Civilinė byla Nr. 2S-66-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20670-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ž. T., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. K. ir S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1513-808/2018, pagal ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. K. ir S. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“, akcinė bndrovė „Panevėžio statybos trestas“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-03 sprendimu ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. K. ir S. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius.

2.        Vilniaus apygardos teismas 2019-05-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimą pakeitė iš dalies ir atsakovus papildomai įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir balkono duris.

3.        Atsakovai pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimo vykdymą dvejiems metams. Prašymą atsakovai argumentavo iš esmės tuo, jog neturi piniginių lėšų teismo sprendimui įvykdyti, nes gyvena tik iš gaunamų pensijų, o kitų pajamų ar turto neturi.

4.        Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą, kuriu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė dar 2015-12-17 kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus vykdyti (duomenys neskelbtini), namo butų savininkų priimtus sprendimus dėl namo atnaujinimo (renovacijos) bei uždrausti atsakovams trukdyti namo atnaujinimui ir modernizavimui. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo darbą, todėl šeimos pajamos buvo atitinkamai didesnės nei senatvės pensija. Atsakovai pripažino nesutinkantys vykdyti sprendimo dėl namo atnaujinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu patys savarankiškai užsakė ir įstiklino savo buto balkoną bei atsisakė keisti buto langus. Akcentavo, jog atsakovai neįrodė savo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl jų prašymas neturėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-22 nutartimi atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.

6.        Teismas priimtą sprendimą iš esmės grindė tuo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog neturi ir negauna kitų pajamų (nepateikti duomenys apie lėšas banko sąskaitose, duomenys apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, transporto priemones ir pan.), iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsakovų finansinę padėtį. Be to, prašydami sprendimo vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, nepagrindė, jog būtent nurodytu laikotarpiu jie teismo sprendimą galėtų įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.        Atsakovai N. K. ir S. K. (S. K.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutartį ir atidėti teismo sprendimo vykdymą protingam terminui (iki 2 metų) (2 t., b. l. 48-52).

8.        Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė tik formaliais pagrindais, neįsigilinęs į svarbias aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovų šeimos skurdą pripažįsta valstybės įstaigos, kadangi ginčuose atsakovams skiriamas valstybės advokatas, tačiau to nepripažįsta teismas. Apeliantų teigimu, teismas reikalauja vis naujų įrodymų apie neegzistuojantį turtą. Pažymėjo, jog teismo sprendimą galėtų įvykdyti tik jeigu įsidarbintų ir gautų darbo užmokestį, tačiau tam reikia laiko. Priimdamas sprendimą, teismas neįsigilino, jog nuo spalio mėnesio prasideda šildymo sezonas, o termostatinius ventilius galima būtų įrengti tik jam pasibaigus.

9.        Ieškovė 375-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 55-57).

10.       Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuoja ir pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes ir laikantis civilinio proceso nuostatų. Atidėjus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeidžiami kitų bendrijos gyventojų narių teisėti interesai ir lūkesčiai, nes nesant visa apimtimi įgyvendinto projekto nėra taupoma šiluminė energija ir piniginės lėšos.

11.       Atsakovai, teikdami teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų apie jų sunkią padėtį. Be to, atsakovai nepagrindė, kad ateityje teismo sprendimą vykdytų, taip pat nenurodė, kodėl jiems reikalingas toks laiko tarpas, kad galėtų sprendimą įvykdyti. Atsakovai nepateikė duomenų apie jų turimus sveikatos sutrikimus, kuriuos nurodo kaip kliūtis sprendimui vykdyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovų N. K. ir S. K. (S. K.) prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-03 sprendimu ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. K. ir S. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius (1 t., b. l. 203-208). Vilniaus apygardos teismas 2019-05-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimą pakeitė iš dalies ir atsakovus papildomai įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir balkono duris (1 t., b. l. 273-289). Atsakovai pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimo vykdymą dvejiems metams (2 t., b. l. 19-21). Prašymą atsakovai argumentavo iš esmės tuo, jog neturi piniginių lėšų teismo sprendimui įvykdyti, nes gyvena tik iš gaunamų pensijų, o kitų pajamų ar turto neturi.

14.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantai prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą motyvavo sunkia turtine padėtimi ir prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti dviems metams. Taigi, pagal pateiktą prašymą, apeliantai ne tik turėjo įrodyti savo sunkią turtinę padėtį prašymo padavimo metu, bet ir realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą po jų nurodytos datos. Priešingu atveju, t. y. apeliantams neįrodžius savo turtinės padėties pagerėjimo iki prašomo atidėti dviejų metų termino, apeliantų prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde apeliantų dėstomi argumentai iš esmės yra susiję su dabartinės jų turtinės padėties vertinimu, t. y. apeliantai įrodinėja, kad šiuo metu jų turtinė padėtis yra sunki. Skunde apeliantai pažymi, jog teismo sprendimą jie galėtų įvykdyti tik jeigu įsidarbintų ir gautų darbo užmokestį, tačiau jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių jų turtinės padėties pagerėjimą, po kurios apeliantai taptų pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą, nepateikia. Apeliantų skundo argumentas, jog jiems reikia laiko susirasti darbą, nėra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą, o objektyvių duomenų, jog apeliantai realiai ieško darbo ar deda kokias nors pastangas jį susirasti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, net pripažinus apeliantų sunkią turtinę padėtį, bet nenustačius jos pagerėjimo perspektyvų, apeliantų prašymas negalėtų būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

18.       Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė tik formaliais pagrindais, neįsigilinęs į svarbias aplinkybes. Susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie lėšas banko sąskaitose, duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, transporto priemones ir pan. Pažymėtina, jog tokių duomenų apeliantai nepateikė ir su atskiruoju skundu. Niekuo nepagrįsti apeliantų teiginiai apie sunkią jų turtinę padėtį bei procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, jog jiems skiriamas valstybės advokatas, savaime nesudaro pagrindo atidėto sprendimo vykdymą. Taigi, remiantis apeliantų nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kuri leistų spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Pažymėtina tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Be to, remianti apeliantų argumentais, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog apeliantai būtų ėmęsi visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį ar atlikti kitus veiksmus, kad užtikrintų teismo sprendimo savalaikį įvykdymą.

19.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos vertinimu, remiantis apeliantų nurodytais argumentais atidėjus sprendimo vykdymą būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis bei pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CPK 185 straipsnis).

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

24.       Ieškovė 375-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė teismui duomenis apie patirtas 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 59-60). Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl netenkinus atskirojo skundo, patirtos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 145,20 Eur, priteistinos iš atsakovų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliantų N. K. ir S. K. (S. K.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290,40 Eur (po 145,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 125115157, naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas         Ž. T.