Administracinė byla Nr. I-1883-815/2009
(Proceso Nr. 3-61-3-00749-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.4.1.1; 9.4.3;
9.7; 9.9; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos
Balčytienės, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – A. B., pareiškėjo – A. B. atstovui –
advokatui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo – A. B. skundą
atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S-118(7-84/2009)
„Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ bei Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 6 d.
sprendimo Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas
– A. B. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato
Alberto Kručkausko (išrašas iš 2009 m. balandžio 9 d. teisinių paslaugų
sutarties (b. l. 8)), su skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. panaikinti
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir
Komisija) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-118(7-84/2009));
1.2. panaikinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovė) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą
Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“
(toliau – ir sprendimas Nr. 68-57).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m.
spalio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (22.13)-83-248 (toliau – ir patikrinimo
aktas Nr. (22.13)-83-248) surašytas, Inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendimas
Nr. (21.26)-256-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr.
(21.26)-256-4), sprendimas Nr. 68-57 bei sprendimas Nr. S-118(7-84/2009)
priimti, remiantis Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d.
baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (toliau – ir
baudžiamasis įsakymas Nr. 1-00177-213/2005), kuriuo pareiškėjas pripažintas
kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201
straipsnio 2 dalyje.
2.2. Mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai taikė Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus ir nepagrįstai
pripažino pareiškėją akcizo mokėtoju bei taikė pareiškėjo atžvilgiu Akcizų
įstatyme nustatytus mokesčius: baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-00177-213/2005 nustatyta,
kad ne pareiškėjas atgabeno prekes į Lietuvą, jis iš nenustatyto asmens tik pirko
alkoholį, todėl pagal Akcizų įstatymo nuostatas ne pareiškėjui, o nenustatytam
asmeniui tenka pareiga mokėti akcizo mokestį.
2.3. Baudžiamajame įsakyme Nr. 1-00177-213/2005 nurodoma, kad pareiškėjas
nupirko stiprios koncentracijos alkoholį, iš kurio pagamino silpnesnės
koncentracijos namų gamybos alkoholinius gėrimus ir tik dalį iš jų buvo realizavęs.
Pasak pareiškėjo, kitus patikrinimo metu rastus gėrimus jis laikė jam
priklausančiose patalpose ir ne visus iš jų ketino realizuoti, nes patikrinimo
metu (2004 m. gruodžio 14 d.) dalį alkoholinių gėrimų laikė artėjančioms
šventėms, tačiau šios aplinkybės Inspekcija netyrė, o Valstybinė mokesčių
inspekcija ir Komisija nepasisakė dėl šios aplinkybės. Neįvertinusi pareiškėjo
pateiktų paaiškinimų Komisija faktiškai pripažino, kad kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis, savo būste laikantis nors ir nedidelį kiekį alkoholinių
gėrimų, turi sumokėti už savo reikmėms skirto alkoholio laikymą, nes alkoholinių
gėrimų panaudojimo aplinkybės nėra svarbios apskaičiuojant akcizą.
2.4. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67
straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius turi pagrįsti sprendime
nurodytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo patvirtintos baudžiamuoju įsakymu
Nr. 1-00177-213/2005; mokesčių administratorius nevykdė savo pareigų ir
abstrakčiai pasisakė dėl akcizų paskaičiavimo metodikos.
2.5. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę baudžiamąja tvarka,
pažeidėjui pasekmių mokesčių mokėjimo prasme nenumatė, t. y. baudžiamosios
atsakomybės atsiradimas negali automatiškai suformuoti mokestinę prievolę.
2.6. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga
mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra
reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės
atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini.
Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar
administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama
atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių
pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai. Mokesčių administratoriui
nesurinkus pakankamai įrodymų dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, t. y. nenustačius
tikslaus pardavimui skirto alkoholio kiekio, tokius veiksmus galima vertinti
tik kaip dvigubos atsakomybės už tapačią veiką taikymo atvejį.
II
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36-39) nurodo, kad
pareiškėjo pateikti motyvai nepaneigia mokestinių sumų apskaičiavimo
pagrįstumo, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Pareiškėjui pareiga mokėti akcizus atsirado už laikomas banderolėmis
nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, toks laikymo faktas yra
nustatytas ir konstatuotas įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m.
rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-00177-213/2005. Pareiškėjui apskaičiuoto
akcizo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktika (2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje A6-238/2007).
2. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės
atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys.
Akcizų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymas negali pakeisti Baudžiamajame
kodekse nustatytų sankcijų ir atvirkščiai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.
A15-39/2005, Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4
straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje
ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių
nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą
patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė
paskirtis nėra baudimas.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41) nurodo, kad pritaria
Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktiems
argumentams, ir prašo skundo netenkinti.
IV
Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. ir pareiškėjo atstovas
– advokatas Albertas Kručkauskas, remdamiesi skunde pateiktais argumentais,
prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
I
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1. Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) 2005 m. vasario 9 d.
specialisto išvadoje Nr. 9263 (toliau – ir specialisto išvada Nr. 9263) (Komisijos
byla, b. l. 34–39), be kita ko, nurodyta, kad Centre 2004 m. gruodžio 28 d.
gauta Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo
skyriaus tyrėjo E. M. 2004 m. gruodžio 22 d. užduotis Nr.
R7-2-11927 atlikti objektų tyrimą, tyrimui pateikta: keturi 10,0 dm3
bakeliai, pažymėti Nr. 1-Nr. 4, su skysčiu, paimtu iš keturių 200 dm3
statinių, pažymėtų Nr. 1-Nr. 4, rastų pas A. B., septyni bakeliai, pažymėti Nr. 1-Nr. 7, ir vienas
5,0 dm3 bakelis, šešiolika 0,5 dm3 butelių be etikečių,
penkiasdešimt 0,5 dm3 butelių su etiketėmis „Kristall Brendi“,
septyni 0,5 dm3 buteliai su etiketėmis „McCormick Citrus Flavored
Vodka“, aštuoniolika 0,5 dm3 butelių su etiketėmis „Braun Landskrone
Weinbrand“, vienas 30,0 dm3 bakelis, du 30,0 dm3
bakeliai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, ir vienas 40,0 dm3 bakelis su
skysčiais, paimti 2004 m. gruodžio 14 d. iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime,
Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, taip pat suformuluotas klausimas:
ar pateikti tirti skysčiai yra alkoholiniai, jeigu taip, kokiai alkoholinių
skysčių rūšiai jie priklauso, kokia jų tūrinė etilo alkoholio koncentracija? Specialisto
išvadoje Nr. 9263 pateiktos tokios išvados:
1.1. Devyniuose 0,5 dm3
buteliuose be etikečių, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 9, viename 30,0 dm3
bakelyje ir septyniuose 0,5 dm3 buteliuose su etiketėmis „McCormick
Citrus Flavored Vodka“, pažymėtuose Nr. 10-Nr. 16, paimtuose iš A.
B., esantys skysčiai yra techninio etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė
etilo alkoholio koncentracija – 37,5 %-39,0 %.
1.2. Keturiuose 10,0 dm3
bakeliuose, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 4, esantys skysčiai, paimti iš keturių 200 dm3
statinių, pažymėtų Nr. 1-Nr. 4, rastų pas A. B., bei
viename 5,0 dm3 bakelyje, septyniuose 10,0 dm3
bakeliuose, pažymėtuose Nr. 1-Nr. 7, dviejuose 30,0 dm3 bakeliuose,
pažymėtuose Nr. 1 ir Nr. 2, esantys skysčiai yra techninio etilo alkoholio
skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 92,0 %-95,3 %.
1.3. Septyniuose 0,5 dm3
buteliuose be etikečių, pažymėtuose Nr. 17-Nr. 23, aštuoniolikoje 0,5 dm3
butelių su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“, pažymėtuose Nr. 24-Nr. 41,
penkiasdešimtyje 0,5 dm3 butelių su etiketėmis „Kristall Brendi“,
pažymėtuose Nr. 42-Nr. 91, viename 40,0 dm3 bakelyje, paimtuose iš A. B., esantys skysčiai yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai
gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 38,4 %-40,1 %.
2. Trakų
rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Trakų rajono apylinkės prokuratūros
prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio
tyrimo metu surinktą medžiagą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame
įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33)
nusprendė, be kita ko, A. B. pripažinti kaltu padarius
nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2
dalyje, ir nubausti 40 MGL
dydžio (5 000 Lt) bauda. Baudžiamajame
įsakyme Nr. 1-00177-213/2005, be kita ko, nustatyta:
2.1. A. B., turėdamas tikslą realizuoti stiprius namų gamybos
alkoholinius gėrimus, 2004 m. birželio mėn. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų
neteisėtai įsigijo 2000 litrų nuo 92 iki 95,3 proc. koncentracijos techninio
etilo alkoholio ir nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2004 m. gruodžio 14 d.
pagamino 860,36 litrų nuo 37,5 iki 40,1 proc. stiprių namų gamybos alkoholinių
gėrimų, iš kurių 150 litrų realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o
likusią dalį, t. y. 710,36 litrų pagamintų stiprių namų gamybos alkoholinių
gėrimų ir 1 490 litrų techninio etilo alkoholio laikė savo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime,
Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje; minėtus stiprius namų gamybos
alkoholinius gėrimus ir techninį etilo alkoholį aptiko ir išėmė Elektrėnų
policijos komisariato pareigūnai.
2.2. Remiantis
2004 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolais, apžiūrint prie
gyvenamojo namo, priklausančio A. B. ir esančio (duomenys neskelbtini) kaime,
Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, ūkinį pastatą aptikta ir paimta:
200 litrų talpos plastikinė statinė su apie 150 litrų skaidraus skysčio,
turinčio alkoholio kvapą, 10 litrų talpos 60 vienetų plastikinių butelių su
skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, du 25 litrų talpos plastikiniai
buteliai su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 132 vienetai 0,5 litrų
talpos plastikinių butelių su etiketėmis „McCormick Citrus Vodka“ su skaidriu
skysčiu, 68 vienetai 0,5 litrų talpos plastikinių butelių su etiketėmis „Braun
Landskrone Weinbrand“ su skaidriu skysčiu; gyvenamajame name, esančiame tuo
pačiu adresu, aptikta ir paimta: trys 10 litrų talpos bakeliai su skysčiu, trys
10 litrų talpos bakeliai su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, du bakai su
skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 250 vienetų 0,5 litrų talpos butelių su
skaidriu rusvu skysčiu su etiketėmis „Kristall Brendi“, 62 vienetai 0,5 litrų
talpos butelių be etikečių su skaidriu rusvu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą,
320 vienetų 0,5 litrų talpos butelių su skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio
kvapą su etiketėmis „McCormick Citrus Vodka“, 168 vienetai 0,5 litrų talpos
butelių su rusvai skaidriu skysčiu su etiketėmis „Braun Landskrone Weinbrand“, 59
vienetai 0,5 litrų talpos butelių su skaidriu skysčiu su etiketėmis „McCornick
Citrus, du 5 litrų talpos bakeliai su skaidriu skysčiu; iš viso paimta 2 053
litrų skysčio, turinčio alkoholio kvapą.
3. Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus I
poskyrio vyriausioji specialistė V. Ališauskaitė, vykdydama 2008 m. spalio 13
d. pavedimą tikrinti Nr. 83-248, patikrino A. B. ir surašė
2008 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (22.13)-83-248 (Komisijos byla, b. l.
29-31) (patikrinimo akto Nr. (22.13)-83-248 3 priedas (Komisijos byla, b. l.
40), patikrinimo akto Nr. (22.13)-83-248 4 priedas (Komisijos byla, b. l. 41)),
kuriame, be kita ko, nurodyta:
3.1.
mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 m. spalio 13 d., baigtas 2008 m. spalio
29 d., tikrintas mokestis – akcizas laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki
2004 m. gruodžio 15 d.;
3.2. akcizo
apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimas atliktas remiantis įsiteisėjusiame
Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame įsakyme Nr.
1-00177-213/2005 konstatuotais neteisėtos akcizais apmokestinamų prekių gamybos
ir techninio etilo alkoholio laikymo faktais;
3.3. patikrinimo metu A. B. apskaičiuota:
3.3.1. 54 190 Lt (penkiasdešimt
keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų) etilo alkoholio akcizo;
3.3.2. 27 106 Lt (dvidešimt
septyni tūkstančiai vienas šimtas šeši litai) etilo alkoholio akcizo delspinigių.
4. A. B.
2008 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą Inspekcijai (Komisijos byla, b. l.
22), kuriame, be kita ko, nurodė, jog apie akcizo mokestį baudžiamosios bylos
tyrimo metu jis nebuvo informuotas, apie akcizą neužsimenama baudžiamajame
įsakyme Nr. 1-00177-213/2005, taip pat nurodė, kad dėl sunkios finansinės
padėties pageidautų patikrinimo akte Nr. (22.13)-83-248 apskaičiuotas sumas
sumokėti dalimis.
5. Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (21.26)-256-4
„Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (Komisijos byla, b. l. 19-21) nusprendė:
5.1. patvirtinti
patikinimo aktą Nr. (22.13)-83-248 ir jame apskaičiuotus 54 190 Lt etilo
alkoholio akcizo mokesčio sumą bei 27 106 Lt šio mokesčio delspinigių;
5.2. skirti 5 419 Lt akcizo
mokesčio baudą.
6. Pareiškėjas 2009 m.
vasario 2 d. pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai „Dėl Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 8 d. sprendimo Nr.
(21.26)-256-4“ (Komisijos byla, b. l. 14-16), kuriame prašė panaikinti
Inspekcijos sprendimą Nr. (21.26)-256-4.
7. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi
pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos sprendimo Nr. (21.26)-256-4, 2009 m. kovo 6
d. sprendime Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (b.
l. 9-11; Komisijos byla, b. l. 4-6, 11-13) nusprendė patvirtinti Inspekcijos
2009 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-4.
8. Pareiškėjas pateikė
Komisijai 2009 m. kovo 25 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos
sprendimo Nr. 68-57 (Komisijos byla, b. l. 1-3), kuriame prašė panaikinti
sprendimą Nr. 68-57.
9. Mokestinių ginčų
komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 m. balandžio 21 d.
posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 68-57,
2009 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A.
B. 2009-03-25 skundo“ (b. l. 20-24; Komisijos byla, b. l. 50-54) nusprendė patvirtinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 68-57.
10. Pareiškėjo atstovas –
advokatas A. Kručkauskas su pareiškėjo skundu pateikė Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 27
d. sprendimą Nr. 68-113 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-03-17
skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-113) (b. l. 13-16), kuriame, be kita ko,
nurodyta, kad: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko A. B. akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo
patikrinimą ir surašė 2008 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr.
(22.13)-83-365 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. (22.13)-83-365), kuriame
papildomai apskaičiavo 30 761 Lt akcizų ir 12 175 Lt akcizų delspinigių;
mokestis apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m.
vasario 9 d., remiantis įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006
m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-610/2006,
kuriame A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą
veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje, ir kuriame
nustatyta, kad A. B., veikdamas kartu su kitu asmeniu,
2006 m. sausio 30 d. neturėdami leidimo ir neturėdami tikslo realizuoti, A. B. priklausančiu automobiliu į Kauną gabeno 2 006,1 litrus
95,5 %-96,0 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo
alkoholio ir 2006 m. sausio 30 d. buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos
pareigūnų.
Valstybinė mokesčių
inspekcija sprendime Nr. 68-113 nusprendė patvirtinti Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. vasario 24 d. sprendimą Nr.
(21.26)-256-91, kuriuo patvirtinti patikrinimo akte Nr. (22.13)-83-365 apskaičiuoti
30 761 Lt akcizų ir 12 175 Lt akcizų delspinigių bei paskirta 3 076 Lt akcizų
bauda.
II
1. Nagrinėjamoje
administracinėje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėją – A. B. pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje, t. y. padarius
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201
straipsnio 2 dalyje (žr. Trakų
rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. baudžiamąjį įsakymą
baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33)),
galima iš jo dar reikalauti ir mokesčių, konkrečiai – akcizo, jo baudų sumokėjimo,
taip pat, ar baudžiamojoje byloje įvardinti alkoholio produktai gali būti
apskritai apmokestinami akcizo mokesčiu.
2. Pažymėtina,
kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d.
sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008 konstatavo,
kad:
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4
straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje
ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių
nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis
in idem principas reiškia, kad niekas negali būti persekiojamas ir
baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction),
už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.
„Non bis in idem principas, drausdamas
antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti
asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas
(pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti
skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi
sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias
aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma
pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo
baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas);
3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to,
asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai:
sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi
būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės“ (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo
23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio
sprendimo kategorija 20).
Taigi teigtina, jog
tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose
įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę
antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių
pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Pastaroji situacija,
pavyzdžiui, galima baudžiamosios teisės ir administracinės teisės srityse.
Pagal susiklosčiusią
teisinę tradiciją pavojingos veikos Lietuvos teisėje skirstomos į nusikalstamas
veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos yra
baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas, o
administraciniai teisės pažeidimai – administracinės teisės ir Administracinių
teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas.
Kita vertus, tarp
administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų yra daug bendra. Ir administracinė
atsakomybė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš principo už tas
pačias veikas. Be to, administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją
teisę jungia tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės
pažeidimus yra baudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d.
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003; Bylų kategorija S-2.1.1.1).
Kiekvienoje
atskiroje byloje teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar esminiai
administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimų požymiai nėra tie patys.
Išanalizavus padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir įstatymų, kurie buvo
taikyti, turinį bei nustačius, kad dėl tos pačios veikos byla buvo nagrinėjama
ir asmuo nubaustas du kartus, yra pagrindas teigti apie galimą dvigubo baudimo
negalimumo principo pažeidimą.
Baudžiamosios ir
administracinės teisių santykis paliestas, siekiant iliustruoti dvigubo baudimo
negalimumo principą konkrečių atskirų teisės šakų (šiuo atveju baudžiamosios ir
administracinės) plotmėje ir akcentuoti, kad dvigubas baudimas negalimas pagal
tokias teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis yra baudimas.
Draudžiant dvigubą
baudimą, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Tokia pozicija
išdėstyta ir jau minėtame Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime.“
3. Nagrinėjamoje
administracinėje byloje Mokestinių ginčų
komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 28 d. sprendime
Nr. S-118(7-84/2009) „Dėl A. B. 2009-03-25 skundo“ bei Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m.
kovo 6 d. sprendime Nr. 68-57 „Dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ pareiškėjui buvo įtvirtinta pareiga sumokėti akcizo mokestį,
akcizo mokesčio baudas ir delspinigius. Šio
mokesčio, baudų ir delspinigių apskaičiavimas nulemtas pareiškėjo netinkamos veiklos
mokesčių teisės srityje, t. y. jis atliktas už atitinkamų mokestinių prievolių
nevykdymą. Pažymėtina, kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas.
Mokesčių teisė – tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius
santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės
(savivaldybės) biudžetą bei pinigų fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės
paskirčių – užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas
užtikrinimo priemones inter alia
baudas už neteisingą mokesčių apskaičiavimą, sumokėjimą.
Šiame kontekste taip
pat pažymėtina, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei
su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl
baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys
įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal
mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus
įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius
klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė
bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už
padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės
pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar
jo rezultato“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28
d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6 -238/2007).
4. Dėl šiame
sprendime aukščiau nurodytų motyvų, baudžiamuoju įsakymu, kuris yra
baudžiamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29
straipsnio 2 dalis), pareiškėjui – A. B. paskirta
kriminalinė bausmė neužkerta kelio mokesčius administruojančioms institucijoms
reikalauti iš pareiškėjo akcizo mokesčio, baudų, delspinigių sumokėjimo, nes
tuo nėra pažeidžiamas principas non bis
in idem.
5. Pareiškėjas
skunde nurodo ir tai, kad, jo manymu, baudžiamojoje byloje įvardinti alkoholio
produktai negali būti apskritai apmokestinami akcizo mokesčiu, nes baudžiamajame
įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-00177-213/2005 nurodoma, kad pareiškėjas
nupirko stiprios koncentracijos alkoholį, iš kurio pagamino silpnesnės
koncentracijos namų gamybos alkoholinius gėrimus ir tik dalį iš jų buvo
realizavęs. Pasak pareiškėjo, kitus patikrinimo metu rastus gėrimus jis laikė
jam priklausančiose patalpose ir ne visus iš jų ketino realizuoti, nes
patikrinimo metu (2004 m. gruodžio 14 d.) dalį alkoholinių gėrimų laikė
artėjančioms šventėms, tačiau šios aplinkybės Inspekcija netyrė, o Valstybinė
mokesčių inspekcija ir Komisija nepasisakė dėl šios aplinkybės.
Teismas atmeta
šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d.
sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 konstatavo, kad:
„Tarybos
direktyvos Nr. 92/12 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios Direktyvos 3
straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, tarp kurių yra ir alkoholis bei
alkoholiniai gėrimai, tampa akcizų objektu (akcizais apmokestinamu produktu)
juos pagaminus 2 straipsnyje apibrėžtoje Bendrijos teritorijoje arba jų importo
į tą teritoriją metu. Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis
nustato, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui.
Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalies 2 paragrafas nustato, kad
akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra: a) bet koks šių
produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo
atidėjimo režimo; b) bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą,
kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą;
c) šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo
pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas. Taigi akcizais
apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo
laikino atidėjimo režimo ribų, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, suponuoja
prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiradimą.
Teisingumo
Teismas 2001 m. balandžio 5 d. sprendime byloje G. van de Water prieš
Staatssecretaris van Financiën, Nr. C-325/99, aiškindamas paminėtos Direktyvos
nuostatas, pažymėjo, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. 92/12 nuostatas, jos 11
straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, akcizais apmokestinami produktai, už kuriuos
akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminami, perdirbami, laikomi akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, tinkamai įsteigtame pagal ES valstybės narės,
kurioje yra šis sandėlis, leidimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad iš Tarybos
direktyvos Nr. 92/12 esmės bei jos nuostatų, susijusių su akcizais
apmokestinamo sandėlio ir akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo apibrėžimu
bei veikimu, pavyzdžiui, 4 straipsnio b ir c punktų, 11 straipsnio 2 dalies, 12
straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, yra aišku, kad akcizais apmokestinamas
produktas, kuris yra laikomas už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų,
privalo būti kažkuriuo metu ir kažkokiu būdu išleistas vartojimui, kaip tai
suprantama pagal Tarybos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismas
pažymėjo, kad Bendrijos įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bet kokia
akcizais apmokestinamų produktų gamyba, perdirbimas, laikymas ar cirkuliacija
už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja akcizo tapimą
mokėtinu. Todėl nacionaliniam teismui nustačius, kad toks produktas nukrypo nuo
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizo, akivaizdu, kad
tokio produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kaip tai suprantama
pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, ir akcizas tapo mokėtinu. Teisingumo
Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis turi
būti aiškinama, kaip reiškianti, kad vien tik pagal Direktyvos 3 straipsnio 1
dalį akcizais apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui,
kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas
Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas.“
Konstatuotina,
kad pareiškėjas, neteisėtai laikęs alkoholio produktus (tai konstatuota Trakų rajono apylinkės teismo 2005
m. rugsėjo 12 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr.
1-00177-213/2005 (Komisijos byla, b. l. 23, 32-33)), privalėjo mokėti akcizą,
nes pagal Akcizo įstatymo nuostatas tie produktai laikomi etilo alkoholiu, t.
y. akcizo objektu. Laikantis fiskalinio neutralumo principo, suformuluoto
Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, kurio laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, minėti produktai apmokestinami analogiškai, kaip ir teisėtai
apyvartoje esantis etilo alkoholis.
Pareiškėjo
teiginys, kad dalį alkoholio produktų laikė artėjančioms šventėms, nekeičia
apmokestinimo principų. Pats prekių, neapmokestintų akcizo mokesčiu, laikymas neatleidžia
pareiškėjo nuo akcizo mokėjimo.
6.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87
straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo – A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Henrikas Sadauskas
Ernestas Spruogis