Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-5398-506/2019

                                                       Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04594-2019-5

                                                       Procesinio sprendimo kategorija 9.38.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,

sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. G., Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė Erika Sirvidienė 2019-10-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-KM00-ANR_P-724-2019 už tai, kad ji nuo 2017-12-14 00.00 val. iki 2017-12-14 00.00 val. Vilniuje, Eišiškių pl. 100, muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-12- 14), kuria deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes; J. G., pateikdama EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-12-14) neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.  

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsniu, atliko aukščiau minėta EID deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį patikrinimą ir įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau ir – SPA) Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-05-10), kuria nusprendė pakeisti EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-12-14) deklaruotų prekių, aprašytų kaip „kontaktų elementai“, TARIC kodą iš 8536 90 10 00 į 8536 50 19 99 (šiuo TARIC kodu klasifikuojamoms prekėms taikomas 1,2 % trečiųjų šalių muito tarifas, o muitinio įforminimo metu prekės buvo neapmuitintos), patikslinti prekių aprašymą šios EID 31 langelį į „elektros aparatūra, naudojama ei. grandinėms sujungti/įjungti – jungikliai ne aukštesnei kaip 60 V įtampai (turintys kištukinį lizdą) sujungiamuoju laidu ir USB jungtimi, skirti atidaryti kasos aparato stalčių, gavus signalą iš kompiuterio (DT105U)“ ir perskaičiuoti minėtoje EID importo mokesčius: muitą (A00) iš 0 eurų į 165 eurus, importo PVM (BOO) iš 2895 eurų į 2930 eurų. Aukščiau minėta SPA už EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-12-14) deklaruotas prekes apskaičiuota mokestinė prievolė 200 eurų: muito (A00) – 165 eurai, PVM (BOO) – 35 eurai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad muitinės tarpininke dirba 20 metų. Kai deklaravo prekę, kilo klausimų dėl kodo, klientas informavo, jog kitas deklarantas deklaravo prekę būtent tokiu kodu, tad ir ji pasirinko, kaip dabar supranta, netinkamą kodą. Pasitikėjo klientu, paaiškinusiu, jog tai kontakto elementai, o ne jungtis. Neteisingai deklaravo ne tyčia, o dėl apsirikimo. Prašė atsižvelgti, jog per mėnesį uždirba 500 eurų, turi finansinių įsipareigojimų, todėl prašė neskirti piniginės baudos, o jei būtų paskirta – išdėstyti sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.

Be J. G. prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes jie gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės (2 b. l.), Kauno teritorinės muitinės 2019-10-22 tarnybiniu pranešimu (5 b. l.), J. G. atsakymu dėl informacijos pateikimo ir jo priedu (9,10-12 b. l.), Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita (16-17 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, kad J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, ji baustina.

Skirdamas J. G. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau bausta administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą (18-24 b. l.), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, dirba, turi finansinių įsipareigojimų. J. G. atsakomybę lengvina, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo siekia skirdamas J. G. sankcijoje numatytą nuobaudą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui. 

J. G. prašė jai neskirti baudos arba skirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Teismas vertina, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir J. G. galima būtų neskirti nuobaudos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos dydžio jau atsižvelgė į J. G. gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Kitų svarbių priežasčių ar ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas J. G., teismas nenustato.  

Teismas, iš dalies tenkindamas J. G. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, sprendžia, kad jai paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą

Išdėstyti J. G. paskirtos 1100 eurų dydžio baudos sumokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 220 (du šimtus dvidešimt) eurų, pradedant mokėti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. 

Išaiškinti J. G., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19107176224.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja  Lilija Tarčevskaja