Civilinė byla Nr. e2A-233-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00483-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.2.; 2.6.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-650-479/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginį ieškinį, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mabrocona“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginis ieškinys, pareikštas BUAB „Baltijos plieno sistemos“ vardu, atsakovei UAB „Mabrocona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė. Ieškovės kreditinis reikalavimas BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje, sudarantis 123 029 Eur, buvo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi. Iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovė nustatė, jog nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ atliko darbų, suteikė paslaugų atsakovei UAB „Mabrocona“ už 174 963 Eur. Atlikti darbai buvo priimti atsakovės, PVM sąskaitose faktūrose nurodyti atsakovės atsiskaitymo už darbus terminai yra pasibaigę. Atsakovė už atliktus darbus yra sumokėjusi 12 300 Eur. Likusios skolos, tai yra 162 663 Eur, atsakovė nesumoka be svarbios priežasties. Kadangi BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratoriai“ skolos iš atsakovės nereikalavo, tokią teisę įgijo ieškovė, pareikšdama netiesioginį ieškinį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės skolą 162 663 Eur, kurią atsakovė turi sumokėti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir išieškotos lėšos turi būti panaudotos BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių teisėtiems interesams patenkinti.
3. 2019 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį. Ieškovė nurodė, jog pasirengimo bylai nagrinėti teismo posėdyje metu ieškovei paaiškėjo aplinkybės dėl atsiskaitymų, vykusių tarp BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovės UAB „Mabrocona“. Ieškovė nustatė, jog BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovė vykdė atsiskaitymus piniginėmis lėšomis, tarpusavio skolų užskaitymams, trišaliais susitarimais. 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. spalio 12 d. tarp BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ buvo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymai. Nurodyti įskaitymai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.131 straipsnio nustatytus reikalavimus. Įskaitymai buvo atlikti tada, kai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo taikytas areštas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, arešto mastas 250 831 Eur. Be to, 2017 m. vasario 10 d. to paties teismo nutartimi buvo areštuotas BUAB „Baltijos plieno sistemos“ turtas už 193 418 Eur. Įskaitymų atlikimo metu BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo skolinga mokesčių administratoriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondui. Įskaitymų atlikimo metu iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo vykdomas 14 762 Eur išieškojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovė prašė teismo pripažinti nurodytus įskaitymus negaliojančiais, nes ginčijamais įskaitymais buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė teismo ginčijamus įskaitymus pripažinti negaliojančiais bei priteisti iš atsakovės UAB „Mabrocona“ 175 073 Eur BUAB „Baltijos plieno sistemos“.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. spalio 19 d. buvo priimtas ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinys atsakovei UAB „Mabrocona“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Ieškovė nustatė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. šalys atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, įskaitytų lėšų suma – 103 660 Eur. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas dar vienas šalių įskaitymas 14 921 Eur sumai. Ieškovė nustatė, kad ginčijami įskaitymai buvo atlikti tuo metu, kai iš ieškovės turto buvo išieškomos lėšos kreditorėms UAB „MK Baltic“, UAB „Sanistal“. Abiejų įskaitymų metu ieškovės turtui buvo taikomi areštai. Ieškovė nepagrįstai atliko įskaitymus, nes ieškovės turtinė padėtis buvo sunki nuo 2015 metų. Abiejų įskaitymų metu ieškovė buvo skolinga valstybės institucijoms. Ieškovės atlikti įskaitymai pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas, nes ieškovė atsiskaitė su atsakove, pažeisdama pirmesnės eilės kreditorių teisėtus interesus. Be to, įskaitymai pažeidė ir CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes ieškovė įskaitymų metu buvo faktiškai nemoki, ieškovė nepagrįstai suteikė pirmenybę vieninteliam kreditoriui, tai yra atsakovei. Bankroto administratorės įsitikinimu, ieškovė ginčijamų įskaitymų atlikti neprivalėjo, atsakovė privalėjo žinoti apie itin sunkią ieškovės turtinę padėtį, nes atsakovė pervesdavo lėšas ieškovės nurodymu tretiesiems asmenims, o duomenys apie ieškovei taikytus apribojimus – areštus – yra vieši.
5. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mabrocona“ atsiliepimuose į abiejų ieškovių ieškinius nurodė, jog ieškiniai yra nepagrįsti. Atsakovė tvirtino, jog atsakovė ginčijamų įskaitymų neatliko, ieškovių nurodyti įskaitymai yra buhalterinės programos duomenys, jie nepatvirtina fakto apie šalių prievolių pasibaigimą. Šalys atsiskaitydavo lėšų pervedimais, trišaliais susitarimais, skolų užskaitymais po sandorių atlikimo. Nepagrįstos ieškovių nuostatos dėl to, kad įskaitymais buvo pažeistas ieškovės mokėjimų kreditoriams eiliškumas, nes ginčijamų įskaitymų metu lėšos nebuvo mokamos, šalys neturėjo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovių BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginį ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Mabrocona“ iš ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 900 Eur atstovavimo išlaidas ir iš ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2 400 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas nustatė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškotos iš ieškovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir ieškovei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administruoti skirtų lėšų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ reikalavimo teisę į atsakovę grindė UAB „Mabrocona“ kompiuterinės sistemos duomenimis ir įrašais apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kompiuterinės apskaitos suvestinėje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d. atliekamas 103 660 Eur priešpriešinių skolų įskaitymas. Pagal tos pačios sistemos duomenis 2017 m. rugsėjo 29 d. atliktas priešpriešinių skolų įskaitymas 14 921 Eur sumai. Teismas vertino, kad šie skolų įskaitymai nepatvirtina šalių valios patvirtinti prievolių pasibaigimą. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas D. B. teismui patvirtino, jog šalys vykdė tarpusavio atsiskaitymus, tačiau atsakovė nurodytų įskaitymų neatliko. Atsakovės atstovas nurodė, kad kompiuterinėje sistemoje nurodyti įskaitymai yra tik buhalterinės apskaitos duomenys, sudaryti tam tikru laikotarpiu. Teismas nustatė, kad apie tai, jog ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ neatliko ginčijamų įskaitymų, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas R. K.. Liudytojas R. K. teismui parodė, jog jam, kaip tuometiniam BUAB „Baltijos plieno sistemos“ vadovui, nebuvo žinoma apie ginčijamus įskaitymus, nes šalys bendradarbiavo ir tokio dydžio įsiskolinimai nebuvo susidarę. Teismas, įvertinęs liudytojų L. G., J. J. parodymus, pasisakė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovė UAB „Mabrocona“ nei 2016 m. gruodžio 30 d., nei 2017 m. rugsėjo 29 d. įskaitymų neatliko. Teismo vertinimu, kompiuterinės sistemos duomenų negalima pripažinti neabejotina bei galiojančia ieškovės reikalavimo teise, nes nė viena iš šalių neišreiškė valios atlikti įskaitymus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra neįrodytos ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ nuostatos dėl galiojančių reikalavimo teisių į atsakovę, įrašai kompiuterinėje buhalterinės apskaitos sistemoje, padaryti 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., patvirtino tik apie šalių jau įvykdytų įsipareigojimų dydžius. Teismas pažymėjo, kad šią teismo išvadą patvirtino ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).
8. Teismas nustatė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ir tai, kad ginčijamais įskaitymais buvo pažeistos jos kreditorių teisės, ieškovė ginčijamais įskaitymais neteisėtai atsisakė teisės į 118 581 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės. Teismo vertinimu su šia ieškovės nuostata atsakovė pagrįstai nesutiko. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ vadovavosi tik kompiuterinės sistemos duomenimis, ieškovė neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių bei faktiškai galiojusios atsiskaitymų tvarkos.
9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog atsakovė UAB „Mabrocona“ vedė kompiuterinę ataskaitą apie ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ atsiskaitymus. Ši atsiskaitymų apskaitos sistema pavadinta tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Pagal šio akto duomenis atsakovė sąskaitoje Nr. 443 fiksavo iš ieškovės gautas prekes, tai buvo įvardijama pirktų prekių pajamavimu. Šios sąskaitos suvestinėje grafoje „išlaidos“ nurodyta apie ieškovei ar jos nurodymu tretiesiems asmenims sumokėtas lėšas. Grafoje „likutis“ yra tiksliai nurodytas ieškovės reikalavimų atsakovei dydis. Akivaizdu yra tai, kad pagal šios suvestinės duomenis atsakovės skolos buvo sumažinamos kiekvienu atveju, kai atsakovė mokėjo lėšas ieškovei ar ieškovės nurodytiems asmenims. Byloje pateiktos kompiuterinės sistemos sąskaitos Nr. 241 suvestinėje yra nurodytos atsakovės ieškovei surašytos PVM sąskaitos faktūros, parduotų medžiagų vertės, ieškovei atlikti atsakovės mokėjimai, grafoje „likutis“ įtraukti į apskaitą ieškovės skolų dydžiai kiekvienu atveju, kai atsakovė parduodavo prekes ieškovei.
10. Teismo vertinimu, nurodyti kompiuterinės sistemos duomenys patvirtino, jog ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ atsakovei UAB „Mabrocona“ parduodavo metalo gaminius, o atsakovė ieškovei parduodavo medžiagas, suteikdavo paslaugas, mokėjo lėšas ieškovei bei tretiesiems asmenims pagal ieškovės nurodymus. Tarp šalių galiojo tokia atsiskaitymų tvarka, kad šalių įsipareigojimai buvo keičiami kiekvieno sandorio atveju.
11. Teismas nustatė, kad pirkimo pardavimo sandoriais, lėšų pervedimu tretiesiems asmenims, paslaugų suteikimu šalys padengdavo tarpusavio įsiskolinimus. Ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ nemokėjo lėšų atsakovei už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovė su atsakove atsiskaitydavo parduodama ieškovei metalo gaminius. Tai patvirtino byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo surašytos ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir pateiktos atsakovei. Šalių sudarytos metalo gaminių pirkimo pardavimo sutartys padengdavo ieškovės įsiskolinimus atsakovei. Atsakovė už iš ieškovės įsigytus gaminius atsiskaitė sumokėdama jai 13 300 Eur piniginių lėšų, likusios skolos buvo padengtos parduodant ieškovei medžiagas, suteikiant mokamas paslaugas, atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims.
12. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šalių surašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti aiškūs prievolių vykdymo terminai. Įvertinęs atsakovės surašytas sąskaitas faktūras, teismas darė išvadą, jog ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ privalėjo už gautas medžiagas, ieškovei suteiktas paslaugas sumokėti per vieną mėnesį nuo sąskaitų faktūrų surašymo dienos. Analogiškai ieškovė, surašydama PVM sąskaitas faktūras už metalo gaminius, sąskaitose nurodydavo iki vieno mėnesio terminus įsipareigojimams įvykdyti. Teismo vertinimu, šios bylos aplinkybės patvirtino, jog nė viena iš šalių nesiekė didinti skolų ir jas padengti tik surašius tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktus. Dėl to, teismas sprendė, kad atsakovės nuostata, jog tarpusavio skolos buvo padengiamos sudarant tarp šalių sandorius prievolėms įvykdyti ir esamoms skoloms padengti, pagrįsta (CK 6. 123 str.).
13. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytos metalo gaminių, medžiagų pirkimo pardavimo sutartys įstatymų nepažeidė (CK 6. 305 str.). Taip pat įstatymui neprieštaravo atsakovės atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims (CK 6.44 str. 1 d.), atsakovės ieškovei suteiktos paslaugos (CK 6.716 str.). Šalių prievolių pasibaigimas sudarant tarpusavio sandorius ieškovės kreditorių interesų nepažeidė.
14. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės teiginius, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pažymėjo, kad šalys ginčijamų įskaitymų neatliko. Bylos medžiaga patvirtino ir tai, jog šalys sudarydavo medžiagų, metalo gaminių pirkimo pardavimo sutartis, atsakovė vykdė mokėjimus ieškovei, suteikdavo ieškovei atlygintines paslaugas, vykdė mokėjimus ieškovės nurodytiems asmenims. Ieškovė turėjo teisėtą priežastį sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su atsakove ir tokiu būdu ieškovė galėjo atsiskaityti su atsakove už atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei, pervestas lėšas ieškovės nurodytiems asmenims. Tokiu būdu ieškovė kompensavo apyvartinių lėšų trūkumą ir tai atitiko jos interesus.
15. Teismas pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad ieškovė ir atsakovė buvo nesąžiningos, pažymėjo, kad šalys bendradarbiavo nuo 2015 metų, tuo metu, kai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo moki, nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo tik 2018 m. vasario 2 d.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad konstatavus, jog 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. šalys įskaitymų neatliko, neturi teisinės reikšmės ieškovės pateikti byloje įrodymai, jog nurodytomis datomis ieškovė turėjo įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nenustatęs aplinkybių dėl atliktų įskaitymų, teismas nesivadovavo ir ieškovės pateiktais įrodymais apie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. vasario 10 d. nutartimis taikytus areštus ieškovės turtui. Nors ieškovė įrodinėjo apie įsiskolinimus UAB „Sanistal“, UAB „MK Baltic“, tačiau atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtino, jog iki 2016 m. gruodžio 30 d. nurodyti įsiskolinimai buvo padengti.
17. Teismas nustatė, kad šalys nuo pat bendradarbiavimo pradžios laikėsi nustatytos tarpusavio atsiskaitymų tvarkos, tai yra kiekvieno sandorio atveju atsirasdavo naujos šalių teisės ir pareigos, šalys nesiekė didinti įsiskolinimų, o siekė juos padengti sudaromais sandoriais. Šalių bendradarbiavimo metu nesusidarė nei didesnės skolos, nei didesnės reikalavimų teisės. Dėl to, teismo vertinimu, negalima padaryti išvados, jog atsakovė privalėjo domėtis ieškovės turtine padėtimi, aiškintis aplinkybes dėl jai taikomų areštų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai vykdė įsipareigojimus dėl metalo gaminių pardavimo atsakovei, atsakovė tinkamai vykdė įsipareigojimus sumokėti už gaminius, pervesti pinigines lėšas ieškovės nurodytiems asmenims ar teikti ieškovei paslaugas. Atitinkamai teismas konstatavo, kad šalys nepažeidė pareigos elgtis sąžiningai nei prievolių atsiradimo, nei jų pasibaigimo metu (CK 6.4 str.), byloje nenustatyta, jog šalys buvo nesąžiningos, todėl ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį dėl actio Pauliana teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
18. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. spalio 12 d. buvo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymai, kurie pažeidė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių teises, atsižvelgė į tai, kad ieškovė šiuo atveju privalėjo įrodyti, jog šalys 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. spalio 12 d. atliko įskaitymus. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje yra pateiktas 2017 m. vasario 22 d. skolų suderinimo aktas, kurį pasirašė UAB „Nardus“ atstovė J. J. ir BUAB „Baltijos plieno sistemos“ atstovė L. G., akto turinys patvirtino, jog šiuo aktu buvo suderinta įsiskolinimų apskaitos informacija laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 31 d., akte, surašytame 2017 m. spalio 12 d., nurodyta, jog aktą pasirašiusios L. G. ir J. J. suderino apskaitos informaciją laikotarpiui iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad nei J. J., nei L. G. neturėjo įgalinimų surašyti skolų įskaitymo aktus ir tuo patvirtinti apie įmonių tarpusavio prievolių pasibaigimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. B., liudytojas R. K. patvirtino, jog jie nebuvo davę nurodymus buhalterinę apskaitą vykdžiusiems asmenims atlikti nurodytus įskaitymus. Todėl teismas sprendė, kad negalima padaryti išvados, jog 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. spalio 12 d. aktai patvirtino apie BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovės UAB „Mabrocona“ atliktus vienarūšių reikalavimų įskaitymus.
19. Teismas nustatė ir tai, jog ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nevertino atsiskaitymų tarp šalių galiojusios tvarkos, nenustatinėjo tikrųjų šalių ketinimų. Teismas konstatavo, jog tikrąją šalių valią patvirtino atsakovės UAB „Mabrocona“ vestos kompiuterinės buhalterinės apskaitos sistemos duomenys. Nurodyti apskaitos sistemos duomenys patvirtina, jog dėl 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. spalio 12 d. aktų surašymo šalių įsipareigojimai nepasikeitė. Įvertinęs buhalterinių sąskaitų 241, 443 duomenis, teismas sprendė, jog yra akivaizdu, kad šalys nuolat padengdavo tarpusavio skolas sudarydamos naujus sandorius. Grafoje „Likutis“ buvo nuolat fiksuojamas skolų padidėjimas ar sumažėjimas dėl šalių atlikto vieno ar kito sandorio. Todėl teismas pasisakė, kad nepagrįstos yra BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nuostatos, jog 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ reikalavimo teisės į atsakovę sudarė 133 686 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. 41 386 Eur. Teismas pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad kiekvienu atveju, kai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ parduodavo atsakovei metalo gaminius, kompiuterinėje sistemoje buvo fiksuojamos atsakovės gautos pajamos. Atsakovė, įvertinusi pajamų gavimo faktus, ieškovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ parduodavo gaminius, suteikdavo atlygintines paslaugas, atsakovės nurodymu mokėjo lėšas ieškovės nurodytiems asmenims. Tuo pat metu kompiuterinės sistemos grafoje „išlaidos“ buvo nurodoma apie atsakovės įsipareigojimų ieškovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ sumažėjimą. Dėl to, teismas darė išvadą, jog šalių tarpusavio prievolės sumokėti pagal sudarytus sandorius pasibaigdavo priimant kitos rūšies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai piniginės lėšos, tai yra 13 300 Eur, buvo sumokėtos atsakovės ieškovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, jog ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ neįrodė aplinkybių, jog 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. spalio 12 d. aktais šalys atliko įskaitymus (CPK 178 str.). Kadangi byloje nėra įrodytas įskaitymų atlikimas ieškiniuose nurodytu laiku, teismas pasisakė, jog byloje nėra svarbios aplinkybės dėl ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ turtinės padėties, įsipareigojimų, skolų 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. spalio 12 d.
20. Teismas pažymėjo, jog neįrodžius byloje sandorio (įskaitymo) fakto, negalima nuspręsti ir dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo pažeidimo. Jeigu ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ netinkamai paskirstė iš atsakovės gautas pinigines lėšas, nepagrįstai nurodė atsakovei perduoti pinigines lėšas ieškovės nurodytiems asmenims, tai turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai ir atskiroje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, jog ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas (CPK 178 str.).
21. Atmetęs ieškovių ieškinius, iš ieškovių atsakovei teismas priteisė bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Teismas atsižvelgė į atsakovės prašymus, jog pagal BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginį ieškinį atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 2 400 Eur, pagal BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį – 900 Eur. Kadangi šios išlaidos neviršijo priteistinų rekomenduojamų dydžių, teismas jas atsakovei priteisė iš ieškovių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantė turi įrodyti actio Pauliana sąlygos egzistavimą įrodydamas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėtą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, netinkamai aiškino šios sąlygos taikymo teisinį pagrindą. Apeliantės pareikštas ieškinys kvalifikuotinas pareikštu visų apeliantės kreditorių vardu, todėl pirmosios actio Pauliana sąlygos egzistavimui būtina įrodyti kreditorių reikalavimo teisių į apeliantę, tačiau ne apeliantės į atsakovę buvimą. Apeliantė teigia, kad ji pagrindė kreditorių galiojusių reikalavimo teisių egzistavimą kiekvieno ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek išsamiais argumentais, tiek rašytiniais įrodymais, todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.
22.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ginčijamų sandorių atlikimo metu apeliantė turėjo kreditorių, kuriems pradelsti reikalavimai viršijo ginčijamų sandorių bendrą vertę. Be kitų kreditorių, BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turėjo galiojančią 224 107,97 Eur reikalavimo teisę jau nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d., t. y. abiejų ginčytų sandorių sudarymo metu. Be to, apeliantė buvo skolinga ne mažiau nei 360 841,72 Eur AB „Baltic Research“ dar nuo 2016 m. gruodžio 6 d., taip pat abiejų ginčytų sandorių sudarymo metu. Kadangi ginčijimais įskaitymais buvo dengiamas įsiskolinimas išimtinai vienam kreditoriui (atsakovei), jį privilegijuojant kitų apeliantės kreditorių atžvilgiu, tokie veiksmai teismų praktikoje vienareikšmiškai kvalifikuojami kreditorių teisių pažeidimu, tai patvirtina šios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimą.
22.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo apeliantės ir atsakovės tarpusavio prievolių pabaigą CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu – kreditoriui vietoj reikiamo įvykdymo priėmus kitos rūšies įvykdymą, tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad apeliantė ir atsakovė tokius susitarimus būtų sudarę žodžiu, raštu ir / ar konkliudentiniais veiksmais. Priešingai, atsakovė byloje įrodinėjo, kad jos prievolės apeliantei pasibaigė atlikus daugybę įskaitymų kiekvieną kartą, atsiradus priešpriešiniams šalių reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai be jokio pagrindo konstatavo apeliantės ir atsakovės tarpusavio prievolių pabaigą, nei vienai iš šalių tokios aplinkybės neįrodinėjus.
22.4. Apeliantė sandorius ginčijo ir CK 6.9301 straipsnio pagrindu, tačiau skundžiamame sprendime nėra nei vieno argumento, susijusio su šiuo pagrindu. Tai, apeliantės vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas atmesti jos ieškinį yra be motyvų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
22.5. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ atsiliepime į BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliacinį skundą, nurodo, jog sutinka su jame dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs ieškovių nurodytų galimų įskaitymo sandorių, turėjo vertinti atsakovės argumentus dėl jos nurodytų įskaitymų kiekvieną kartą šalims turint priešpriešinių reikalavimų. Be to, civilinio proceso esmė ir tikslas yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), tačiau skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas byloje kilęs pagrindinis atsakovės UAB „Mabrocona“ atsiskaitymo su ieškove BUAB „Baltijos plieno sistemos“ klausimas, o užprogramuoti nauji teisiniai ginčai.
23. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jos netiesioginį ieškinį tenkinti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų tarp ieškovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovės UAB „Mabrocona“ įvykusių priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymų, apeliantė prašo iš atsakovės UAB „Mabrocona“ priteisti 161 773,44 Eur skolą ieškovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ieškovė UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir atsakovė UAB „Mabrorona“ kaip kreditoriai būtų išreiškę savo valią dėl to, jog su kažkuriuo iš jų būtų atsiskaityta įvykdant prievolę kitokiu būdu nei sumokant pinigus už parduotas prekes ar atlikus darbus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečių atsakovės ir ieškovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ piniginių prievolių, nepasisakė dėl to, kaip konkrečiai ir kokiu būdu konkreti prievolė buvo įvykdyta, todėl iš viso neturėjo pagrindo konstatuoti prievolių pasibaigimo kreditoriui priėmus kitos rūšies įvykdymą.
23.2. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti skolininko ir kreditoriaus aiškiai išreikštą abipusę valią skolą apmokėti prekėmis ir tokį susitarimą kvalifikuoti kaip skolos padengimo sutartį. Aplinkybės, kad kažkuriuo metu UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo skolinga UAB „Mabrocona“, priešpriešinės UAB „Mabrocona“ PVM sąskaitos faktūros išrašymas, negali patvirtinti tarp šalių sudarytos skolos padengimo sutarties. Šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip skolos padengimo sandoris tik tuo atveju, jeigu skolininkas ir kreditorius aiškiai išreiškia valią skolą apmokėti tik turtu (prekėmis), tačiau UAB „Baltijos plieno sistemos“ PVM sąskaitas faktūras išrašė už atliktus rangos darbus.
23.3. Vienašališki UAB „Mabrocona“ vestos kompiuterinės buhalterinės apskaitos sistemos duomenys ir aplinkybė, kad šalys teikė viena kitai paslaugas, pardavė prekes ir pan., tačiau nereikalavo įvykdyti prievolę atsiskaityti, jokiu būdu negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog tarp šalių galiojo kažkokia speciali atsiskaitymo tvarka, kad šalys buvo susitarusios vietoje piniginės prievolės priimti kitos rūšies įvykdymą ar kad šalys sudarė eilę skolų viena kitos atžvilgiu padengimo sutarčių.
23.4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m gruodžio 30 d. nutartimis skirtingose bylose taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog pripažįstant, kad su atsakove buvo atsiskaitome kitu būdu, buvo pažeidžiamos kreditorių teisės. UAB „Baltijos plieno sistemos“ tokiu būdu išvengdavo lėšų patekimo į kasą, kur jos būtų buvę sulaikytos, ir tai suteikė prioritetą atsakovei UAB „Mabrocona“, kadangi su ja buvo atsiskaitoma priimant kitos rūšies įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes.
23.5. UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. spalio 12 d. sudaryti aktai dėl skolų suderinimo (2 tomas, b. I. 4-5) atliko priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiuos aktus ir jų pagrindu atliktus priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymus pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginiame ieškinyje išdėstytais pagrindais, t. y. kaip sudarytus pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje.
24. Atsakovė UAB „Mabrocona“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydama juos atmesti. Atsiliepime atkartoja savo poziciją, teiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
24.1. Ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ interpretacijos apie tai, jog neva pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Actio Pauliana institutą yra visiškai nepagrįstos, kadangi minėtas institutas taikomas tik ginčijant atitinkamus sandorius. Ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ įvardijami ir prašomi pripažinti negaliojančiais neva 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atlikti įskaitymai nėra ir negali būti pripažinti sandoriais, nes 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ tarpusavyje jokių sandorių nesudarinėjo. Apeliančių argumentus, neva atsakovė pripažino savo atsiliepimuose atlikusi priešpriešinius įskaitymus, vertino kaip nepagrįstus ir iškraipančius jos teiginius.
24.2. Nepagrįsti teiginiai, jog nuo 2014 metą jos turtui buvo taikomi areštai. Kaip matyti pagal turto arešto aktų registrų duomenis, areštai buvo taikomi tik atitinkamais laikotarpiais, o atitinkamų išieškotojų reikalavimai (UAB „MK Baltic“ ir pan.) buvo patenkinti ir 2014 m., 2015 m., 2016 m. areštai buvo neaktualūs.
24.3. Nagrinėjamu atveju aiškiai ir neginčytinai matyti, jog neegzistuoja bent viena iš sąlygų netiesioginiam ieškiniui pateikti. Ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ skolininkė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ įgyvendina savo tariamą teisę į atsakovės skolą, t. y. pateikusi iš esmės analogišką ieškinį dėl skolos priteisimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pareiškė netiesioginį ieškinį nesant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms, todėl apeliacinis procesas pagal šios ieškovės apeliacinį turi būti nutrauktas.
24.4. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ teigia, jog teismas privalėjo imti kiekvieną sandorį ir jį išanalizuoti. Nagrinėjamu atveju teismas nėra įpareigotas peržengti ieškinio dalyko, todėl vertino tik tai, ką ieškiniuose išdėstė ieškovės.
24.5. Nepagrįsti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių svarbumo. Nei ieškovė, nei antstolis vykdęs teismo nutartį neinformavo atsakovės apie galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Niekas nebuvo realiai aprašęs ieškovės turto, o tuo labiau apie tai informavęs atsakovę. Šalių bendradarbiavimo laikotarpiu nė vienas kreditorius nebuvo pareiškęs savo teisių į ieškovės vykdomos veiklos rezultatus. Paminėtina, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio bendradarbiavimo ypatumai iškilo dar 2015 metais, kuomet ieškovės veiklai nebuvo jokių apribojimų. Todėl vėliau, atsakovei nežinant apie galimus ieškovės veiklos apribojimus, šalys nekeitė savo bendradarbiavimo ypatumų bei veiklą vykdė kaip įprastai. Laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. (galiojant 2016 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. vasario 10 d. nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių) atsakovė, atliko mokėjimus tik pačiai ieškovei ir ieškovės darbuotojams (pirmos eilės kreditoriams), t. y. atlikti veiksmai kuriuos leido teismas.
24.6. Keliamas klausimas apie tai, jog 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. spalio 12 d. aktų pateikimas yra UAB „Baltijos plienas sistemos“ pranešimas apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą, peržengia bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje ribas ir bando išprovokuoti apeliacinės instancijos teismą bylą nagrinėti visiškai nauju pagrindu nei tai buvo daroma pirmosios instancijos teisme. Tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis bylą nagrinėti pakartotinai kitu pagrindu išvengiant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
24.7. Taip pat atmestini apeliantės teiginiai apie tai, jog neva šalys liko viena kitai skolingos 161 733,44 Eur. Kaip jau buvo minėta, šalys nekaupė viena kitos atžvilgiu skolų, apskaitą vedę asmenys skolų likučius buvo suderinę, todėl traktuotina, kad ieškovė yra likusi skolinga atsakovei 3 064,07 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Byloje iš esmės keliamas ginčas, ar BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ atliko priešpriešinius įskaitymus 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 12 d., taip pažeisdamos kitų BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių teisę į jų reikalavimų galimą patenkinimą ir privilegijuojant UAB „Mabrocona“ kitų kreditorių atžvilgiu.
Bylos faktinės aplinkybės
27. 2017 m. spalio 20 d. ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašydama iškelti atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto bylą.
28. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ iškėlė bankroto bylą.
29. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
30. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 123 029,33 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria patvirtintas kreditorės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 123 029,33 Eur dydžio finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje, paliko nepakeistą. Vėliau kelis kartus buvo tikslinti kreditorės reikalavimai ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 577 998,47 Eur dydžio reikalavimas BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje.
Dėl BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinio reikalavimų
31. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administratorius ieškinyje teigė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. šalys atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, įskaitytų lėšų suma – 103 660 Eur. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas dar vienas šalių įskaitymas 14 921 Eur sumai. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijami įskaitymai buvo atlikti tuo metu, kai ieškovės turtui buvo taikyti areštai, ieškovė buvo skolinga valstybės institucijoms. Tokiu būdu ieškovės atlikti įskaitymai pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas, taip pat ir CK 6.66 straipsnio nuostatas.
32. Iš esmės analogiškus argumentus nurodė ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, teigdamos, kad 2017 m. vasario 22 d. 2017 m. spalio 12 d. tarp BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ buvo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymai.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, kad šalys (UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“) nuo pat bendradarbiavimo pradžios laikėsi nustatytos tarpusavio atsiskaitymų tvarkos, tai yra kiekvieno sandorio atveju atsirasdavo naujos šalių teisės ir pareigos, šalys nesiekė didinti įsiskolinimų, o siekė juos padengti sudaromais sandoriais, konstatavo, kad tarp šalių sudarytos metalo gaminių, medžiagų pirkimo pardavimo sutartys nepažeidė įstatymų. Teismas konstatavęs, kad tarp šalių bendradarbiavimo metu nesusidarė nei didesnės skolos, nei didesnės reikalavimų teisės, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovė privalėjo domėtis ieškovės turtine padėtimi, aiškintis aplinkybes dėl jai taikomų areštų. Atitinkamai teismas konstatavo, kad šalys nepažeidė pareigos elgtis sąžiningai nei prievolių atsiradimo, nei jų pasibaigimo metu (CK 6.4 str.), todėl ieškovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
34. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė ir atsakovė būtų kokiu nors būdu sudariusios susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų kitokiais būdais. Akcentavo tai, kad įmonė įskaitymu metu buvo faktiškai nemoki, todėl juos atlikusi pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas.
35. CK 6.9301 straipsnio ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
36. CK 6.9301 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas esmingai skiriasi nuo įtvirtinto ĮBĮ 35, 36 straipsniuose.
37. Nagrinėjamam ginčui aktuali naujausia Lietuvos Aukščiausiajame Teismo praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-278-469/2019 kurioje kasaciniu skundu, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl to, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, yra tinkama ieškovė bylose, kai ginčijami mokėjimai ar kiti sandoriai CK 1.80 CK ir 6.9301 straipsnių pagrindu kaip pažeidžiantys atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat išaiškino, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas Pauliano ieškinio institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu neturėjimo, konstatuoja, kad BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinio argumentai dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimo, atmestini, kaip pateikti asmens neturinčio teisės reikšti ieškinio šiuo pagrindu.
Dėl actio Pauliana taikymo
39. Ieškovė Pauliano ieškinį grindė tuo, kad atliktų įskaitymų metu ieškovės turtui buvo taikomi areštai, jos turtinė padėtis buvo sunki, abiejų įskaitymų metu ieškovė buvo skolinga valstybės institucijoms, kad šių įskaitymų metu ieškovė faktiškai buvo nemoki. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė privalėjo žinoti apie itin sunkią ieškovės turtinę padėtį, nes atsakovė pervesdavo lėšas ieškovės nurodymu tretiesiems asmenims, o duomenys apie ieškovei taikytus apribojimus – areštus – yra vieši.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinių pagrindas dėl ginčijamų sandorių iš esmės yra analogiškas bei atsiliepimuose šalys viena kitos ieškinius palaiko, pažymi, kad tolesnis sandorių negaliojimo pagrindų vertinimas pagal ieškovių argumentus bus atliekamas vertinant byloje visus 4 ginčytinus sandorius kartu, nes šalys juos visus ginčija kaip priešpriešinių skolų įskaitymą privilegijuojant UAB „Macbrona“ kitų kreditorių atžvilgiu (2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 12 d.).
41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinius, konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad šalys būtų pažeidę pareigą elgtis sąžiningai prievolių atsiradimo ar jų pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis bei liudytojų parodymais, nustatė, kad šalys vykdė tarpusavio atsiskaitymus, tačiau ieškovių nurodytų įskaitymų realiai neatliko. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytos metalo gaminių, medžiagų pirkimo–pardavimo sutartys įstatymų nepažeidė (CK 6. 305 str.). Taip pat įstatymui neprieštaravo atsakovės atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims (CK 6.44 str. 1 d.), atsakovės ieškovei suteiktos paslaugos (CK 6.716 str.). Taigi šalių prievolių pasibaigimas sudarant tarpusavio sandorius ieškovės kreditorių interesų nepažeidė. Atitinkamai, teismas šalių ieškinius atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 str.).
42. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (UAB „Baltijos plieno sistemos“ PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus (t. 1, b. l. 56-121), UAB „Mabrocona“ lėšų pervedimo nurodymus (t. 3, b. l. 7-67), UAB „Mabrocona“ PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 80-151)), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarpusavio šalių skolos buvo padengiamos sudarant tarp jų sandorius prievolėms įvykdyti ir esamoms skoloms padengti kitos rūšies įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad šalys būtų siekę didinti skolas ir jas padengti tik surašius tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktus, taip pat nėra ir duomenų, kurie pagrįstų, kad įmonė sandorių sudarymo metu atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus. Tarp šalių sudarytos metalo gaminių, medžiagų pirkimo pardavimo sutartys, atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims, suteiktos paslaugos, įstatymų nepažeidė, ieškovė turėjo teisėtą priežastį sudaryti pirkimo pardavimo sutartis su atsakove, nes tokiu būdu ieškovė galėjo atsiskaityti su atsakove už jos atliktus mokėjimus jai, už pervestas lėšas ieškovės nurodytiems asmenims, tokiu būdu ieškovė kompensavo apyvartinių lėšų trūkumą ir tai atitiko jos verslo interesus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nesant jokių duomenų, pranešimų ar pan., kurie pagrįstų apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ar tokią šalių valią, sprendžia, kad konstatuoti įskaitymų buvimo faktą, šiuo atveju nėra pagrindo.
45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog abi ieškovės ieškiniuose nurodė, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ atsiskaitymų metu buvo faktiškai nemoki ir tai turėtų patvirtinti jos balansiniai duomenys bei įskaitymu metu jos turtui galioję areštai, tačiau konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad įmonės būsena atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Nors kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktinis įmonės nemokumas Pauliano ieškinio prasme gali būti nustatomas ir ankščiau, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014), tačiau šiuo konkrečiu atveju, pritarus pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl šalių atliktų sandorių pobūdžio ir kilmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nustatinėti įmonės nemokumo momento.
46. Vertinant atsakovės nesąžiningumą atliekant sandorius, atkreiptinas dėmesys, į Kasacinio teismo praktiką, kuria teismas yra konstatavęs, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007) daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė domėjo ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriams sudaryti nepažeidžiant įstatymų, be to, atsakovę su BUAB „Baltijos plieno sistemos“ siejo verslo santykiai nuo 2015 m., o pastarajai bankroto byla buvo iškelta tik 2018 m. vasario 2 d., todėl atsakovė, nesusidūrusi su problema dėl atsiskaitymų, neturėjo pagrindo pradėti domėtis BUAB „Baltijos plieno sistemos“ finansine padėtimi 2016-2017 metais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia kitų skolininko (ieškovės) kreditorių teises. Aplinkybė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo praėjus 5 mėnesiams ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai.
48. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus ir į tai, kad tarp šalių sudaryti sandoriai nevertintini kaip priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, bei, kad nebuvo konstatuotas ieškovės bei atsakovės nesąžiningumas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškinį dėl actio Pauliana taikymo, kaip nepagrįstą.
Dėl ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginio ieškinio reikalavimų
49. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ teikdavo prašymus UAB „Mabrocona“ dėl mokėjimų atlikimo tretiesiems asmenims, tokiu būdu kas kartą, BUAB „Baltijos plieno sistemos“ pardavus atsakovei metalo gaminius, kompiuterinėje sistemoje buvo fiksuojamos atsakovės gautos pajamos. Atsakovė, pagal pajamų gavimo faktus, ieškovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ parduodavo gaminius, suteikdavo atlygintines paslaugas, atsakovės nurodymu mokėjo lėšas ieškovės nurodytiems asmenims. Todėl, tuo pačiu metu kompiuterinės sistemos grafoje „išlaidos“ buvo nurodoma apie atsakovės įsipareigojimų BUAB „Baltijos plieno sistemos“ sumažėjimą.
50. Nors UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Mabrocona“ nesudarė rašytinės sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovės prašymų pagrindu UAB „Mabrocona“ atliko, o tretieji asmenys priėmė atliktus mokėjimus. Ieškovei paskyrus kitą asmenį, kuriam turėjo būti įvykdoma prievolė, o UAB „Mabrocona“ šią prievolę įvykdžius ieškovės paskirtam asmeniui, UAB „Mabrocona“ laikoma tinkamai įvykdžiusia prievolę (CK 6.44 straipsnio 2 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis), dėl to prievolė pasibaigė, o ieškovė neteko teisės reikalauti, kad šią prievolę UAB „Mabrocona“ įvykdytų jai. Nė viena iš ginčo šalių UAB „Mabrocona“ atliktų prievolės įvykdymo ieškovei, kaip sandorių, neginčija, sutinka, kad jie buvo įvykdyti, todėl laikytina, kad tokiu būdu tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys priėmę mokėjimus, pritarė tokiam prievolės kreditoriaus pasikeitimui ir prievolės įvykdymui. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, kuriems buvo atlikti mokėjimai faktiškai susiklostė reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. balandžio 19 d nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018. Teisėjų kolegija įvertinusi šios nutarties 40-49 punktuose konstatuotas aplinkybes, susijusias su atliktų mokėjimų paskirtimi bei kilme, nenustačius, kad UAB „Mabrocona“ būtų buvusi nesąžininga, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju neįrodžius byloje buvus įskaitymo fakto, negalima nuspręsti dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo pažeidimo. Be to, jeigu ieškovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ netinkamai paskirstė iš atsakovės gautas pinigines lėšas, nepagrįstai nurodė atsakovei perduoti pinigines lėšas tretiesiems asmenims, tai gali būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai ir atskiroje byloje ginčijant trečiųjų asmenų teisę į gautas lėšas, o ne siekiant, kad atsakovė dar kartą atliktų jau įvykdytą prievolę. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ netiesioginį ieškinį atmetė pagrįstai.
Dėl bylos baigties
51. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovių apeliaciniai skundai yra atmestini dėl aukščiau išdėstytų motyvų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinių teisių perėmėjo
52. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
53. 2020 m. sausio 14 d. UAB „ Stanlita“ pateikė prašymą dėl šalies pakeitimo, kuriuo teismo prašė pakeisti ieškovę BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ jos teisių perėmėja UAB „Stanlita“ ir panaikinti prieigą prie elektroninės bylos kortelės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovei administratorei R. P.
54. Prašyme nurodė, jog 2019 m. gruodžio 17 d. tarp BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Stanlita“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-12-17/1, pagal kurią UAB „Stanlita“ perėmė iš BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ visą 577 998,47 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos plieno sistemos“, procesines ir materialines teises UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje Nr. eB2-362-796/2019 bei procesines ir materialines teises pagal BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Mabrocona“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei 162 663,18 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-650-479/2019).
55. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019-12-12/1 kopiją ir atstovavimo sutarties kopiją.
56. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Šalies pakeitimui nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių perėmėją – pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Stanlita“ pateiktus duomenis, konstatuoja, kad toks teisių perėmimas yra galimas, nepažeidžia kitų asmenų teisių, yra pagrįstas. Kadangi teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, teisėjų kolegija tenkina prašymą dėl šalies pakeitimo ir pakeičia ieškovę BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ jos teisių perėmėja UAB „Stanlita“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
59. Apeliacinių skundų netenkinus, apeliančių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovė.
60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
61. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. birželio 5 d. (2019 m. antrąjį ketvirtį)) sudarė 970,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 261,39 Eur (970,30 Eur x 1,3).
62. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė 2019 m. gegužės 3 d. perįgaliojimą, kuriuo advokatas M. U., vadovaudamasis 2018 m. rugpjūčio 28 d. pasirašyta sutartimi įgaliojo advokatų Aleknavičiaus ir Špelverio kontoros advokatą R. Š. atstovauti UAB „Mabrocona“ civilinėje byloje surašant atsiliepimą į apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovė pervedė 900 Eur advokatui R. Š.. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovė realiai patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovių, po 450 Eur iš kiekvienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
n u t a r i a :
pakeisti ieškovę BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ jos teisių perėmėja UAB „Stanlita“.
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mabrocona“ (juridinio asmens kodas 141915426) iš uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ (juridinio asmens kodas 159861167) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mabrocona“ (juridinio asmens kodas 141915426) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ (juridinio asmens kodas 302767768) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą, iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė