Byla Nr. 1S-24/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.2,
2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui,
gynėjui Evaldui Liutkevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. S. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties, A. S. , įtariamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 9 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,
n u s t a t ė :
A. S. , įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 249 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. padarymu, t.y. tuo, kad 2007 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, A. Ž. įkūrus labai sunkiems nusikaltimams, t.y. labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gaminimui daryti nusikalstamą susivienijimą, dalyvaujant jo veikloje ir jam vadovaujant, jis - A. S. kartu su A. K. , M. R. , V. P. , G. R. , S. L. , P. K. ir A. S. , būdami šio nusikalstamo susivienijimo nariais, 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Ž. suorganizavus minėtus nusikalstamo susivienijimo narius pagaminti labai didelį psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekį ir kiekvienam iš nusikalstamo susivienijimo narių atlikus jam organizatoriaus A. Ž. skirtą užduotį ar vaidmenį, t.y.: P. K. saugant savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, psichotropinei medžiagai reikalingas chemines medžiagas ir jas pagal pareikalavimą išduodant nusikalstamo susivienijimo nariams, A. S. suradus psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį -V. P. , įtraukus jį į nusikalstamą susivienijimą bei pasiuntus jį kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokintis gaminti psichotropinę medžiagą, 2009-0540 psichotropinės medžiagos gaminimo tikslu nuvežus nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. iki Veiverių pi, Kaune esančios degalinės, kur minėtus asmenis pasiėmė ir į psichotropinės medžiagos gaminimo vietą nuvežė kitas nusikalstamo susivienijimo narys - G. R. , organizatoriui A. Ž. , įgijus psichotropinei medžiagai gaminti reikalingą dalį cheminių medžiagų ir pirmos kategorijos prekursorių (BMK), suradus psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį - S. L. ir įtraukus jį į nusikalstamą susivienijimą bei pasiuntus jį 2009-05-10 kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokintis gaminti psichotropinę medžiagą, A. K. užtikrinant pirmos kategorijos prekursoriaus (BMK) ir įvairių cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinėms medžiagoms gaminti tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams, A. S. gabenant ir laikant garažuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), Kaune, acetoną, sieros rūgštį, aliuminio foliją, gyvsidabrio pagrindu pagamintą cheminės reakcijos katalizatorių, t.y. medžiagas reikalingas psichotropinei medžiagai gaminti, nurodant P. K. pagaminti aukščiau minėtą katalizatorių ir jį konsultuojant gamybos klausimais, S. L. , V. P. , G. R. ir M. R. 2009-05-10 nuvykus į pil. P. R. ir G. N. Ragulskienei priklausančią sodybą ir šioje sodyboje įrengtoje laboratorijoje iki 2009-05-13, 10 vai. 55 min. pagaminus ir laikius ne mažiau kaip 38452,48 g miltelių turinčių savo sudėtyje 25870,40 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, tokiu būdu A. K. , dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje pagamino ir laikė labai didelį psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekį.
Taip pat jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. padarymu, t.y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 18,09 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias 2009 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, už 400 Lt perdavė P. K. .
Įtariamasis A. S. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka 2009 m. liepos 9 d. 2009 m. liepos 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2010 m. sausio 9 d.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi A. S. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. sausio 9 d. Nurodė, kad A. S. įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos sankcijose numatytos tik griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, yra išsituokęs, iki suėmimo slapstėsi, sulaikymo metu bandė bėgti, todėl apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas. Be to, A. S. minėtus nusikaltimus įtariamas padaręs, veikdamas nusikalstame susivienijime, nusikaltimo mastas apimą didelę finansinę naudą neteisėtai realizavus narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, kad įtariamasis niekur nedirba, teismas konstatavo, jog A. S. , siekdamas gauti neteisėtas pajamas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Įtariamojo A. S. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas nurodo, kad apygardos teismo nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo padarytos išvados yra spėjamojo pobūdžio ir nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, o aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d., į kurias teismas turėjo atsižvelgti, skundžiamojoje nutartyje nepaminėtos, neanalizuotos ir niekaip neįvertintos.
Gynėjo nuomone, vien tokios aplinkybės, kaip A. S. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymų, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, o byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nėra pagrindas įtariamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę bei teigti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėms nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. A. S. turi legalų pragyvenimo šaltinį, nes gauna valstybės išmokas kaip neįgalus asmuo, neteistas, jam diagnozuota nepagydoma liga – hepatitas C, dėl ko jis yra neįgalus ir netekęs 60 % darbingumo, o dėl nuolat blogėjančios sveikatos būklės negali būti gydomas tardymo izoliatoriuje. Teismas pratęsdamas suėmimo terminą A. S. neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametę dukrą, nors su vaiko motina oficialiai nėra susituokęs, tačiau gyvena kartu ir juos saisto tvirti socialiniai ryšiai.
Be to, nurodo, kad nepagrįstos teismo išvados, kad iki sulaikymo A. S. slapstėsi ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jų nepatvirtina faktiniai bylos duomenys.
Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Įtariamojo A. S. gynėjo skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi pagrįstai įtariamajam A. S. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir 3 d.. Pagrįstai manyti, jog A. S. padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia duomenų visuma, kurie užfiksuoti įtariamųjų parodymuose, techninių priemonių panaudojimo protokoluose, kratų, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.
Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
Taip pat pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymu vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.
Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 6 d.). Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nutarties, A. S. suėmimo terminas pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Senato nutarimo 8 punkte nurodyta, jog, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. A. S. įtariamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nors įtariamojo gynėjas ir nurodo, kad įtariamasis turi mažametę dukrą, su vaiko motina saisto tvirti socialiniai ryšiai, turi pragyvenimo šaltinį, neteistas, tačiau šios aplinkybės negali būti pakankama priežastimi griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į įtariamojo sveikatą, tačiau teismui nepateikia jokių duomenų apie įtariamojo sveikatą bei įrodymų, jog A. S. negali būti suteikta reikalinga medicininė pagalba Laisvės atėmimų vietų ligoninėje. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas A. S. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
To paties Senato nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors A. S. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu įtariamas padaręs vieną sunkį ir vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d. ir 6 d.), minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas nusikalstamame susivienijime, nusikaltimo mastas apėmė labai didelę finansinę naudą realizavus narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje A. S. , siekdamas gauti neteisėtas pajamas gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas turėtų įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nepagrįsti. Anksčiau minėtame Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą Lietuvos Respublikos BPK 130 str. tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. (24 punktas). Šiuo atveju apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas 14 įtariamųjų atžvilgiu, paskirtos keliolika sudėtingų užduočių specialistams, kurios dar neatliktos, paskirti objektų tyrimai, pagrįstai pripažino bylą ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo apklausinėjami liudytojai, papildomai apklausti kiti įtariamieji, jiems pratęsti kardomųjų priemonių terminai, gautos specialistų išvados, išsiųsti paklausimai į Policijos departamentą, atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta, todėl įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui pagrįstai.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra būtini pagrindai ir sąlygos suėmimo terminui pratęsti. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.
Apygardos teismas, pratęsdamas A. S. suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
įtariamojo A. S. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Svajūnas Knizleris