinimo, nes jie jau yra sugadinti. Padarytą žalą galima įrodinėti ir kitais įrodymais, tame tarpe ir ieškovės pateikta baldų renovavimo sąmata. Teismas pagrįstai patenkino šį ieškovės reikalavimą. Atmestini ir apeliantų argumentai, kad sprendimo dalis dėl žalos baldams atlyginimo nėra motyvuota bylos duomenimis, o ieškovė nebandė įrodinėti baldų likutinės vertės iki gaisro įvykio.
29. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog aktuali yra aplinkybė, ar ieškovė „nedelsdama ėmėsi neatidėliotinų veiksmų (kad baldai visiškai nesusigadintų) ir šiai dienai realiai atliko šių baldų renovaciją. Tai itin reikšminga faktinė aplinkybė < ..>“ Kai žala padaroma asmens turtui sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška - prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
32. Apeliantai teigia, kad: teismo motyvai dėl sugadintų baldų vertės nepagrįsti, nes nėra nustatyta kokia baldų vertė buvo iki gaisro ir kokia jų likutinė vertė; kad byloje paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, jog iki pat gaisro patalpomis naudojosi neįtrauktas į bylą trečiasis asmuo A. D., kuris ir sąlygojo savo veiksmais kilusį gaisrą; kad tinkamas atsakovas šioje byloje turėjo būti A. D., kuris ir yra atsakingas už padarytą žalą ieškovei.
33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
34. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).
35. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos skyrius, išnagrinėjęs L. C. ir D. K. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. spalio 21 d. kilusio gaisro, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu „<...> atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos numatytos BK 187 str. 2 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymiams“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti 2016 m. spalio 22 d. Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas „Dėl kilusio gaisro“ Nr. 67(191) ir Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 3S-2-66 (8.55) „Apie kilusį gaisrą“. Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. spalio 22 d. akte Nr. 67(191) užfiksuota, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatacijos taisyklių pažeidimas. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 3S-2-66 (8.55) nurodyta, kad gaisro židinys yra gyvenamojo namo dalyje, kuri priklauso M. K.. Gaisro židinys yra virš židinio ties perdengimu, kur yra išvedžiota židinio skleidžiamos šilumos kanalo mazgas ties lubomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, jog gaisras galėjo kilti nuo dūmtraukio, nes ten buvo didžiausia liepsna ir daugiausia dūmų. Teisėjų kolegijos nuomone, šios specialistų išvados yra išsamios ir papildančios vieną kitą, todėl akivaizdu, kad gaisras kilo būtent M. K. priklausančiose patalpose dėl netinkamai įrengto židinio dūmtraukio. Taigi, atsakomybė taikoma pagal CK 6.266 straipsnį, esant nustatytiems pastato konstrukciniams trūkumams. Apeliantai gaisro kilimo priežasčių neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius duomenis apie gaisro kilimo priežastis.
36. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog tinkamu atsakovas byloje turėjo būti A. D.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai gaisras kilo bendrame pastate, pripažįstama, kad atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
37. Pažymėtina, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Minėta, apeliantai gaisro kilimo priežasčių neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes bei specialistų išvadas dėl gaisro priežasties. Taip pat apeliantai nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl gaisro kilimo yra kaltas A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. N. patvirtino, kad „<...> Apžiūrint įvykio vietą akivaizdžiai matėsi, kad buvo pažeistos krosnių židinių bei dūmtraukių įrengimo eksploatavimo taisyklės. Tai yra, židinio skleidžiamos šilumos plieniniai kanalai, lietėsi su mediniu perdengimu bei plastikine ir medine lubų apdaila. Jokių požymių, kad gaisras būtų kilęs nuo padegimo nebuvo“. Ta aplinkybė, jog A. D. užkūrė židinį, nepatvirtina jo kaltės dėl kilusio gaisro. Taigi, gaisras kilo dėl to, kad atsakovai netinkamai įrengė židinio dūmtraukį, neįsitikino galimybe jį saugiai eksploatuoti ir šie veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei.
38. Pažymėtina, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodyta, jog buvo apklaustas liudytoju A. D., kuris nurodė „<...> kad jis yra D. K. pažįstamas. D. jo buvo paprašęs, kad jis nuvažiuotų pas jį į sodybą ir paremontuotų. <...> jis užsikūrė kambaryje esantį židinį, židinys buvo kūrenamas malkomis.“ Šis nutarimas buvo išsiųstas atsakovams, todėl A. D. paaiškinimai jiems buvo žinomi. Duomenų, kad apeliantai nutarimo išvadas nuginčijo ar kitaip paneigė, byloje nepateikta. Todėl apeliantų argumentai, jog paaiškėjo nauja aplinkybė, kad ginčo patalpomis naudojosi A. D., o teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepagrįsti. Priešingai, A. D. patvirtino, kad židinio dūmtraukio kanalus išvedžiojo jis, su atsakovu buvo pažįstamas ir gaisro metu buvo gyvenamajame name būtent atsakovo prašymu.
39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ieškovės pateiktą baldų renovavimo sąmatą, į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš apeliantų žalą už sugadintus baldus. Apeliantai, nesutikdami su ieškovės reikalaujama žalos suma už sugadintus baldus, turėjo procesinę pareigą paneigti ieškovės reikalavimus, teikti savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, jog žalos dydis yra mažesnis ir pan. (CPK 178 straipsnis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovai šioje byloje neįgyvendino, todėl jų argumentai dėl baldų faktinės vertės, išliekamosios istorinės vertės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
41. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, kt.).
42. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė įrodė jai padarytos žalos dydį. Atsakovų argumentai, kad teismas netinkamai taikė CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas, yra deklaratyvūs, nes ne teismas turėjo paneigti ieškovės argumentus ir paneigti jo reikalaujamos žalos dydį, bet atsakovai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Apeliantai šių ieškovės įrodymų nepaneigė, nepateikė į bylą savo įrodymų, kurie patvirtintų kitokią sugadintų baldų vertę.
43. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų D. K. ir L. C. priteistinos ieškovės A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teisėjai Eigirdas Činka
Birutė Jonaitienė
Zina Mickevičiūtė