El. Civilinė byla Nr. e2-986-772-2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07112-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                 S P R E N D I M A S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

        Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovei M. D., jos atstovui advokatui D. V., atsakovui R. V., institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovei Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui R. V. dėl nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu priteisto ir išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iš atsakovo R. V. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., tvarką:

Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. V. bendravimo tvarką:

1. R. V. ketindamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra turi pareigą SMS žinute iš anksto informuoti M. D. ne vėliau nei prieš tris dienas iki numatomo bendravimo momento ir gauti jos pavirtinimą apie pranešimą.

2. M. D. atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti R. V. su nepilnamete dukra, informuoja apie tai jį kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informaciją kiek laiko nebus sąlygų dukros paėmimui, tačiau esant galimybei šalys gali suderinti numatytą laikotarpį dukros bendravimą su atsakovu telefonu iki 30 min. numatytą bendravimo dieną.

3. R. V. turi teisę bendrauti su dukra lyginių mėnesių savaitgalių po vieną dieną, pasiimant dukrą iš M. D. gyvenamosios vietos (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10 vai ir grąžinant ne vėliau 20 val., išskyrus atvejus, kada šalys tarpusavyje susitaria kitaip. Apie ketinimą bendrauti su dukra ir pageidaujamą dieną R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip tris dienas iki numatomos bendravimo dienos.

4. R. V. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra turi užimtumą kitose ugdomojo pobūdžio veiklose, taip pat paiso vaiko interesų, jeigu vaikas išreiškia akivaizdžią valią, baigti bendravimą anksčiau šalių sutarto termino.

5. Kiekvienais poriniais metais, R. V., turi teisę praleisti su dukra metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: Gruodžio 24 d. R. V. turi teisę pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grąžinti dukrą įjos gyvenamąją vietą 20 val.

R. V. turi teisę antrą Šv. Velykų dieną pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grąžinti dukrą įjos gyvenamąją vietą iki 20 val.

6. R. V. turi teisę kartu su dukra kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei 7 kalendorines dienas per vaiko vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaiko vasaros atostogas pasiimti dukrą R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip prieš 30 dienų, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimti vaiką. Atostogų metu R. V. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ryte ir grąžina ją į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val., nepažeidžiant sutarto termino. Vaiko tėvas privalo informuoti M. D. apie tai kur bus praleidžiamos atostogos ir užtikrinti jos teisę atostogų metu nevaržomai bendrauti su dukra.

7. R. V. neturi teisės bendrauti su dukra, jei tai nenumatyta patvirtinta bendravimo tvarka.

8. R. V. įsipareigoja, jog kiekvieno pasimatymo ar atostogų su dukra metu ji būtų su išmaniuoju laikrodžiu „Gudrutis“ arba su išmaniuoju telefonu, užtikrinant jos pasiekiamumą bendravimui nuotoliniu būdu su ieškove. Taip pat užtikrina jog dukra bus tinkamai prižiūrima - jos apranga, higiena bei sveikata.

Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pagal 2020-12-23 byloje priimtą nutartį, nustatė atsakovo bendravimo su dukra laikinąją tvarką, atsižvelgiant į ieškinio rezoliucinės dalies 4 punkto nuostatas.  

Ieškovė M. D. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iš atsakovo R. V. nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017-03-10 iki vaiko pilnametystės yra priteista po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (minėto sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas). Šalių nepilnametis vaikas jau yra 7 metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovė nuolat rūpinasi vaiku ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. A. V. turi nedidelių sveikatos problemų, tačiau lanko logopedinius užsiėmimus, papildomai lanko mokomus anglų kalbos ir dainavimo būrelius. Mano, kad šalių dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga virš 600,00 Eur: maistui - 100 Eur; aprangai, avalynei - 50 Eur; komunaliniams mokesčiams - 80 Eur; higienos priemonėms - 100 Eur; vaistams ir gydymui - 50 Eur; žaislams, ugdymo įstaigos išlaidos apie - 100 Eur, laisvalaikiui - 30 Eur; transporto išlaidoms - 80 Eur; nenumatytos išlaidos - 50 Eur. Ieškovė ir šalių nepilnametė dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba UAB „B.“ vadybininke, gaunamas darbo užmokestis sudaro virš 500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius bei vaiko išmoka. Tačiau paaugus vaikui ir jam pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, išaugo jo poreikiai, vaikui reikia pirkti papildomų ugdymo priemonių. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, dėl ko jis vaikui galėtų teikti didesnį išlaikymą. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 nebuvo patvirtinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, dėl to tarp šalių nuolat kyla ginčai, todėl prašo teismo nustatyti ieškinyje nurodytą tėvo bendravimo su dukra tvarką.    

Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka šių dienų realijas. Tuo pačiu pripažino, kad galimi ir racionalūs tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai, atsižvelgiant į protingumą, tačiau atsakovui neteikiant jokių galimų variantų, paliktina ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka.    

Atsakovas R. V. pateikė teismui atsiliepimą su atsikirtimais, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Susipažinęs su procesiniais dokumentais, ir vykdydamas teismo įpareigojimus, teikiu teismui atsiliepimą.

LR CK 3.201 str. l d., numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė nurodo, kad jos turtinė padėtis pasikeitė, tačiau nenurodo kaip.

Mano, atsakovo, R. V., turtinė padėtis yra pasikeitusi, pablogėjusi, lyginant su 2017 metais, kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nepilnametės dukters išlaikymui priteista 130,00 Eur suma. Nuo 2020 metų kovo mėnesio, prasidėjus pasaulinei Pandemijai, jokių darbinių pajamų aš negaunu, jokio turto, iš kurio galėčiau teikti išlaikymą neturiu, todėl teismo prašysiu ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisimo po 300,00 Eur, atmesti.

Be to, aš, atsakovas, R. V., taip pat turiu pareigą išlaikyti sūnų D. V. gimusį (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į išlaikomų asmenų skaičių, mano, atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir jos prašomo išlaikymo aš neturiu galimybės teikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvu turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtine padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M. bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Aš, atsakovas, R. V., neturiu galimybės teikti ieškovės prašomo išlaikymo nepilnametei dukrai, mokant periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur, kadangi tai neleidžia mano turtinė padėtis.

Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šiuo metu aš išlaikau du nepilnamečius vaikus, o tenkinus ieškovės ieškinį nors ir nepilna apimtimi, dėl darbo pajamų netekimo, Pandemijos, būtų pažeisti kito mano nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai į išlaikymą.

Ieškovė nurodo mūsų nepilnametės dukters išlaikymui reikalingas sumas, kurios visiškai neatitinka realybės, nes vaiko darželis, kurio šiuo metu visai nelanko, negali kainuoti 100 Eur, namo išlaikymo išlaidos, kai name gyvena ne vien ieškovė su mūsų dukra, taip pat viršija protingas sumas. Nepilnamečiams vaikams vaistai yra kompensuojami, todėl nurodytos išlaidos nepagrįstos. Visos kitos išlaidos taip pat neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi mergaitė gali darželį lankyti ir Kuršėnuose, o Šiauliuose pati ieškovė dirba, todėl transporto išlaidos nepagrįstai perkeliamos vien vaikui.

Dėl prašomos nustatyti matymosi su nepilnamečiu vaiku tvarkos visiškai nesutinku bei pažymiu, kad niekada nekildavo; problemų dėl matymosi su vaiku laiko, vietos ir/ar kitų aplinkybių, tik tuo atveju, kai man neturint lėšų sumokėti išlaikymo, su vaiku yra ribojamas bendravimas. Aš, atsakovas, manau, kad tokie ieškinio reikalavimai iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaikio teises matytis, pažinti ir bendrauti su abiem tėvais lygiomis teisėmis. Iš prašomos nustatyti tvarkos akivaizdu, kad ieškovė siekia nustatyti patį minimaliausią bendravimą, siekia apriboti teisę su vaiku praleisti atostogas, savaitgalius, šventes. Ieškinio reikalavimo 4. 7. punktas iš vis neatitinka nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, kuriuo siekiama apriboti bet kokį bendravimą su vaiku nesutartu laiku, nors augant vaikui, keičiantis užimtumui, pomėgiams, neišvengiamai turės kisti ir matymosi tvarka. Ieškovė savo ieškiniu pati sau prieštarauja, nurodydama 1.3. punkte, kad šalys galį susitarti tarpusavyje dėl kitokios matymosi tvarkos, o tuo tarpu minėtu 4.7. punktu jau paneigia šią šalių teisę.

Aš, atsakovas, visada kada galiu bendrauju su dukra susiskambinu su ja, ir manau, kad bet koks konkrečios matymosi tvarkos nustatymas tik apsunkins mūsų bendravimą ir pažeis mūsų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus.

Dėl taikos sutarties sudarymo šiuo metu nuomonės neturiu.

Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti nesutinku, kadangi visi jos reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti.

Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui į bylą rašytinių įrodymų.

Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu dėl visuotinės epidemijos neturi pajamų, tėra tik įkurtos bendrovės akcininkas. Jeigu ateityje padėtis pagerės, jis skirs dukros išlaikymo didesnę pinigų sumą. Jo netenkina ir ieškovės siūlomą bendravimo su dukra tvarka, kadangi jos sąlygos gali prieštarauti vaiko norui ilgiau pabūti su tėvu. Laiko, kad bendravimo tvarka turi atitikti ir vaiko interesus.       

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo išvadą, teigė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl abu tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti vienodai, o prašoma priteisti suma iš atsakovo atitinka vaiko interesus. Šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos abiejų šalių teisės lygios, kai šalys nesutaria, sprendžia teismas. Nėra duomenų, jog tėvas pažeidinėtų vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl su juo vaiko bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta maksimali. Dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos tarp šalių yra nedideli nesutarimai, dėl vaiko buvimo su tėvu trukmės. Pabrėžė, kad ginčo atveju neturi būti ribojama tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kaip to pageidauja ieškovė, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatyta maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka.  

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė M. D., o jos tėvu įrašytas atsakovas R. V. (71 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyta, kad R. V. vaiko A. V. išlaikymui nuo 2017 m. kovo 10 dienos iki vaiko pilnametystės moka po 130,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Tarp šalių kyla ginčas ne tik dėl vaikui reikalingo išlaikymo per mėnesį dydžio, bet ir dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nes anksčiau minėtu teismo sprendimu šalys jos nėra nustačiusios. 

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko A. V. poreikiai išaugo, be to vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, todėl prašė išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui padidinti iki 300 Eur per mėnesį, t. y. priteistą išlaikymą padidinti 170 Eur suma. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, kad nuo 2017 metų iki dabar jo poreikiai pasikeitė, padidėjo, tačiau ne tokia suma, kurią nurodo ieškovė, sutinka vaikui išlaikymą teikti po 150 Eur per mėnesį, nes jis su vaiku pagal galimybės irgi bendrauja, Ateityje galėtų mokėti dukrai skirta ir didesnį išlaikymą, tačiau šiuo metu to padaryti negali. Be to nurodė, kad dukra gauna nustatyto dydžio išmokas ir iš valstybės. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuojamas tuo, jog dėl vaiko amžiaus ir dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė dirba UAB „B.“ vadybininke (62-65 b. l.), jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro virš 500,00 Eur atskaičius mokesčius (77 b. l.), be to jai kiekvieną mėnesį mokama iš valstybės biudžeto ir dukrai skirto dydžio išmoka, nuo 2021-01-01 - po 70 Eur (136 b. l.). Jokio asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo daikto ieškovė neturi, o gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (87-89, 98 b. l.). Taip pat neturi ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (135 b. l.). Duomenų ar ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 7 metų amžiaus, mergaitė yra ugdoma Šiaulių lopšelio - darželio  „Ž.“ ugdymo grupėje (67-68 b. l.). Vaikas sveikas, tačiau turi lankyti logopedinius užsiėmimus (66, 97 b. l.), o taip pat papildomai lanko atskirus būrelius (56-57, 61, 66 b. l.). Atsakovas savo vardu nėra įregistravęs nekilnojamųjų daiktų, iš kilnojamųjų daiktų jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (124 b. l.). Atsakovas nuolatinių darbo santykių neturi ir tėra tik įkurtos bendrovės dalyvis, tačiau jokių pajamų jis negauna (132-133 b. l.). Taip pat atsakovas yra sveikas ir darbingas, tačiau turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam irgi teikia išlaikymą (125 b. l.).

Ieškovė pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (2 b. l.), kuriame nurodė, kad tokios išlaidos siekia 600 Eur. Teismo posėdyje ieškovė rėmėsi ieškinyje nurodytomis išlaidomis. Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti dukros išlaikymui jos prašomo dydžio išlaikymą - po 300 Eur per mėnesį.

Atsakovas R. V. su ieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies ir nurodė, kad sutinka vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Eur periodinę išmoką. Mano, jog ieškovė nepagrįstai padidino vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti, nes nesutinka, jog nurodyti visi poreikiai yra būtini. Pats jis irgi bendrauja su dukra, o taip pat norėtų ir daugiau laiko praleisti su vaiku. Mano, jog nepagrįstai paskaičiuotos visos būtinos išlaidos vaiko išlaikymui. Dėl išlaidų būreliams sutinka. Atsakovo įkurta bendrovė užsiima automobilių prekyba, tačiau pajamų dabartiniu metu iš bendrovės jis negauna (108 b. l.). Jam nuosavybės teise nepriklauso jokie nekilnojamieji daiktai, o gyvenamąją vietą jis deklaravo senelės gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)(107 b. l. 179-180). Kur šiuo metu yra jo vardu registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis R. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nežino (124 b. l.). Atsakovas teismui irgi nenurodė ir nepateikė duomenų ar turi kreditorių. Iš atsakovo pateikto paaiškinimo seka, kad su vaiku jis mažai praleidžia laiko, nors vaikas to ir norėtų, o dėl to tėvas papildomų išlaidų nepatiria.

Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. 

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz. vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. V. būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro 600 Eur, o pusę šios sumos, kaip išlaikymą vaikui, privalo teikti ir tėvas, t. y. atsakovas. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus - prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio, pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio septynerių metų vaiko, augančio šeimoje išlaidas (9-55 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po 2017-08-29 teismo sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2020-12-23) praėjo nemažas laiko tarpas daugiau kaip trys metai, o A. V. priimant šį sprendimą jau yra 7 metų amžiaus, taigi mergaitė yra paaugusi, pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę ir po to toliau mokysis mokykloje, tai yra atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Ji neturi sveikatos problemų, tačiau lanko logopedinius užsiėmimus, ką įrodo iš įstaigos gauti ir į bylą pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai (66, 97 b. l.), šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas teismo posėdžio metu. Atskirai pastebėtina, kad pagal LR Vyriausybės nutarimą nemokamas maitinimas nuo 2020 m. buvo skiriamas visiems priešmokyklinio ugdymo įstaigos auklėtiniams ir visiems pradinės mokyklos pirmokams, taip pat skiriamas ir 2021 metais, o nuo 2021-09-01 dar ir visiems antrokams. Taip pat šalių vaikas lanko ir būrelius, dėl ko ieškovė irgi patiria papildomų išlaidų. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo atsikirtimais, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra per didelės ir neatitinkančios šių dienų realių vaiko poreikių. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, jog tėvui praleidžiant daugiau laiko su vaiku, motina patirtų mažiau išlaidų. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą daugiau kaip per trejų metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dienos dėl vaikui skirto išlaikymo dydžio padidinimo, kadangi jo poreikiai tikrai padidėjo ir pokytis yra esminis.

Sutiktina su ieškove, jog šalių nepilnametis vaikas paaugo, rudenį pradės eiti ir į pradinę mokyklą, dėl ko vėl padidės jo išlaikymo išlaidos. Šiuo metu vaikas lanko valstybinę ugdymo įstaigą, užsiima papildoma veikla, kuriai irgi reikalingos išlaidos, mergaitė sveika, neturi jokio poreikio dėl jai reikalingo ypatingo maitinimo ir jos poreikiai nėra didesni, nei daugelio tokio amžiaus vaikų, nors ieškovė ir mano kitaip. Todėl šiandien dar 2017-08-29 teismo sprendimu nustatytas išlaikymas po 130 Eur per mėnesį tikrai yra per mažas ir neatitinka vaiko poreikių, net minimalių.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas abu yra sveiki, darbingi, dirba (ieškovės mėnesio darbo užmokestis - virš 500,00 Eur atskaičius mokesčius, atsakovas savo pajamų nenurodė, o oficialaus darbo užmokesčio jis negauna), abu turi gyvenamąsias patalpas, o nekilnojamųjų daiktų savo vardu neturi, atsakovas turi ir vieną transporto priemonę (automobilį 1995 m. gamybos), šalys neturi kreditorių, tačiau atsakovas turi ir kitą išlaikytinį sūnų D. V., kuriam irgi teikia išlaikymą (125 b. l.). Šios nustatytos aplinkybės suteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė negu ieškovės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė kilusį ginčą išspręsti taikiai, tai yra neatsiliepė į ieškovės siūlymą dėl ginčui išsprendimo mediacijos būdu (7, 78-79 b. l.). 

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, rudenį pradės lankyti ir pradinę mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei ji buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, ir teikti dukrai didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, įvertinus vaiko amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki ieškovės pakartotinio kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio skirto vaikui pakeitimo (apie 4 metus), atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes, pripažintina, jog jis turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei ji buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, ir teikti vaikui didesnį išlaikymą. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, jie sudaro 500 Eur, nes pagal tėvų galimybes vaiko poreikiai turi būti tenkinami ne tik būtinieji (nuo 2020-01-01 minimali mėnesio alga - 607 Eur iki mokesčių, apie 430 Eur po mokesčių, nuo 2021-01-01 minimali mėnesio alga - 642 Eur iki mokesčių, apie 460 Eur po mokesčių), todėl byloje teismo nustatytas 500 Eur išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka (nuo 2021-01-01 - 70 Eur), kas ginčo atveju sudaro 430 Eur sumą, todėl kiekviena iš šalių vaiko išlaikymo prievolėje turi prisidėti po lygiai. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovui šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo keistinas, ir vaikui iš atsakovo jis priteistinas 215 Eur dydžio suma kas mėnesį mokoma periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-23 iki vaiko pilnametystės (1 b. l.), o kitoje dalyje šis ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui atmestinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo išmokos atsakovo dukrai, kaip jaunesniam vaikui padidinimo iki 215,00 Eur, negali sukurti tokios teisinės situacijos kuomet atsakovo sūnaus, esančio vyresniu, išlaikymui skirtos išmokos dydis (115,85 Eur) būtų gerokai mažesnis, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą (125 b. l.)  

Atskirai pažymėtina, kad iš esmės vėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams, šalys turės teisę kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesai - sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktą).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 šalys numatė tik vaiko gyvenamąją vietą su motina, o vaiko bendravimo su tėvu tvarka liko nenustatyta. Tarp šalių dėl tėvo bendravimo su vaiku kilo ginčas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio vienu iš reikalavimų prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu ji nurodė, jog prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kokia nurodyta ieškinyje (3-5 b. l.). Atsakovas nurodė, jog jis nori su dukra bendrauti maksimaliai, nes jį su vaiku sieja šiltas ir betarpiškas ryšys, jie puikiai sutaria, jis iš esmės su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka sutiko, nurodydamas, jog kai ką reikėtų patikslinti atsižvelgiant į vaiko interesus (115-116 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos kaip ir nėra, ką patvirtina ir ištyrus gautą vieno iš tėvų skundą dėl pažeidimų vaiko atžvilgiu, todėl galėtų būti nustatyta ir maksimali tėvo su vaiku bendravimo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vaikas jau yra jauno ikimokyklinio amžiaus, tik rudenį pradės lankyti pradinę mokyklą, jam labai svarbus ne tik dienos režimas, bet ir savaitės, poilsis ir pastovumas, todėl šiuo atveju nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarką turi būti orientuojamasi į maksimalią laiko trukmę, kurią vaikas praleidžia su tėvu savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pasiūlyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, su kuria tik iš dalies sutinka atsakovas, nevisiškai atitinka tėvo ir vaiko interesus, todėl teismo iniciatyva būtini jos pakeitimai (CPK 376 str. 3 d.), siekiant nesukelti vaikui streso, ir toks pakeitimas nereikalauja didelių tėvų resursų, todėl negali būti toliau taikoma ir pagal šio teismo 2020-12-23 byloje priimtą nutartį nustatyta ankstesnė laikinoji bendravimo tvarka, kaip to nori ieškovė. 

Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, remiasi šiais argumentais: 1) kuo didesnis bendravimas vaiko su tėvu yra pagrindas vaikui jausti ne tik motinos, bet ir tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant ginčui tarp tėvų, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai - papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų (atsakovu) poilsio, švenčių ir atostogų metu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 6) tokiu principu remiantis šalys su vaiku turi bendrauti ateityje, nes tokia bendravimo tvarka visiškai atitiks vaiko interesus ir poreikius. Šalių vaikui yra septyneri metai, todėl jis gali būti su tėvu ir ilgiau, nei to nori ieškovė, nes kitokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitiks pastarosios ir tėvo interesų.

Nors ieškovė pasiūlė palikti tėvo bendravimo su dukra tvarką, nurodytą jos ieškinyje ir pagal minėtą teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (3-5, 100-102 b. l.), o atsakovas su tokia tvarka sutiko tik iš dalies (115-116 b. l.), kadangi mano, jog ieškovės nurodytos tvarkos 1.3 punktas prieštarauja 4.7. punktui, tačiau teismas pirmiausia, pripažįsta pagrįstu šį atsakovo atsikirtimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys gali susitarti ir dėl kitos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau toks siūlymas esą turi būti pateiktas raštu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad taikyti atsakovui minimalią bendravimo su vaiku tvarką šiuo metu tam nėra pagrindo. Todėl kaip jau anksčiau nurodė teismas, turi būti teikiamas prioritetas maksimaliam tėvo bendravimui su vaiku, orientuojantis į savaitgalius ir šventines dienas. Dėl to keistini arba tikslinti ieškovės pasiūlyti šie ieškinio rezoliucinės dalies punktai: 1.3. p., 1.5. - 1.7. p. ir įtrauktinos papildomos bendravimo tvarkos sąlygos, atsižvelgiant į atsakovo ir vaiko interesus. Teismas sutinka, su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pozicija, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Taip pat iš dalies sutiktina su ieškovės siūloma bendravimo tvarkos sąlyga, jog atsakovas siekdamas bendravimo su vaiku, turi tinkamai įvertinti vaiko teisę į poilsį, kad jis galėtų būti tinkamai ugdomas (ar mokytis), jog tokiu atveju svarbus yra ir vaiko dienos režimas. Lietuvos kasacinis teismas, analogiškoje byloje irgi yra nurodęs, kad tokiu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama ne kas antrą dieną bendrauti vis su kitu tėvu, o kas savaitę, t. y. kas 7 dienas turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.), todėl teismo iniciatyva ir keistina anksčiau nurodytuose punktuose ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka, nei ji buvo nurodyta ir taikant kaip laikinąją apsaugos priemonę dėl bendravimo tvarkos. 

Tuo pačiu sutiktina ir su ieškovės atsikirtimu, pagal kurį, dukrai išreiškus norą grįžti į savo gyvenamąją vietą, atsakovas nedelsiant apie tai turėtų informuoti ieškovę ir dukrą grąžinti pas motiną, nes vaiko norai tada gali būti svarbūs, nei tuomet kada dukra sutiko važiuoti pas tėvą. Teismas pabrėžia, jog bendraujant bet kuriam iš tėvų su vaiku pirmiausia ir svarbiausia yra vaiko interesai, o ne tėvų, bendravimas su vaiku negali būti vykdomas privalomai (priverstinai). Bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad skyrium (atskirai) gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016; kt.). Akivaizdu, kad prievartinis bendravimas (tokį bendravimą galima laikyti nenuoširdžiu, nedraugišku, piktu ir pan.) neatitiktų vaikų interesų, kenktų jo psichinei sveikatai, galėtų būti laikomas netgi smurtu prieš vaiką. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečio vaiko (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais. Jeigu vaikas nenori bendrauti su kuriuo iš tėvų, tai vaiko interesų turi būti paisoma, todėl teismo formuluotinose bendravimo sąlygose, atsižvelgiant į jo aktyvų vaidmenį tokio pobūdžio bylose (CPK 376 straipsnis), ir nurodytina, jog „Atsakovas bendrauja su dukra, atsižvelgdamas į savo vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai, svarbą, taip pat paisydamas vaiko nuomonės, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“.

Taip pat keistina bendravimo tvarkos sąlyga, jog atsakovas su dukra vasaros atostogų metu kartu praleidžia - ne mažiau nei 7 kalendorines dienas, nes jam taip pat suteikiamos kasmetinės atostogos, dėl to, su vaiku jis galėtų būti ilgiau, o siūlomas 7 kalendorinių dienų terminas pripažintinas trumpu ir prieštaraujančiu lygybės principui, todėl jis pailgintinas iki 14 kalendorinių dienų.

Taip pat nekeičiant ieškovės nurodyto laiko 20.00 val. Be to iš bendravimo tvarkos šalintinas 4.7. punktas kaip prieštaraujantis atsakovo teisei bendrauti su vaiku ir nederantis su anksčiau nurodytomis įstatymo nuostatomis. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų tarp šalių ginčo nėra, todėl jie paliktini nepakeisti.

Taip pat pažymėtina, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Todėl teismo iniciatyva nurodytinas dar vienas tėvo bendravimo su vaiku tvarkos punktas: „Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, vaiko norus ir poreikius“ (CPK 376 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (100-102 b. l.) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nemokėjo žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, tai yra  dėl bendravimo tvarkos nustatymo (1 - 6 b. l.). Už minėtą neturtinio pobūdžio reikalavimą (už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) ieškovė valstybei turėjo sumokėti 75 procentus mokamo žyminio mokesčio, t. y. 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 d. 6 p., 8 dalis), todėl šis žyminis mokestis iš jos pirmiausia priteistinas valstybei, o po to jai iš atsakovo. Ieškovė už turtinio pobūdžio reikalavimą - dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o iš atsakovo valstybei priteistinas tik minimalus 20 Eur dydžio šios rūšies žyminis mokestis proporcingai jo skolos laikotarpiui (nuo 2020-12-23 iki 2021-03-16 įskaitytinai) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokia teismo pozicija grindžiama teisės doktrinoje išsakytais teisiniais argumentais, kuriems teisėjas pritaria be išlygų, kuomet pirmenybė teikiama ne CPK 88 str. 1 d. 3 p., o CPK 88 str. 1 d. 1p. nuostatai (plačiau žr. R. S., Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. V., Justitia, 2007, 121-122 p.).

Ieškovei byloje atstovavo advokatas, ieškovės prašymas dėl 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniu įrodymu (129 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo, nes atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismas nepatyrė teisės aktu nurodyto dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bylos dalyviams, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

1. Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4199-650/2017 iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-23 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje šį ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui atmesti.

3. Nustatyti atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

3.1. R. V. ketindamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra turi pareigą SMS žinute iš anksto informuoti M. D. ne vėliau nei prieš tris dienas iki numatomo bendravimo momento ir gauti jos pavirtinimą apie pranešimą.

3.2. M. D. atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti R. V. su nepilnamete dukra, informuoja apie tai jį kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informaciją kiek laiko nebus sąlygų dukros paėmimui, tačiau esant galimybei šalys gali suderinti numatytą laikotarpį dukros bendravimą su atsakovu telefonu iki 30 min. numatytą bendravimo dieną.

3.3. R. V. turi teisę bendrauti su dukra lyginių mėnesių savaitgaliais dvi dienas, pasiimant dukrą iš M. D. gyvenamosios vietos (šeštadienį ir / arba sekmadienį) nuo 10 val. ir grąžinant ne vėliau 20 val., išskyrus atvejus, kada šalys tarpusavyje susitaria kitaip. Apie ketinimą bendrauti su dukra ir pageidaujamą dieną R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip tris dienas iki numatomos bendravimo dienos.

3.4. R. V. kartu įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaiko interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra turi užimtumą kitose ugdomojo pobūdžio veiklose, taip pat paiso vaiko interesų, jeigu vaikas išreiškia akivaizdžią valią, baigti bendravimą anksčiau šalių sutarto termino.

3.5. Kiekvienais poriniais metais, R. V., turi teisę praleisti su dukra metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: Gruodžio 24 d. R. V. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val.

R. V. turi teisę pirmą Šv. Velykų dieną pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 13 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 20 val.

3.6. R. V. turi teisę kartu su dukra kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų per vaiko vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaiko vasaros atostogas pasiimti dukrą R. V. informuoja M. D. ne vėliau kaip prieš 30 dienų, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimti vaiką. Atostogų metu R. V. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ryte ir grąžina ją į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val., nepažeidžiant sutarto termino. Vaiko tėvas privalo informuoti M. D. apie tai kur bus praleidžiamos atostogos ir užtikrinti jos teisę atostogų metu nevaržomai bendrauti su dukra.

3.7. Atsakovas bendrauja su dukra, atsižvelgdamas į vaiko interesų, kurie yra prioritetiniai, svarbą, taip pat paisydamas vaiko nuomonės, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Atsakovas su dukra netrukdomai bendrauja elektroninėms ryšio priemonėmis, tačiau toks atsakovo bendravimas su dukra turi atitikti vaiko dienos režimą ir interesus.

Ieškovė su dukra netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis tuo laikotarpiu, kai atsakovas bendrauja su dukra. Toks ieškovės bendravimas su dukra turi atitikti vaiko dienos režimą ir interesus.

3.8. R. V. įsipareigoja, jog kiekvieno pasimatymo ar atostogų su dukra metu ji būtų su išmaniuoju laikrodžiu „Gudrutis“ arba su išmaniuoju telefonu, užtikrinant jos pasiekiamumą bendravimui nuotoliniu būdu su ieškove. Taip pat užtikrina jog dukra bus tinkamai prižiūrima - jos apranga, higiena bei sveikata.

3.9. Visus pranešimus šalys viena kitai siunčia trumposiomis žinutėmis. Kiekviena iš šalių informuoja kitą šalį nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) apie savo telefono numerio ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas laikomi tinkamai informavę priešingą šalį nuo trumposios žinutės telefonu išsiuntimo momento.

Kiekvienos šalies bendravimo su dukra laikotarpiais šalių dukra gali bendrauti su artimaisiais savo giminaičiais (seneliais ir kt.) be atskiro kitos šalies sutikimo.

3.10. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, vaiko norus ir poreikius.

Kitoje dalyje šio ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovui netenkinti.

4. Priteisti ieškovei M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 075,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

5. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

6. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

 7. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nustatant atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją tvarką - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas                                                                      Jonas Stubrys