Administracinė byla Nr. N575-2881/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties
R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos
komisariato pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad jis 2008 m.
rugpjūčio 1 d., 17 val. 40 min. Kaune, Varnių g. 45 vairuodamas
automobilį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai gretima eismo juosta važiavusi
transporto priemonė stovėjo, o pėstysis buvo įžengęs į jo važiuojamąją eismo
juostą, dėl ko pėstysis metėsi atgal, o vairuotojas nesustojo, tuo sukeldamas
avarinę situaciją.
Protokole nustatyta, jog šiais savo
veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir
KET) 76 ir 75 punktų reikalavimus, pažeidėjo veika protokole kvalifikuota pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)
1242 straipsnio 1 dalį.
Kauno miesto vyriausiojo policijos
komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės
veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu R.
K. pripažintas kaltas, padaręs ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje
numatytą pažeidimą, ir už minėto pažeidimo padarymą atimta teisė vairuoti
transporto priemones 3 mėnesiams, paskiriant 600 Lt baudą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas,
išnagrinėjęs administracinę bylą pagal R. K. skundą, 2008
m. spalio 9 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Kauno miesto vyriausiojo
policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos
Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą
paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo,
kad tai, jog R. K. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą,
nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. C. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų R. C. ir R. B. parodymais ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo
veiksmai kvalifikuoti teisingai. Teismas nenustatė, kad sustabdydami R. K. vairuojamą automobilį ir formindami kelių eismo
taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių
administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 ir
Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio
komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660. Pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino
kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. K. teisės į gynybą nebuvo pažeistos, nes administracinio
teisės pažeidimo protokole R. K. iš esmės įvykio aplinkybes
paaiškino, pateikė priedą pažeidimui paaiškinti, dalyvavo nagrinėjant bylą
Institucijoje, taip pat teisme turėjo galimybę naudotis visomis jam
priklausančiomis teisėmis ir gintis nuo jam suformuluotų kaltinimų. Teismas
konstatavo, kad nuobauda R. K. paskirta pagal įstatymą bei
institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės
nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista, taikyti ATPK 301 straipsnį nėra
jokio įstatyminio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu R. K.
prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d.
nutartį ir administracinę bylą nutraukti.
Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad
teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, kad teismas
nenurodė, kodėl jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 1242
straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimo paeiliui padarant kelis eismo
taisyklių pažeidimus), o ne pagal 1241 straipsnio 1 dalį (dėl
nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją). Pažymi, kad teismas neįvertino tos
aplinkybės, kad iš karto po eismo įvykio tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas
ir todėl pareigūnai nebuvo objektyvūs surašydami jam administracinio teisės
pažeidimo protokolą. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta ir prašo
atsižvelgti į jo darbo pobūdį bei šeimyninę padėtį bei net ir pripažinus jį
kaltu jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnis.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliaciniame skunde iš esmės
nesutinkama su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d.
nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 1242
straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat keliamas
pažeidimo kvalifikavimo klausimas.
Apeliacinio skundo argumentai
nepagrįsti. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino
byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių
teisingumu nėra pagrindo abejoti.
Remiantis Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio
reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą
nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti
priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais,
neturinčiais įrodomosios galios. ATPK 257 straipsnis numato, kad organas
(pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad šios nuostatos nebuvo pažeistos.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad
organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą,
privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis
asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar
yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis
nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti.
Iš apygardos administracinio teismo
nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas skundą, apsvarstė visus su
kaltinimu, suformuluotu administracinio teisės pažeidimo protokole, susijusius
klausimus. R. K. apkaltintas padaręs Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalyje numatytąjį pažeidimą
(Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra
privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba
imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), nes 2008 m.
rugpjūčio 1 d., 17 val. 40 min. Kaune, Varnių g. 45 vairuodamas automobilį,
nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai gretima eismo juosta važiavusi transporto
priemonė stovėjo, o pėstysis buvo įžengęs į jo važiuojamąją eismo juostą, dėl
ko pėstysis metėsi atgal, o vairuotojas nesustojo, tuo sukeldamas avarinę
situaciją. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 ir 75 punktų
punktų reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad R. K.
kaltas dėl padaryto pažeidimo.
Apeliantas nurodo, kad teismas
neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus. Teisėjų
kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas
administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi
teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos
tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios
(ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos
ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina
tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir
protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija
teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos
teismas nurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis galima konstatuoti, kad
R. K. pažeidė Kelių eismo taisykles. Liudytojai policijos
pareigūnai R. C. ir R.
B. R. K. padarytą pažeidimą matė aiškiai ir akivaizdžiai, kadangi ties
pirma pėsčiųjų perėja jie važiavo priešais, o ties antra pėsčiųjų perėja –
paskui apelianto vairuojamą automobilį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti
nuosekliais, iš esmės neprieštaraujančiais vieni kitiems policijos pareigūnų,
vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymais. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad
policijos pareigūnai jį norėjo nepagrįstai apkaltinti dėl tarp jų po eismo
įvykio kilusio konflikto nepatvirtinta bylos duomenimis. Tuo tarpu pats administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą
išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos
teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog R. K. kaltas
padaręs ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apelianto argumentai, kad jo veika
nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį kaip transporto
priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių
pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, neatitinka faktinių bylos
aplinkybių, nes kaip jau minėta, kaltinimas administracinio teisės pažeidimo
protokole R. K. formuluojamas už Kelių eismo taisyklių
pažeidimą, sukėlusį pavojingą (avarinę) situaciją, tai yra privertusį kitus
eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių
veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kas atitinka Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalyje numatytąjį
pažeidimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais,
teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė
visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų
kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto
pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.
Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti
panaikinta ar pakeista, teisėjų kolegija nenustatė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno
apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
|
|
|
Ričardas
Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus
Valančius
|