Civilinė byla Nr. e2S-1095-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00010-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 2.6.3.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „Baltic Debt Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Baltic Debt Management“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019 nutraukė ieškovės J. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš A. Ž. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, nustatė A. Ž. bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja „Baltic Debt Management“ pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

3. Nurodė, kad teismas sprendimu minėtoje byloje nustatė uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), neįtraukęs į civilinę bylą trečiuoju asmeniu hipotekos kreditoriaus UAB „Baltic Debt Management“. Toks sprendimas pažeidžia kreditoriaus teises, tačiau teismas neinformavo pareiškėjos apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą, neįtraukė jos trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad teismui sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo į hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį daiktą kyla įstatyme nustatytos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir sutartinio įsipareigojimo hipotekos kreditoriui santykio klausimas, kurio išsprendimas turės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, laikytina, jog tokiais atvejais teismas privalo įtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą, tačiau teismas, priimdamas sprendimą netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su A. Ž. turimais finansiniais ištekliais. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas privalėjo analizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę.

4. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. Ž. su juo nesutiko.

5. Nurodė, pareiškėjai apie teismo priimtą sprendimą tapo žinoma dar 2019 m. gruodžio 19 d., todėl kreditorė, sužinojusi apie priimtą dar neįsiteisėjusį sprendimą, privalėjo pateikti teismui apeliacinį skundą, reikalaudama panaikinti teismo sprendimą, tačiau kreditorė nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui apskųsti, todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju netaikytinas. Ieškovės nuomone, toks formalus proceso atnaujinimo instituto taikymas neatitinka proceso atnaujinimo tikslų ir yra ydingas, kadangi sudaro galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėjo, jog kreditorė apie santuokos nutraukimo procesą buvo informuota ieškovei ir atsakovui pateikus teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-549-1014/2019 kreditorė dalyvavo. Nurodė, kad kreditorė jokių pastabų civilinėje byloje Nr. 2YT-549-1014/2019 dėl šalių sudarytos sutarties nepareiškė, nors pradinėje sutartyje šalys aptarė uzufrukto atsakovo butui nustatymo klausimą. Pažymėjo, kad civilinėje byloje buvo pareikštas ir ieškovės ieškinys, kuris vėliau buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. e2-1406-419/2019. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovui priklausančio turto varžytinės, paskelbtos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolė T. G. vykdo priverstinį išieškojimą iš atsakovo kreditorės naudai, taigi, kreditorė dar ir vykdomojoje byloje buvo informuota apie pradėtą procesą. Akivaizdu, kad kreditorė žinojo apie šį procesą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimu nebuvo pasisakyta nei dėl kreditorės reikalavimo teisės pobūdžio, nei šalių turtas buvo padalintas tokiu būdu, kad turėtų įtaką kreditorės reikalavimo patenkinimui, teismo sprendimu nustatytas uzufruktas atsakovo butui yra šalių nepilnamečių vaikų teisės į būstą užtikrinimo priemonė, butas taip ir liko atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovės vertinimu, kreditorės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, negu priėmė teismas, kadangi teismas sprendime kaip tik įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės galimybe įsigyti arba išnuomoti kitą būstą, taip pat buvo vertinama ir aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019. Priteisė iš pareiškėjos UAB „Baltic Debt Management“ 240 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Ž. naudai.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad prašomame atnaujinti procese iš naujo būtų sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių asmenų teisėmis. Taigi, santuokos nutraukimo bylų proceso atnaujinimui turi būti nustatomos išimtinai svarbios priežastys. Pažymėjo, jog teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai įvertino visas uzufrukto nustatymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nepilnamečiai vaikais, tėvo galimybėmis teikti išlaikymą vaikams bei motinos finansines galimybes išsinuomoti kito nekilnojamojo turto ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Atkreipė dėmesį, jog minėtame sprendime teismas pažymėjo, jog skolą kreditorei mokės abu sutuoktiniai kaip solidariąją prievolę turintys asmenys, taigi, pareiškėja patirs tik laikiną nuosavybės suvaržymą, kurio atsiradimo riziką turėjo įvertinti kaip profesionali skolų išieškotoja prieš įsigydama reikalavimo teisę į šeimos turtu užtikrintą prievolę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismas priimdamas sprendimą įvertino, kad nustatant uzufruktą nebus pažeistas proporcingumo principas. Atkreipė dėmesį, jog remiantis suformuota teismų praktika, net ir pareiškėjai prieštaraujant dėl uzufrukto nustatymo, teismas gali ir privalo savo iniciatyva spręsti dėl uzufrukto nustatymo būtinumo.

8. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nenustatyti jokie CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja UAB „Baltic Debt Management“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistuoja vienas iš CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Nutartyje teismas iš esmės tik dėstė motyvus, kurie, teismo nuomone, patvirtina, jog uzufruktas kreditoriui hipoteka įkeistam nekilnojamajam turtui (butui) nustatytas pagrįstai. Teismas nepasisakė dėl kreditoriaus pateiktų motyvų, kurie leidžia spręsti, kad uzufruktas byloje nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Byloje, kurios procesą atnaujinti prašoma, buvo sprendžiamas klausimas dėl uzufrukto nustatymo butui, kuris kreditoriui yra įkeistas hipoteka. Butas bylos nagrinėjimo metu buvo pardavinėjamas iš varžytynių ir varžytynes laimėjusi dalyvė atsisakė sumokėti galutinę kainą už butą, nes pastarajam buvo nustatytas uzufruktas. Akivaizdu, kad teismo sprendimas byloje turėjo įtakos pareiškėjos, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėms ir pareigoms. Teismui sprendžiant uzufrukto nustatymo į hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį daiktą, teisėtumo, kyla įstatyme nustatytos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir sutartinio įsipareigojimo hipotekos kreditoriui santykio klausimas, kurio išsprendimas turės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, taigi tokiais atvejais teismas, remiantis formuojama praktika, privalo įtraukti kreditorių į bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t.y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios reikšmingos aplinkybės byloje, kurią prašoma atnaujinti buvo įvertinus, tačiau bylos medžiagoje apskritai nėra duomenų apie J. Ž. gaunamas pajamas ir kitą turtą. Teismas netyrė ir nesiaiškino faktinių aplinkybių, susijusių su J. Ž. ir A. Ž. tėvų galimybėmis suteikti nepilnamečiams vaikaičiams gyvenamąjį būstą.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. Ž. su juo nesutiko.

12. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi kreditorius nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių įvertinimas turėtų lemiamą reikšmę teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimui. Kreditorius klaidina teismą, kad nebuvo informuotas apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo procesą. Būdamas rūpestingas ir apdairus, turėdamas visą informaciją ir apie santuokos nutraukimo procesą, taip pat ir apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į bylą, jeigu manė, kad jo teisės ir teisėti interesai turi būti apginti. Be to kreditorius buvo pasyvus ir neskundė teismo sprendimo, kuris buvo įteiktas kreditoriui kitą dieną po teismo sprendimo paskelbimo. Kreditorius apeliacinio skundo nepateikė, nenurodydamas jokių priežasčių. Darytina pagrįsta išvada, kad kreditorius sutiko su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu, tačiau, kaip nurodo pats kreditorius, įsiteisėjus sprendimui ir po varžytinių atšaukimo kreditorius ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti. Kreditorius privalėjo teikti teismui apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nes proceso atnaujinimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu kreditorius nebūtų gavęs teismo sprendimo ir neturėtų galimybės skųsti jį apeliacine tvarka. Pažymėtina tai, kad teismo sprendimu nebuvo pasisakyta nei dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio, nei šalių turtas buvo padalintas tokiu būdu, kad turėtų įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Teismo sprendimu nustatytas uzufruktas atsakovo butui yra šalių nepilnamečių vaikų teisės į būstą užtikrinimo priemonė. Butas taip ir liko atsakovo asmeninė nuosavybė. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad nenustačius uzufrukto atsakovo butui, vaikai neturės kur gyventi, kadangi Ieškovė neturi finansinių galimybių įsigyti ar nuomotis kitą gyvenamąjį būstą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019 nutraukė ieškovės J. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš A. Ž. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, nustatė A. Ž. bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje pateiktais duomenimis, pareiškėjui UAB „Baltic Debt Management“ hipoteka įkeistas A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas UAB „Baltic Debt Management“ pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1401-419/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir priimtas sprendimas pažeidžia jo kaip hipotekos kreditoriaus interesus.

16. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, kurie leidžia spręsti, kad kreditorius privalėjo būti įtrauktas į procesą, o uzufruktas byloje nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai.

17. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-112-378/2019).

18. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti priimamas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005). Taigi, proceso atnaujinimo institutas užtikrina, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai.

19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, grindė argumentu, kad jis nebuvo įtrauktas į procesą, kuriame buvo išspręstas klausimas dėl uzufrukto nustatymo butui, kuris hipoteka yra įkeistas pareiškėjui.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pagrįstai manyti, kad atnaujinus procesą ir įvertinus kreditoriaus argumentus bei įrodymus, klausimas dėl uzufrukto nustatymo būtų išspręstas kitaip. Pažymėtina, jog siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. (L.) v. V. U., bylos, Nr. 3K-3-302/2006). Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

21. Apeliantas šiuo atveju pagrįstai nurodo, jog priimdamas sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Tokia teisė teismui nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-140/2014). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad ginčo butas yra hipoteka įkeistas pareiškėjui savaime negali paneigti būtinumo užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Šiuo atveju sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ankščiau nurodytos reikšmingos aplinkybės susijusios su uzufrukto nustatymu, priimant sprendimą civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti teismo buvo įvertintos ir konstatuota, kad objektyvių galimybių įsigyti ar nuomotis kitą gyvenamąjį būstą vaikų motina neturi, nenustačius uzufrukto butui, šalių vaikai nebeturės kur gyventi. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą argumentai, visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečios nagrinėjamos situacijos atveju proceso atnaujinimas būtų formalus, neatitiktų šio procesinio instituto paskirties ir tikslų.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės nepraleido termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikimui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti išaiškinimai šiuo atveju reikšmingi atsižvelgiant į konkrečios susiklosčiusios situacijos aplinkybes. Iš civilinės bylos Nr. e2-1401-604/2019 medžiagos matyti, jog 2020 m. sausio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatytas uzufruktas ginčo butui bei iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdytos atsakovui A. Ž., priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., varžytines, paskelbtas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos kreditoriui tikėtina turėjo būti žinoma apie varžytinių, kuriose jo naudai išvaržomas turtas, sustabdymą. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1401-604/2019 pareiškėja iš antstolės gavo 2019 m. gruodžio 19 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja turėdama tam visas galimybes būtų pasinaudosi teise apskųsti sprendimą, kuris pareiškėjos teigimu pažeidžia jos kaip hipotekos kreditorės interesus. Pažymėtina ir tai, jog remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja šiuo atveju būdama pakankamai atidi ir rūpestinga turėjo visas galimybes pasinaudoti instancine teismų sistema žinodama apie priimtą sprendimą.

24. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

25. Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 240 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Debt Management“, juridinio asmens kodas 304826838, 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja                 Andrutė Kalinauskienė