| Civilinė byla Nr. e2A-43-1042/2024
|
| Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04871-2022-7
|
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
|
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Baltija apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-351-1048/2023 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Baltija ieškinį atsakovui V. B. dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys M. B., S. K., G. O., A. O., D. K., A. K., I. R., I. K. N. K., D. B., A. B., E. P., E. K., Z. L., V. L., V. L., Ž. O., Z. L., T. P., J. B., D. B., P. D., N. G., V. U., R. P., L. P., UAB „S.“, V. D., A. U., K. T., I. Š., R. Š., R. B., G. Š., M. Š., R. Š., G. K., S. G., AB „Šiaulių bankas“, UAB „E. p.“, Klaipėdos miesto savivaldybė.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) Mano būstas Baltija patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 711,72 Eur pradelstos kredito dalies, 50,76 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 384,44 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 5,97 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 42,51 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovas V. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu bei vardinio balsavimo raštu biuletenių pagrindu balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovas, vykdydamas daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka bei veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai (naudos gavėjų interesais), savininkams atstovavo išoriniuose santykiuose (duomenys neskelbtini) pasirašydamas kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB „Šiaulių bankas“ dėl 586 001,10 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Kredito grąžinimo terminas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma, sudaranti 3 procentus, bei 0,04 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos (numatyti - Kreditavimo sutarties 1 skirsnyje - Finansavimo sąlygos bei Bendrųjų sąlygų 5 skirsnis).
3. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakovo prašoma priteisti pradelsta mokėti kredito dalis yra susidariusi iki (duomenys neskelbtini) ir sudaro 711,72 Eur. Be nurodytos pradelstos kredito dalies atsakovui tenka pareiga sumokėti atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, sudarančias 50,76 Eur, taip pat fiksuotas 3 procentų metines palūkanas, sudarančias 384,44 Eur, bei papildomas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, sudarančias 5,97 Eur, ir 42,51 Eur delspinigių už 66 kalendorines dienas, taikant 0,04 proc. normą.
4. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu buvo pritarta namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, t. y. investicijų paskirstymas buvo numatytas tik 1 prekybos paskirties patalpai ir 25 butams - iš viso 26 turtiniams vienetams, kurių naudingas plotas 2155,49 kv. m. Neįrengtai pastogei (bendras plotas 603,67 kv. m.) investicijos nebuvo numatytos skirstyti, t. y. savininkai nepatvirtino investicijų sumų mokėjimo nuo neįrengtos pastogės. (duomenys neskelbtini) protokole nurodoma, kad namo ir kitų patalpų skaičius yra 26, savininkų skaičius 26, taigi neįrengta pastogė, kaip atskira patalpa, nebuvo įtraukta į sprendimų dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimą. Atsakovas, kaip buto savininkas, bei kiti savininkai, jei būtų žinoję, kad investicijos bus skirstomos ir 27 patalpai (neįrengtai pastogei), galėjo priimti kitokius sprendimus. Atsakovas pažymėjo, kad vietoje investicijų plane nustatyto 2155,49 kv. m. naudingo ploto investicijos buvo paskirstytos 2424,70 kv. m. plotui (t. y. investicijų sumas ieškovas paskirstė 27 turtiniams vienetams prie pastato 2155,49 kv. m. naudingo ploto pridėdamas tik pastato pastogės bendrą plotą (faktiškai tik bendro ploto dalį)). Pagal (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 4.1 punktą - administratorius kredito dalį, tenkančią vienam naudos gavėjui nustato pagal patvirtintą investicijų planą. Pagal CK 4.82 str. 3 d., savininkų išlaidų apmokėjimo proporcija skaičiuojama nuo priklausančio naudingo ploto, o ne nuo bendro ploto. Atsakovo neįrengtos palėpės dalis nėra gyvenamoji ar verslo patalpa, ji nėra apšiltinta, todėl jos plotas nėra naudingas plotas, dėl ko savininkai neturi mokėti investicijų sumų (renovacijos kredito). Tai, kad pastogė neturi naudingo ploto, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame naudingas plotas iš vis nenurodomas. Atsakovas pažymėjo, kad pastogė renovacijos metu nebuvo įrengta, jai pagerinti nebuvo taikomos individualios priemonės, pastogė liko neapšiltinta (butai buvo apšiltinti), nekeisti langai, nebuvo atlikta šildymo, vandens, nuotekų ir vėdinimo sistemų renovacija, nes nėra šių tinklų ir įrenginių, savininkams iki šiol neperduoti raktai patekti į pastogę, be to pastogės apačioje esančių butų apšiltinimui paklota vata, kas daro neįrengtą pastogę netinkama naudoti net ir daiktų saugojimui. Pastogei esant neįrengtai, ji nėra savarankiškas objektas. Faktiškai bendros dalinės nuosavybė teisės įregistruotos tik į 27571/60367 palėpės dalį, t. y. į 275,71 kv. m. Atsakovas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktos lentelės „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ darytina išvada, kad ieškovas už neįrengtą pastogę investicijų sumas paskirstė tik registruotiems 7 savininkams ir tik 275,71 kv. m. ploto (iš 603,67 kv. m.) neįrengtos pastogės daliai, o neskaičiavo mokėjimų 330,96 kv. m. pastogės daliai, nors tai visiškai tas pats turtas. Taip pat skiriasi palėpės dalims tenkantys investicijų dydžiai 1 kv. m., kas prieštarauja CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinam proporcingam savo dalies apmokėjimui. Skiriasi bendrųjų (ne individualių) investicijų ir kredito paskirstymas butams ir pastogei, t. y., lyginant atsakovui tenkančią kredito dalį jo butui ir neįrengtai pastogei, gaunasi, kad už buto 1 kv. m. mokama mažiau. Bendrųjų investicijų suma faktiškai skiriasi, dėl ko ieškovas iš esmės yra neteisingai paskaičiavęs mokėtinas sumas. Atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo 9 sąskaitas (sąskaitose nenurodomas jas išrašęs asmuo ir gavėjas) už butą (duomenys neskelbtini), atsakovas jas visas apmokėjo. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas nemoka renovacijos kredito ir kitų įmokų už neįrengtą pastogę, šiuo metu suteiktu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad iki ieškinio gavimo nebuvo gavęs nei vienos sąskaitos už neįrengtą pastogę, neaišku, ar jos iš vis buvo išrašomos, o jei išrašytos, tai kaip ir kur jos buvo siunčiamos. Atsakovui negavus sąskaitos ir objektyviai nežinant apie pareigą mokėti renovacijos kreditą nuo neįrengtos pastogės, taip pat apie įmokų dydžius, negali kilti pareiga mokėti papildomų įmokų, susijusių su prievolės vykdymo praleidimu. Pagal kreditavimo sutarties 6.3.3 punktą, ieškovas turėjo pareigą pateikti registruotu laišku ikiteisminį reikalavimą sumokėti skolą (pagal banko pateiktą formą), tačiau šios pareigos ieškovas taip pat neįvykdė, todėl atsakovas nežinojo apie pareigą mokėti kreditą, palūkanas ir delspinigius. Kreditavimo sutartyje papildomos palūkanos už laiku negrąžintą kreditą nėra numatytos, o numatytos tik fiksuotos 3 procentų palūkanos, todėl papildomai nuo laiku negrąžintos sumos skaičiuoti dar 3 procentus palūkanų nėra teisinio pagrindo, nes palūkanos dvigubinamos, papildomai dar skaičiuojami delspinigiai. Todėl reikalavimas dėl 5,97 Eur papildomų palūkanų turi būti atmestas. Atsakovo įsitikinimu, kreditorius yra tas asmuo, kuris paskolino pinigus, todėl jam ir galėtų priklausyti 5 proc. procesinės palūkanos, kaip ir visos kitos įmokos, nes ieškovas nekreditavo atsakovo, todėl procesinių palūkanų jo naudai priteisimas reikštų ieškovo praturtėjimą be pagrindo. Ieškovas taip pat prašo priteisti 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką, tačiau ieškovas gaudamas išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, šį išrašą gavo dėl 7 neįrengtos pastogės bendraturčių. Byloje neaišku, ar vienintelio atsakovo atžvilgiu pareikštas ieškinys, t. y. ar šios išlaidos patirtos tik šioje byloje. Šių išlaidų analogiškas reikalavimas kitose bylose reikštų ieškovo neteisėtą praturtėjimą. Pagal pateiktus tarpinius (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 14, Nr. 15 ir Nr. 2P, iš viso buvo atlikta darbų už 510 288,76 Eur kainą (617 449,40 Eur su PVM), tačiau pagal ieškovo pateiktą lentelę „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ nurodoma, kad atlikta darbų iš viso už 598 156,14 Eur, tačiau ieškovas nepaaiškina, dėl ko gaunasi toks skirtumas.
5. Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 3 d. sprendimu netenkino ieškovo UAB Mano būstas Baltija patikslinto ieškinio dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo; priteisė iš ieškovo UAB Mano Būstas Baltija 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B..
7. Teismas nustatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB Mano Būstas Baltija vykdo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. B. nuosavybės teise priklauso: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (94,49 kv. m. naudingas plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pradavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 131/60367 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise patalpos-neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 10152/60367 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Neįrengta pastogė adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 603,67 kv. m. Neįrengtos pastogės dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruota 7 bendraturčiams, t. y. 2, 10, 12, 13, 14, 15, 17 butų ir 3-1 patalpos savininkams.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) m. „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“ butų skaičius – 21, negyvenamųjų patalpų skaičius – 4, namo naudingasis plotas – 2155,49 kv. m., o pagal Preliminaraus investicijų paskirstymo namo butų ir kitų patalpų savininkams lentelę Nr. 10 prie projekto nurodyti 24 butai ir 1 prekybinės paskirties patalpa, iš viso naudingas plotas – 2155,49 kv. m. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu protokolu pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui (namo butų ir patalpų skaičius – 26).
9. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB Mano Būstas Baltija (buvęs pavadinimas – UAB „Jūros būstas“) (užsakovas) ir UAB „R. S.“ (rangovas) susitarė dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų su projekto parengimu. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninės užduoties informacijoje apie statinį, kuriam rengiamas projektas, nurodyta: butų skaičius – 21, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 4, pastato naudingas plotas – 1680,93 kv. m., namo šildomų patalpų plotas – 2155,49 kv. m. Pagal (duomenys neskelbtini) Investicijų paskirstymo savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 15, daugiabučio namo naudingas plotas taip pat nurodytas 2155,49 kv. m.
10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kreditavimo sutartis) tarp administratoriaus UAB Mano Būstas Baltija ir AB Šiaulių banko dėl daugiabučio namo – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo finansavimo. Kreditavimo sutarties specialiosiose sąlygose numatyta maksimali suma – 586 001,10 Eur, metinė palūkanų norma – fiksuota 3 procentų, delspinigiai – 0,04 proc., kredito grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini) Pagal kreditavimo sutarties 4.1. punktą kredito dalį, tenkančią vienam Naudos gavėjui, nustato Administratorius pagal teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamų institucijų patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu Administratoriaus ir Rangovo sudarytą rangos sutartį, pagal kuriuos apskaičiuojama kiekvienam Butui tenkanti Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirta suma, vadovaujantis procentine visos Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) Banko skirtos sumos išraiška, pagal Naudos gavėjų sąraše, Administratoriaus pateiktame Bankui pagal Sutarties 3.1.7 puntą, pateiktus duomenis; pagal 6.4. punktą: bankui davus sutikimą pradėti teisminį skolos išieškojimą iš atitinkamo Naudos gavėjo, Administratorius pats pradeda teisminio skolos išieškojimo procedūrą arba gali sudaryti teisinių paslaugų/atstovavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, turinčiais teisę Administratorių atstovauti teisminiame procese.
11. Teismas vertino, kad pagal (duomenys neskelbtini) administratoriaus teikiamą ataskaitą objektui, adresu (duomenys neskelbtini), bei pagal Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas kreditas sudaro 17 001,52 Eur (mėnesio įmoka – 79,08 Eur), pradelsta suma – 711,72 Eur (pradelsta dienų – 247), pradelsta atidėtų palūkanų suma – 50,76 Eur (mėnesio įmoka 5,64 Eur, pradelsta dienų – 247), pradelstų palūkanų suma – 384,44 Eur (pradelsta dienų – 247), pradelstų papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą – 5,97 Eur (pradelsta dienų – 66), delspinigiai – 42,51 Eur. Butui, adresu (duomenys neskelbtini), išrašytos sąskaitos už objektą adresu (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas - (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą lentelę „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ yra įtrauktas objektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui V. B., plotas – 101,52 kv. m.
12. Teismas konstatavo, jog neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m) kaip turto objektas nebuvo įtrauktas nei į (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolą, nei į „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“. Daugiabučio namo gyventojai, kurių vardu įregistruota dalis neįrengtos pastogės, ir visi kiti gyventojai, priimdami (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, kuriame nebuvo įtraukta neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m). Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų susirinkime patalpos – neįrengtos pastogės neatstovavo nei vienas savininkas, pastogės savininkams nebuvo suteikta teisė balsuoti kaip už atskirą objektą.
13. Teismas pažymėjo, kad neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m) iki (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo buvo įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas (suteiktas unikalus numeris), tačiau neįrengtai pastogei suteiktas konkretus adresas (su konkrečiu patalpos numeriu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo tik ieškovo prašymu prasidėjus namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) procesui. Ir tik suteikus neįrengtai pastogei konkretų patalpos numerį, pastogės plotas, įregistruotas pastogės savininkų vardu, buvo įtrauktas į tų savininkų turimą patalpų naudingą plotą apskaičiuojant mėnesinius mokesčius ir įmokas, tarp jų ir mėnesines investicijų ir kredito grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu.
14. Teismas akcentavo, kad bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose.
15. Teismas sprendė, kad ieškovas, įtraukdamas dar vieną turtinį vienetą (t. y. 27 objektą-neįrengtą palėpę Nr. (duomenys neskelbtini)), taip padidinant bendrą naudingą plotą iš projekte numatyto 2155,49 kv. m. į 2424,70 kv. m., skirstant kreditą ir investicijas namo būtų ir kitų patalpų savininkams be teisinio pagrindo įsiterpė į bendraturčių vidinius santykius (CK 4.85 straipsnio 8 dalis) ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties 4.1. punktą bei CK 4.83 straipsnio 4 dalį, pagal kurį, kredito dalį, tenkančią vienam naudos gavėjui, administratorius turėjo nustatyti pagal patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu administratoriaus ir rangovo sudarytą rangos sutartį.
16. Teismas konstatavo, kad skiriasi investicijų ir kredito paskirstymas pastogės savininkams, bei skiriasi paskirstymas ir atsakovo butui ir pastogės daliai, t. y. atsakovui už 101,52 kv. m. turimą palėpės dalį nuo jam tenkančios mokėti 17 001,52 Eur kredito dalies – 1 kv. m. kaina sudaro 167,47 Eur, atsakovui kartu su sutuoktine turimos 1,31 kv. m. dalies tenkančios mokėti 241,25 Eur kredito dalies – 1 kv. m kaina sudaro 184,16 Eur, todėl teismas pripažino, jog toks investicijų ir kredito paskirstymas pažeidžia CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui.
17. Teismas vertino, kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 603,67 kv. m. Pažymėjo, jog VĮ Registro centro išraše naudingas palėpės plotas nenurodytas, savo nuosavybės teisės dalis į minėtą neįrengtą pastogę yra įregistravę (išviešinę) 7 bendrasavininkai, t. y. 2, 10, 12, 13, 14, 15, 17 butų ir 3-1 patalpos savininkai, į likusią neįrengtos pastogės dalį nuosavybės teisės neįregistruotos. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastogės 131/60367 dalys bei atsakovo nuosavybės teise - 10152/60367 dalys. Faktiškai bendros dalinės nuosavybės teisės įregistruotos tik į 27571/60367 pastogės dalį, o į likusią 32796/60367 pastogės dalį nuosavybės teisė nėra įregistruota. Teismas pažymėjo, kad įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise; kiekvienas namo bendraturčių, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise valdo visą name suformuotą atskirą daiktą (patalpas), ar jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui ir išsaugojimui, tinkamai jį prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
18. Teismas konstatavo, kad visi bendraturčiai proporcingai savo daliai turėtų mokėti atnaujinimo (modernizavimo) kreditą, jeigu jis būtų skaičiuojamas ir už neįrengtą pastogę, net ir tie, kurie nėra įregistravę (išviešinę) savo nuosavybės teisės dalies į pastogę, tačiau ieškovas investicijų sumą paskirstė mokėti tik 275,71 kv. m. pastogės dalį įregistravusiems savininkams, o likusios pastogės dalies (nuo 603,67 kv. m) savininkams, kuriems proporcingai priklauso likusi pastogės dalis, bet neįregistravusiems jiems priklausančių pastogės dalių, nekyla prievolė mokėti mokesčių nuo jiems priklausančios pastogės dalies ploto. Teismo vertinimu, toks investicijų ir kredito grąžinimo įmokų paskirstymas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatoms.
19. Teismas pažymėjo, kad pastogė (palėpė), esanti (duomenys neskelbtini), yra be atskiro įėjimo, į ją galima pateikti tik metalinėmis gaisrinės kopėčiomis pro 2 liukus; palėpė nėra įrengta; palėpės stogas nėra apšiltintas; palėpė nėra suskirstyta į atskiras patalpas; nėra sumontuota šildymo sistema; nėra įvestas vandentiekis; nėra fekalinių tinklų; nėra elektros tinklų; nesumontuota apšvietimo sistema; nėra dujų tinklų; yra ventiliaciniai ir rekuperacinės sistemos ortakiai, lietaus nuotekų tinklai; stoge sumontuoti du stoglangiai ir apskritimo formos langas sienoje, stoglangiai skirti patekimui ant stogo, o vadovaujantis teisiniu reglamentavimu į naudingąjį plotą neįskaitomas nešildomų patalpų grindų plotas, todėl teismas konstatavo, kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), neturi naudingojo ploto.
20. Teismas nustatė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo aktą bendruosiuose rodikliuose Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 1680,93 kv. m.
21. Teismas vertino, kad nors ieškovas pateikė sąskaitas, tačiau neįrodė aplinkybės, jog šios sąskaitos buvo įteiktos atsakovui, nėra duomenų apie tai, kad pastogei būtų įrengta atskira pašto dėžutė, bei pažymėjo, kad iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos sąskaitos /serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sąskaita adresuota (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad tai sąskaita už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį. Minėtą sąskaitą /serija (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė pakartotinai su papildomais įrodymais (teisme gauta 2022 m. gruodžio 30 d.), kuri skiriasi nuo pirmiau pateiktos sąskaitos, t. y. adresuojama kitu adresu - (duomenys neskelbtini), bei nebėra įrašo „už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį“. Tokie sąskaitų neatitikimai, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.
22. Teismas darė išvadą, jog ieškovas, apskaičiuojant mėnesines investicijų ir kredito grąžinimo įmokas, nepagrįstai įtraukė atsakovui priklausančios neįrengtos pastogės dalies plotą, todėl ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydis nebeturi reikšmės, dėl ko teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
23. Apeliantas (ieškovas) UAB Mano Būstas Baltija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 603,67 kv. m. Teismas pažymėjo, jog VĮ Registro centro išraše naudingas palėpės plotas nenurodytas, tačiau byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys apie patalpų naudingą plotą, todėl ši aplinkybė neturėjo sudaryti kliūčių išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
23.2. Atsakovas privalo prisidėti prie renovacijos išlaidų ir dalyje įsigytos palėpės kaip atskiro nuosavybės objekto savininkas, nes tokia atsakovo pareiga atitinka (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu protokolo 2 p., kuris numato, kad “visas su namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo susijusias išlaidas (investicija) atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendroje nuosavybėje (buto naudingam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos.
23.3. Atsakovas neįrodė, kad jam buvo priskirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam pritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai. Atsakovo prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš jo ir banko sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą banko skirto kredito lėšomis. Atsakovas turi pareigą proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o atsakovą atleidus nuo renovacijos išlaidų apmokėjimo dalyje jam priklausančios nuosavybės įsigytų palėpės patalpų būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, nes už atsakovui tenkančią nuosavybės dalį tektų mokėti likusiems bendraturčiams.
23.4. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad palėpės patalpų įskaičiavimas į renovacijos apmokėjimą pažeidžia jo teises.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto visas atsakovo V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. (duomenys neskelbtini) Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu investicijas buvo nuspręsta skirtyti tik 25 turtiniams vienetams (butams ir komercinėms patalpoms), bet ne pastogei, todėl investicijų priskyrimas palėpei prieštarauja savininkų sprendimui. Pagal 25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalį - investicijų planą, preliminarus investicijų paskirstymas buvo numatytas tik 1 prekybos paskirties patalpai ir 25 butams (butai Nr. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) + Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 26 turtiniams vienetams, kurių naudingas plotas 2155,49 kv. m.
24.2. Neįrengta pastogė nėra priskiriama naudingam plotui, todėl pagal CK 4.82 str. 3 d. ir 7 d. investicijų paskirstymas neturinčiai naudingo ploto pastogei prieštarauja teisės aktams.
24.3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m.) kaip turto objektas nebuvo įtrauktas nei į (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolą, nei į „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“, patalpos – neįrengtos pastogės neatstovavo nei vienas savininkas, pastogės savininkams nebuvo suteikta teisė balsuoti kaip už atskirą objektą.
24.4. Neįrengta pastogė nebuvo įtraukta į Investicijų planą, t. y. jai nebuvo numatyta skirstyti investicijų. Nėra jokio ieškovo (administratoriaus) sprendimo (kitokio administracinio akto), kurio pagrindu ieškovas pradėjo skirstyti investicijas neįrengtai pastogei.
24.5. Ieškovas be teisinio pagrindo įsiterpė į bendraturčių vidinius santykius, ir investicijų sumas savavališkai paskirstė 27 turtiniams vienetams prie pastato 2155,49 kv. m. naudingo ploto pridėdamas tik neįrengtos pastogės bendrą įregistruoto ploto dalį, t. y. 327,96 kv. m. iš 603,67 kv. m. (tik dalį neįrengtos pastogės). Vietoje Investicijų plane nustatyto 2155,49 kv. m. naudingo ploto, investicijos ieškovo savavališkai buvo paskirstytos 2424,70 kv. m. plotui.
24.5. Ieškovas pažeidė (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 4.1 punktą, pagal kurį administratorius kredito dalį, tenkančią vienam naudos gavėjui nustato pagal patvirtintą investicijų planą.
24.6. Atsakovo neįrengtos pastogės dalis, o tuo pačiu ir visa pastogė, nėra gyvenamoji patalpa, nėra verslo patalpa, tačiau ji yra pagalbinė patalpa. Ši pagalbinė patalpa nėra apšiltinta ir yra nešildoma, todėl jos plotas nėra naudingas plotas ir savininkai neturi mokėti investicijų sumų (renovacijos kredito). Namo statybos užbaigimo akte bendras namo plotas 3214,68 kv. m., naudingas plotas tik 1680,93 kv. m., t. y. pastogės plotas neįtrauktas į naudingą plotą.
24.7. Pastogė renovacijos metu nebuvo įrengta, jai pagerinti nebuvo taikomos individualios priemonės, pastogė liko neapšiltinta (butai buvo apšiltinti), nekeisti langai, nebuvo atlikta šildymo, vandens, nuotekų ir vėdinimo sistemų renovacija, nes nėra šių tinklų ir įrenginių, pastogės apačioje esančių būtų apšiltinimui paklota vata, kas daro neįrengtą pastogę netinkama naudoti net ir daiktų saugojimui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), neturi naudingojo ploto. Tam, kad pastogė taptų naudingu plotu, ji visų pirma turėtų būti atidalinta iš bendros nuosavybės, o po to įrengta taip, kad ja būtų galima naudotis (parengtas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, padarytas patekimas į ją, atlikti kiti statybos darbai).
24.8. Neįrengtos pastogės įregistravimas atskiru nuosavybės objektu, automatiškai nepanaikina jos kaip bendro naudojimo patalpos statuso. Neįrengtos pastogės bendra nuosavybė išlieka, ir ja visa gali naudotis visi bendraturčiai, kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka arba kol nėra atidalinta iš bendros nuosavybės.
24.9. Ieškovas padarytų investicijų įmokas neteisingai ir savavališkai paskirstė, įtraukiant neįrengtos pastogės plotą. Investiciją paskirstė tik daliai palėpės savininkų, klaidingai paskaičiavo investicijas.
25. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
27. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo UAB Mano Būstas Baltija patikslintas ieškinys dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovui nekyla pareiga proporcingai jo turimai daliai patalpų prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) atlyginimo išlaidų. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog VĮ Registro centro išraše naudingas palėpės plotas nenurodytas. Apelianto vertinimu byloje yra pateikti nekilnojamo turto registro duomenys apie patalpų naudingą plotą, todėl ši aplinkybė teismui neturėjo sudaryti kliūčių išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apelianto vertinimu atsakovas privalo prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) atlyginimo išlaidų ir dalyje įsigytos palėpės kaip atskiro nuosavybės objekto savininkas, nes tokia jo pareiga kyla iš (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu protokolo 2 p., kuris numatė, kad “visas su namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo susijusias išlaidas (investicija) atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendroje nuosavybėje (buto naudingam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos.“. Daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai, kurie yra nenuginčyti, atsakovui yra privalomi. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad jam buvo priskirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam pritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas.
29. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.
30. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
31. CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal 4.85 straipsnio 8 dalį namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
32. Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalį, daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Taigi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalį Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę, todėl šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pažymėtina, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.
33. Daugiabučių namų modernizavimo programoje, kuri patvirtinta Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, nustatyta, kad, įgyvendinant šią programą, be kitų, dalyvauja daugiabučių namų savininkų bendrijos ar šių savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys; daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos (12, 13 punktai). Programos 14 punktas nustato, kad šios Programos pagrindinių dalyvių funkcijos ir atsakomybė, valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydžiai ir jos teikimo tvarka nustatomi Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse. Šios taisyklės patvirtintos finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.1K-237/D1-394, vėliau 2008 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 243 (toliau Taisyklės).
34. Pagal Taisyklių 2 punktą, Investicijų projekto administratorius (projekto administratorius) – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (toliau – bendrija) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar šio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas kitas juridinis asmuo, arba pagal CK 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal minėtų Taisyklių 3 punktą, Sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi CK 4.85 straipsniu arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.
35. Pagal Taisyklių 4 punktą, rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius. Projekto administratorius organizuoja investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą: projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, valstybės paramos lėšų panaudojimą, rangos ir kredito sutarčių sudarymą, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimą. Projekto administratorius kiekvieno daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti atidaro atskirą banko sąskaitą. Investicijų projekto administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus.
36. Kreditas dėl gyvenamojo namo modernizavimo suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas, bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcija yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Pažymėtina, kad Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne)grąžinimą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms nepritarti neturi teisinio pagrindo ir pažymi, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolu savininkai balsų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, kuriame nurodytas namo butų ir kitų patalpų skaičius – 26, savininkų skaičius – 26. Pagal „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ dalį – investicijų planą, preliminarus investicijų paskirstymas buvo numatytas 1 prekybos paskirties patalpai ir 25 butams, iš viso turtiniams vienetams, kurių naudingas plotas – 2155,48 kv. m. Preliminariame investicijų paskirstymo namo butų ir kitų patalpų savininkams projekte taip pat nurodyti 24 butai ir 1 prekybinės paskirties patalpa, iš viso naudingas plotas – 2155,49 kv. m. Ieškovas, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkus, atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „R. S.“ (rangovu) dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų su projekto parengimu. Projekto techninėje užduotyje informacijoje apie statinį, kuriam rengiamas projektas, nurodyta: butų skaičius – 21, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 4, pastato naudingas plotas – 1680,93 kv. m., namo šildomų patalpų plotas – 2155,49 kv. m. (duomenys neskelbtini) Investicijų paskirstymo savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 15 daugiabučio namo naudingas plotas taip pat nurodytas 2155,49 kv. m. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m) kaip turto objektas nebuvo įtrauktas nei į (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolą, nei į „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“, daugiabučio namo gyventojai, kurių vardu įregistruota dalis neįrengtos pastogės, ir visi kiti gyventojai priimdami (duomenys neskelbtini) sprendimą, nesprendė dėl patalpos – neįrengtos pastogės atnaujinimo (modernizavimo) darbų, patalpos – neįrengtos pastogės neatstovavo nei vienas savininkas, pastogės savininkams nebuvo suteikta teisė balsuoti kaip už atskirą objektą, dėl ko ieškovas, nepagrįstai įtraukė dar vieną turtinį vienetą (t. y. 27 objektą neįrengtą palėpę Nr. (duomenys neskelbtini)), taip padidinant bendrą naudingą plotą iš projekte numatyto 2155,49 kv. m. į 2424,70 kv. m., t. y. kredito ir investicijų paskirstymas namo būtų ir kitų patalpų savininkams buvo atliktas ne pagal patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu administratoriaus ir rangovo sudarytą rangos sutartį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi mokėti už tai, dėl ko nebuvo priimtas bendraturčių sprendimas.
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas). Todėl priešingai nei mano ieškovas, 2018 m. sausio 2 d. balsavimo raštu sprendimai sukėlė atsakovui tokius teisinius padarinius, dėl kurių buvo priimtas bendras sprendimas ir kurių keisti ieškovas savo iniciatyva negali, nes atsakovo prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą (ne)atsirado iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą banko skirto kredito lėšomis daugiabučio namo savininkų priimtu sprendimu, kuriuo savininkai aiškiai nustatė savo teises ir pareigas, bei jų apimtį.
39. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po renovacijos atlikimo gauto ir panaudoto kredito suma buvo dalinama nuo turimo naudingojo ploto, vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu, butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. iš bendro 2424,70 kv. m. namo naudingo ploto paskaičiuojama nuo kredito sumos, neatsižvelgiant į tai, ar investiciniame plane buvo ji numatyta. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti paskaičiuotas įmokas už atnaujinimo (modernizavimo) darbus už 10152/60367 dalis Negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini).
40. Ieškovas taip pat teigia, kad Neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 603,67 kv. m. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog VĮ Registro centro išraše naudingas palėpės plotas nėra nurodytas, nes byloje yra pateikti nekilnojamo turto registro duomenys apie patalpų naudingą plotą, todėl apelianto vertinimu ši aplinkybė neturėjo sudaryti kliūčių išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apelianto vertinimu, atsakovas turi pareigą proporcingai jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o atsakovą atleidus nuo renovacijos išlaidų apmokėjimo dalyje jam priklausančios nuosavybės įsigytų palėpės patalpų būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, nes už atsakovui tenkančią nuosavybės dalį tektų mokėti likusiems bendraturčiams.
41. CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (1 dalis), buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (7 dalis), butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (3 dalis). CK 4.83 straipsnyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (1 dalis), butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (6 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį į tokius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus, kurie gali būti ar, juos pertvarkius, galės būti naudojami kaip atskiri daiktai ir toks jų naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, perduoti atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 26 punktą).
44. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo patalpa Negyvenamoji patalpa – Neįrengta pastogė yra įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, ji nėra gyvenama, neįrengta, tačiau apelianto teigimu, ją atsakovas bet kada gali įrengti ir ji taps tinkama naudoti, todėl atsakovas privalo už jam tenkančią patalpų dalį mokėti kredito įmokas. Atsakovas ginčija pareigą mokėti ieškovo apskaičiuotas namo atnaujinimo (modernizavimo) atlyginimo išlaidas, nes atsakovui priklausanti dalis Negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės yra namo pastogėje esanti patalpa, kuri skirtingai nei butai, nėra šildoma, į ją nėra tiekiamos dujos, vanduo, elektra, iš jos nėra šalinamos nuotekos, yra be atskiro įėjimo, į ją galima patekti tik metalinėmis gaisrinės kopėčiomis pro 2 liukus, palėpė nėra įrengta, stogas nėra apšiltintas, palėpė nėra suskirstyta į atskiras patalpas, nesumontuota apšvietimo sistema, yra ventiliaciniai ir rekuperacinės sistemos ortakiai, lietaus nuotekų tinklai, stoge sumontuoti du stoglangiai ir apskritimo formos langas sienoje, stoglangiai skirti patekimui ant stogo, t. y. ji nėra priskiriama naudingam plotui, nes ir dėl jos atnaujinimo (modernizavimo) patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo, o be kita ko, Negyvenamosiose patalpose – Neįrengtoje pastogėje jokie atnaujinimo (modernizavimo) darbai nebuvo atliekami.
45. Žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ naujos redakcijos 149.6 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Pagal 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ įsakymo 4.7 punktą, būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
46. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.
47. Teismas pažymi, jog įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise; kiekvienas namo bendraturčių, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise valdo visą name suformuotą atskirą daiktą (patalpas), ar jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui ir išsaugojimui, tinkamai jį prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog visi bendraturčiai proporcingai savo daliai turėtų mokėti atnaujinimo (modernizavimo) kreditą, jeigu jis būtų skaičiuojamas ir už neįrengtą pastogę, net ir tie, kurie nėra įregistravę (išviešinę) savo nuosavybės teisės dalies į pastogę. Tačiau ieškovas investicijų sumą paskirstė mokėti tik 275,71 kv. m. pastogės dalį įregistravusiems savininkams, o likusios pastogės dalies (nuo 603,67 kv. m) savininkams, kuriems proporcingai priklauso likusi pastogės dalis, bet neįregistravusiems jiems priklausančių pastogės dalių, investicijų sumos nepaskyrė ir nekildino prievolės mokėti mokesčių nuo jiems priklausančios pastogės dalies ploto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, toks investicijų ir kredito grąžinimo įmokų paskirstymas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatoms.
48. Kaip ir buvo minėta šios nutarties 42 punkte, kad Negyvenamoji patalpa – Neįrengta pastogė nėra šildoma, į ją nėra tiekiamos dujos, vanduo, elektra, iš jos nėra šalinamos nuotekos, yra be atskiro įėjimo, į ją galima patekti tik metalinėmis gaisrinės kopėčiomis pro 2 liukus, palėpė nėra įrengta, stogas nėra apšiltintas, palėpė nėra suskirstyta į atskiras patalpas, nesumontuota apšvietimo sistema, yra ventiliaciniai ir rekuperacinės sistemos ortakiai, lietaus nuotekų tinklai, stoge sumontuoti du stoglangiai ir apskritimo formos langas sienoje, stoglangiai skirti patekimui ant stogo, nėra nustatyta naudojimosi tvarka minėtomis patalpomis, į ją gali patekti visi namo gyventojai, bei atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą jog į naudingąjį plotą neįskaitomas nešildomų patalpų grindų plotas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias bylai reikšmingas aplinkybes ir faktinę situaciją, pagrįstai konstatavo kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), neturi naudingojo ploto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palėpė (pastogė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, ir tokias patalpas pertvarkius, kad pasikeičia jų paskirtis (įrengiamos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos ir pan.) ir dėl to jos tampa pagrindiniais daiktais ir tik tuomet jos patenka į „kitų patalpų“ sampratą. Nagrinėjamoje byloje Negyvenamoji patalpa – Neįrengta pastogė šiuo metu atlieka pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimo funkciją (techninis aukštas), kuris gali būti rūsyje (pusrūsyje), pastato vidurinėje dalyje arba pastato palėpėje (2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ įsakymo 4.3 punktas). Pastebėtina, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu nebuvo numatoma šiltinti stogą, atnaujinti stogo dangą ir kt. Todėl atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo kitų negyvenamųjų patalpų teisinį statusą turinčio daikto dalies savininkas neturi pareigos proporcingai savo daliai apmokėti su pastato objektų atnaujinimu susijusias išlaidas. Tai reiškia, kad atsakovo gyvenamajame name nuosavybės teise faktiškai turimų negyvenamųjų patalpų – Neįrengta pastogė plotas nepagrįstai buvo priskirtas ir įskaičiuotas į namo bendrąjį naudingąjį plotą ir vertintas apskaičiuojant ir skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas.
Dėl įrodymų vertinimo
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
50. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytus argumentus, įvertinęs byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
51. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
52. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
53. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
54. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
55. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 484,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovo UAB Mano būstas Baltija apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB Mano Būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Aleksandras Rusakas