Civilinė byla Nr. e2-6906-1136/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03150-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.5 

                                                                    (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorėms Zitai Puzinienei, Daliai Monkevičienei

dalyvaujant:

ieškovų R. M., M. I., I. A. atstovui advokatui Antanui Paulauskui,

atsakovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (toliau – ir Klubas, ir atsakovė) atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui,

nedalyvaujant ieškovams R. M., M. I., I. A., tretiesiems asmenims R. K., K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M., M. I., I. A. ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Krepšinio klubui „Lietkabelis“, tretiesiems asmenims R. K., K. M. dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas R. M. nurodo, kad atsakovės neeilinis dalininkų susirinkimas 2019 m. balandžio 19 d. patvirtino naują Klubo įstatų redakciją, kurioje buvo numatytas Klubo dalininkų pašalinimas iš Klubo ir jų sumokėto įnašo negrąžinimas. Teigia, kad ginčo sprendimas pripažintinas negaliojančiu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams.

2.       Aiškina, jog dalininkų nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo pagrindu bei už tai tinkamai atlyginama. Tvirtina, kad ginčo sprendimu patvirtintos naujos Klubo įstatų redakcijos 22 punkte nenumatyta, kad už klubo dalininkų teisių paėmimą dalininkų teisių savininkui turi būti atlyginama. Mano, kad ginčo sprendimas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos protokolui Nr. 1, protingumo, sąžiningumo principams, nes sprendimas buvo priimtas Klubo dalininkui S. G. siekiant atsikratyti neįtinkančiais Klubo dalininkais.

3.       Ieškovai R. M., M. I., I. A. ieškiniuose nurodo, kad 2019 m. liepos 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo priimti sprendimai pašalinti ieškovus iš atsakovės, kaip kenkiančius atsakovės ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituojant ir padarant atsakovei didelės žalos. 

4.       Aiškina, jog sprendimai dėl jų pašalinimo iš atsakovės dalininkų prieštaravo protingumo principui, nes buvo pašalinti tuo metu atsakovės dalininkais nebuvę ieškovai M. I. ir I. A.. Nurodo, kad M. I. 2019 m. liepos 2 d. savo dalininko teises perleido K. M. Klubo dalininkų teisių pardavimo sutarties pagrindu ir apie dalininko teisių perleidimą 2019 m. liepos 12 d. informavo atsakovę. I. A. 2019 m. liepos 11 d. Klubo dalininko teisių dovanojimo sutarties pagrindu savo teises padovanojo R. K. ir atsakovę apie perleidimą informavo 2019 m. liepos 13 d. Mano, jog Klubo visuotinis dalininkų susirinkimas nesielgė apdairiai, rūpestingai, priimdamas ginčijamus sprendimus.

5.       Teigia, kad ginčijami sprendimai buvo priimti norint atsikratyti atsakovės dalininkui S. G. neįtinkančiais kitais atsakovės dalininkais. Paaiškina, jog S. G., turėdamas kvalifikuotą balsų daugumą Klubo visuotiniame dalininkų susirinkime, galėjo vienasmeniškai nulemti bet kokio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimą, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas pažeisti jam nepriimtinų atsakovės dalininkų teises.

6.       Nurodo, kad ginčijami sprendimai paremti prieštaraujančiu Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos protokolui Nr. 1, Klubo įstatų punktu, kadangi pašalinus iš Klubo dalininkų ieškovus, buvo atimta jų nuosavybė – dalininkų teisės. Tvirtina, jog atsakovės visuotinis dalininkų susirinkimas neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl M. I. ir I. A. pašalinimo iš Klubo dalininkų, o juos priimdamas, viršijo jam teisės aktų ir įstatų suteiktus įgaliojimus. 

7.       Tvirtina, jog ginčo sprendimai buvo grįsti aplinkybėmis, kurios atsirado iki Klubo įstatuose buvo įtvirtintas Klubo dalininkų pašalinimo institutas. Be to, ieškovai neatliko jokių veiksmų, kurie kenktų atsakovės ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituotų ir sukeltų atsakovei didelės žalos.

8.       Ieškovas R. M. teigia, kad dėl neteisėto jo pašalinimo iš Klubo dalininkų, jis patyrė 12 536 Eur nuostolių negautų pajamų forma. Aiškina, jog 2019 m. birželio 3 d. sudarė Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį su I. K., pagal kurią ieškovo turėtos dalininko teisės I. K. pereis nuo sutartyje numatytos kainos sumokėjimo momento. Buvo sutarta, kad visa kaina ieškovui bus sumokėta per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Nurodo, kad po ginčo sprendimo priėmimo informavo I. K. apie negalėjimą įvykdyti sutartį ir I. K. informavo ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą.

9.       Ieškovas R. M. prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti pakeisti Klubo įstatai; ieškovai R. M., M. I., I. A. prašo pripažinti 2019 m. liepos 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus jų pašalinimo iš Klubo negaliojančiais, R. M. prašo priteisti 12 536 Eur žalos atlyginimą.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškovų reikalavimus, patikslindamas, kad ieškovas R. M. nesutinka su 2019 m. balandžio 19 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimo dalimi, kuria patvirtintas Klubo įstatų 22 punkto „VI. Dalininko pašalinimas iš įstaigos“ įtraukimas.

11.       Atsakovė viešoji įstaiga Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atsiliepimuose į ieškinius nurodo nesutinkanti su pareikštais ieškiniais. Savo poziciją palaikė ir teismo posėdžio metu.

12.       Atsikirsdama į ieškovo R. M. ieškinį dėl neeilinio visuotinio atsakovės dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė teigia, kad turi teisę savo įstatuose numatyti dalininkų pašalinimo tvarką. Nuodo, kad Viešųjų įstaigų įstatymas nedraudžia įstatuose numatyti dalininkų pašalinimo tvarkos, o panašius santykius reglamentuojantis Asociacijų įstatymas nurodo numatyti įstatuose narių pašalinimo tvarką, atsakovė priėmė teisėtą sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti atsakovės įstatų pakeitimai, įtvirtinantys atsakovės galimybę pašalinti dalininkus esant tam tikriems pagrindams.

13.       Pažymi, jog ginčijamu dalininkų pašalinimo institutu siekiama išvengti, kad atsakovės dalininkais nebūtų asmenys, kurie savo veiksmais pažeidžia atsakovės interesus, trukdo atsakovei įgyvendinti atsakovės įstatų 5 punkte nurodytus veiklos tikslus, susijusius su krepšinio sporto vystymu bei populiarinimu. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant atsakovės įstatuose įtvirtintos visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Be to, naujos redakcijos įstatai buvo patvirtinti notaro, kuris privalo įvertinti, ar pateikti tvirtinimui dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus.

14.       Atskirsdama į ieškovų argumentus dėl 2019 m. liepos 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų pašalinti ieškovus iš Klubo dalininkų ydingumo, atsakovė teigia, jog tretieji asmenys iki 2019 m. liepos 17 d. imtinai nesikreipė į atsakovę kaip atsakovės dalininkai ir atsakovei nepateikė informacijos ir rekvizitų, būtinų jų, kaip dalininkų teisių įregistravimui pas atsakovę. Dėl minėtos priežasties 2019 m. liepos 17 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu ieškovai buvo dalininkais, todėl egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas spręsti dėl dalininkų pašalinimo.

15.       Pažymi, kad ginčo sprendimus atsakovė priėmė vadovaudamasi Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijoje garantuojama teise piliečiams vienytis į bendrijas, asociacijas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė teisėtai sprendimu pakeitė įstatus, įtvirtinančius dalininkų pašalinimo institutą esant tam tikriems pagrindams ir esant faktiniam pagrindui taikė jį. Teigia, kad skundžiamais sprendimais nesikėsino į dalininkų nuosavybę, dalininkų pašalinimo institutas atliko apsauginę funkciją.

16.       Teigia, jog atsakovės sprendimai pašalinti ieškovus iš atsakovės dalininkų tarpo yra pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, išsamiai išdėstytais visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimuose. Pažymi, kad ieškovai minėtų aplinkybių neaptaria, neanalizuoja, tik apsiriboja deklaratyviu teiginiu. Mano, kad ieškovai nepaneigė jų pašalinimo iš atsakovės dalininkų tarpo faktinio pagrindo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

17.       Tvirtina, kad ieškovų veiksmai, nurodyti ginčo sprendimuose, kenkia atsakovės reputacijai ir veiklai, ją paralyžiuoja, diskredituoja atsakovę ir daro jai didelę žalą. Teigia, jog ieškovų kompleksinė ir organizuota, veikianti kartu grupėje kenkėjiška veikla, nukreipta prieš atsakovę, yra nuolatinio, tęstinio pobūdžio, todėl atsakovė nepažeidė principo dėl įstatymo negaliojimo atgal.

18.       Pasisakydama dėl ieškovo R. M. reikalavimo atlyginti žalą negautų pajamų forma, atsakovė teigia, jog 2019 m. birželio 3 d. dalininko teisių pardavimo sutartis yra tariama. Nurodo, kad apie minėtos sutarties sudarymą ieškovas R. M. atsakovę informavo tik tuomet, kai atsakovės direktorius pranešė dalininkams apie 2019 m. liepos 17 d. šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą. Tuo metu ir kiti ieškovai informavo atsakovę apie sudarytas sutartis dėl dalininkų teisių perleidimo. Daro išvadą, jog ieškovų sudaryti sandoriai buvo sudaryti atbuline data ir aiškiu tikslu perleisti savo dalininkų teises kitiems asmenims, kurių atsakovė negalėtų pašalinti.

19.       Teigia, kad ieškovo R. M. dalininko teisių pirkėjui I. K. buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad dėl ketinamų įsigyti atsakovės dalių yra galimi ginčai ir vienašalis sutarties nutraukimo motyvas yra formalus, kad ieškovas R. M. turėtų formalų pagrindą iš atsakovės reikalauti tariamai patirtų nuostolių atlyginimo.

20.       Nurodo, jog vienašalio dalininkų teisių pardavimo sutarties nutraukimo momentu pirkėjas net neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovas R. M. jam perduotų savo dalis, nes pagal sutarties sąlygas, pirkėjas tokią teisę būtų įgijęs tik po visos sutarties kainos sumokėjimo. Nurodo, jog duomenų apie sutarties kainos sumokėjimą nėra. Mano, kad pirkėjas I. K. sutarties galėjo atsisakyti dėl kitų tarp šalių esančių ginčų. Atkreipia dėmesį, kad teismui priėmus palankų ieškovo R. M. atžvilgiu sprendimą, bus atkurtos ieškovo turėtos teisės, turinčios vertę, ir neliks pagrindo priteisti iš atsakovės žalą, priešingu atveju, ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

21.       Byloje keliami klausimai dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių viešosios įstaigos teisę nustatyti dalininkų pašalinimo tvarką, civilinės atsakomybės taikymą viešosios įstaigos dalininkams, aiškinimo ir taikymo.

22.       Nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 23 d. I. A. ir M. I., o R. M. nuo 2017 m. birželio 23 d. tapo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininkais. 2017 m. birželio 23 d. ieškovų, kiekvieno, dalys viešojoje įstaigoje sudarė po 200 Eur.

23.       2019 m. balandžio 19 d. neeilinis visuotinis Klubo dalininkų susirinkimas nusprendė patvirtinti klubo įstatų pakeitimus, kuriais, be kita ko, 22 punktu nustatė dalininkų pašalinimo iš Klubo sąlygas, tvarką.

24.       2019 m. birželio 3 d. R. M. su I. K. sudarė Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 1), pagal kurios sąlygas pirkėjas I. K. įgis Klubo dalininko teises, per 3 mėnesius sumokėjęs 12 536 Eur sumą. 2019 m. liepos 12 d. R. M. informavo Klubą, kad yra sudaręs Sutartį 1. 2019 m. rugpjūčio 7 d. I. K. vienašališkai nutraukė Sutartį 1.

25.       2019 m. liepos 2 d. M. I. sudarė su K. M. Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį (toliau – Sutartis 2), pagal kurios sąlygas nuosavybės teisės į Klubo dalis (200 Eur) pirkėjui K. M. buvo perleistos nuo sutarties sudarymo momento. M. I. 2019 m. liepos 12 d. raštu informavo Klubo direktorių apie dalininko teisių perleidimą K. M. Sutarties 2 pagrindu.

26.       2019 m. liepos 12 d. I. A. Klubo dalininko teisių dovanojimo sutarties (toliau – Sutartis 3) pagrindu perleido R. K. savo nuosavybės teises į Klubo dalis (200 Eur). 2019 m. liepos 13 d. I. A. raštu informavo Klubo direktorių apie dalininko teisių perleidimą R. K. Sutarties 3 pagrindu.

27.       2019 m. liepos 17 d. vykusio neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo metu dėl susirinkimo darbotvarkės 4-6 klausimų buvo nuspręsta pašalinti iš Klubo dalininkų M. I., I. A., R. M., kenkus Klubo ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskreditavus, padarius Klubui didelės žalos. 

28.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

29.       Teismas pažymi, jog nagrinėjama byla nepriklauso civilinių bylų kategorijai, kurioje teismas veikia aktyviai, todėl vadovaujasi šalių pateiktais įrodymais. Priduria, kad ieškovų reikalavimų pagrįstumas vertintinas pagal apeliacinės instancijos teismo nutartyje išskirtus ginčo aspektus, kurie šalims buvo žinomi iki ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo.

Dėl viešosios įstaigos teisės pašalinti dalininkus iš įstaigos ir negrąžinti pašalintiems dalininkams jų įnašų

30.       Kaip nurodyta sprendimo 23 punkte, 2019 m. balandžio 19 d. Klubo dalininkų neeilinis susirinkimas nusprendė pakeisti Klubo įstatus, įtraukiant naują punktą, susijusį su Klubo dalininkų pašalinimu ir dalininkų įnašų negrąžinimu. Klubo įstatų. Ieškovas R. M. teigia, kad toks Klubo įstatų pakeitimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, protingumo, sąžiningumo principams.

31.       Ieškovas R. M. teigia, jog Klubo įstatų pakeitimas, susijęs su dalininko pašalinimo iš įstaigos instituto įtvirtinimu, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes tai leido „atsikratyti“ Klubo vadovybei neįtinkančiais smulkiaisiais Klubo dalininkais – R. M., M. I., I. A..

32.       Proceso šalys pripažino, kad nesutarimai tarp Klubo ir ieškovų prasidėjo dar 2018 m. vasarą. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo nuspręsta ieškovams neteikti detalios informacijos apie Klubo rėmėjus, darbuotojus ir kitą, šiems nesutikus suteikti beprocentinės paskolos Klubui ir nepateikus pasiūlymų dėl Klubo pradelstos skolos padengimo. Atsakovės atstovo paaiškinimu, Klubo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose dalininkams įpareigojimo teikti finansinę pagalbą Klubui nėra. Tačiau duomenų, kad minėtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas, taip pat nėra.

33.       Ieškovų, kaip klubo dalininkų, neturtinių teisių apribojimas, žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusios publikacijos apie ieškovų ir Klubo nesutarimus, prasidėję teisminiai procesai tarp M. I. ir Klubo, ieškovo I. A. sūnaus pareikšti reikalavimai Krepšinio arbitražo teismui leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. balandžio 17 d. priimti Klubo įstatų pakeitimai (dalininkų pašalinimo iš įstaigos institutas) buvo kreipti prieš ieškovus. Šią išvadą sustiprina tai, jog atsakovės atstovas, advokatas A. Būdvytis teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovų buvimas Klube, aktualiu laikotarpiu, tapo kliūtimi (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdis).

34.       Tačiau teismas mano, kad dalininkų pašalinimo iš viešosios įstaigos instituto įtvirtinimas Klubo įstatuose pats savaime nėra neteisėtas ar prieštaraujantis protingumo ar sąžiningumo principams.

35.       Nepaisant to, kad Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato dalininkų pašalinimo iš įstaigos instituto, tačiau ir nedraudžia savo įstatuose jį nustatyti. Šioje vietoje sutiktina su atsakove, kad ginčo atvejui galima taikyti įstatymo analogiją. Teismo vertinimu, viešoji įstaiga, kaip juridinis asmuo, panaši į asociaciją, todėl dalininkų pašalinimą iš viešosios įstaigos galima būtų aiškinti per Asociacijų įstatymo normas.

36.       Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Taigi, viešoji įstaiga, kaip ir asociacija, savo įstatuose gali numatyti ir dalininkų pašalinimo iš įstaigos sąlygas bei tvarką. Priešingas aiškinimas lemtų tokios situacijos susidarymą, kai viešosios įstaigos dalininkai savo veiksmais trukdo viešajai įstaigai įgyvendinti savo veiklos tikslus, tenkinančius viešuosius interesus (Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu kategoriškas draudimas nustatyti dalininkų pašalinimo iš įstaigos tvarką, esant tam tikroms sąlygoms, pažeistų ir visuomenės teisėtus lūkesčius, gauti jų interesų patenkinimą iš viešosios įstaigos vykdomos veiklos.

37.       Byloje nėra ginčo, kad Klubo dalininkų įnašai yra jų nuosavybė, kurią jie gali parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims.

38.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis sako, kad nuosavybė yra neliečiama ir ją galima paimti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. EŽTK protokolo Nr. 1 1 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe ir iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

39.       Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnį, įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje. Tai reiškia, jog įstatai yra vietinio, lokalaus pobūdžio teisės aktas, taikomas konkretaus subjekto veikloje. Pagal Konstitucijos 67 straipsnį, Seimas leidžia įstatymus – teisės aktus, kuriais nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės normos, taip įgyvendindamas valstybės valdžią Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, viešosios įstaigos priimtas teisės aktas – įstatai, savo juridine galia neprilygsta įstatymui, todėl nelaikytinas lygiaverčiu įstatymui aktu.

40.       Teismas, atsižvelgęs į sprendimo 39 punkte nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog 2019 m. balandžio 19 d. visuotinio neeilinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimo dalis, įtvirtinusi Klubo įstatų 22 punkto sąlygą dėl įnašo negrąžinimo pašalinus dalininką iš Klubo, neatitinka Konstitucijoje bei EŽTK protokole Nr. 1 įtvirtintos normos, kokiu teisės aktu galima paimti nuosavybę (CPK 185 straipsnis).

41.       Taigi, teismas sutinka su ieškovo R. M. teiginiu dėl 2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatų 22 punkto dalies dėl dalininkų įnašų negrąžinimo ydingumo. Atsakovės argumentai, esą ginčo įstatų punktu Klubas nesiekė kėsintis į dalininkų nuosavybę, nepaneigia sprendimo 40 punkte padarytos išvados, nes iš esmės atsakovė akcentavo tik Klubo teisę šalinti dalininkus esant tam tikroms aplinkybėms.

42.       Teismas konstatuoja, kad ieškovas R. M. pagrįstai teigia, jog Klubo neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas patvirtinti Klubo įstatų pakeitimus, susijusius su pašalintų iš įstaigos dalininkų įnašų negrąžinimo, prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, konvenciniam nuosavybės apsaugos principui (CPK 185 straipsnis). 2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatų 22 punkto dalis dėl pašalintų iš įstaigos dalininkų įnašo negrąžinimo pripažintina negaliojančia.

Dėl dalininkų teisių perleidimo

43.       Ieškovai M. I. ir I. A. teigia, kad Klubo 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo dienai nebuvo Klubo dalininkais ir savo teiginius grindžia sudarytomis Sutartimis 2 ir 3.

44.       Kaip nurodyta sprendimo 25-26 punktuose, tarp ieškovų M. I., I. A. ir trečiųjų asmenų K. M., R. K. buvo sudarytos Klubo dalininkų teisių perleidimo sutartys.

45.       Sutartyje Nr. 2 M. I. ir K. M. susitarė, kad dalininko teisės yra perleidžiamos, perduodamos ir nuosavybės teisę pirkėjas – K. M., į jas įgyja nuo sutarties sudarymo momento (Sutarties 2 1.3 punktas). Sutartyje 3 I. A. ir R. K. susitarė, kad dalininko teisės R. K. yra dovanojamos, perduodamos ir nuosavybės teisę R. K. į jas įgyja nuo sutarties sudarymo momento (Sutarties 3 1.3 punktas).

46.       Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtų sutarčių punktų formuluotes, daro pagrįstą išvadą, jog M. I., sudaręs Sutartį 2, nebeteko Klubo dalininko teisių, perleidęs jas K. M., o I. A. – nuo Sutarties 3 sudarymo momento, padovanojęs R. K. (CPK 185 straipsnis). Minėtos sutartys yra nenuginčytos, jos galioja, todėl atsakovės teiginiai dėl sutarčių tariamumo ar sudarymo atgaline data yra visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nėra jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl dalininkų teisių perleidimo sutarčių ydingumo, nes nėra pareikštas joks savarankiškas reikalavimas nuginčyti Sutartis 2 ir 3.

47.       Atsakovė teigia, jog nors ir gavusi ieškovų M. I. ir I. A. pranešimus apie dalininkų teisių perleidimą, ieškovus laikė Klubo dalininkais, nes asmenys, įgiję dalininkų teises, nepranešė apie tai Klubui įstatuose nustatyta tvarka.

48.       2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatų 11.1 punkte nustatyta tvarka, kaip asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa Klubo dalininku. Teismas atkreipia dėmesį jog minėta įstatuose įtvirtinta tvarka aktuali dalininkų teises įgijusiems tretiesiems asmenims, bet ne ieškovams M. I. ir I. A., kurie galiojančiomis sutartimis dalininkų teises perleido.

49.       Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, galima tvirtinti, kad 2019 m. liepos 17 d. Klubo neeilinio dalininkų susirinkimo metu ieškovai M. I. ir I. A. nebuvo Klubo dalininkais, todėl susirinkimui nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl minėtų ieškovų pašalinimo iš Klubo dalininkų tarpo (CPK 185 straipsnis).

50.       Atsakovė tvirtina, kad ieškovų M. I. ir I. A. reikalavimai pripažinti negaliojančiais sprendimus dėl jų pašalinimo iš Klubo dalininkų negali sukelti jokių pasekmių, nes minėti ieškovai teigė nebuvę Klubo dalininkais ginčo sprendimų priėmimo metu. Teismas su tokiu tvirtinimu negali sutikti.

51.       Pati atsakovė ieškovus M. I. ir I. A. visgi laikė Klubo dalininkais, nepaisant minėtų ieškovų pranešimų apie perleistas dalininkų teises, todėl ieškovai turėjo teisę ginčyti jiems nepalankius neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimus. 

Dėl dalininkų pašalinimo iš viešosios įstaigos pagrindų

52.       2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatų 22 punkte numatyta, kad dalininkas gali būti šalinamas iš Įstaigos (Klubo) esant tokiems pagrindams (bet kuriam iš jų): kai daugiau nei vienerius metus nedalyvauja Klubo veikloje, nevykdo dalininko pareigų, sistemingai pažeidinėja Klubo įstatus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius Klubo veiklą, sistemingai pažeidinėja krepšinio sporte nusistovėjusias ir pripažintas tradicijas, garbingo žaidimo („fair play“) principus, kenkia Klubo ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituoja, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ar padarė Klubui didelės žalos.

53.       Pripažinus, kad 2019 m. liepos 17 d. vykusio Klubo neeilinio visuotinio susirinkimo metu ieškovai M. I. ir I. A. nebuvo Klubo dalininkais (sprendimo 49 punktas), nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl minėtų ieškovų pašalinimo iš Klubo dalininkų tarpo pagrindų. Tačiau buvus nutrauktai Sutarčiai 1, tarp ieškovo R. M. ir I. K., ir R. M. aktualaus ginčo susirinkimo metu tebeturėjus dalininko teises, būtina įvertinti realų egzistavimą faktinių aplinkybių, lėmusių sprendimo dėl R. M. pašalinimo iš Klubo priėmimą.

54.       2019 m. liepos 9 d. Klubo pranešimu dėl 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo pateiktoje darbotvarkėje 6 klausimu buvo pateiktas nutarimo dėl R. M. pašalinimo iš Klubo dalininkų projektas. Jame nurodyta, kad R. M. sudarė klubo vardu su UAB „Omega action“ fiktyvią sutartį, kurios pagrindu nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. gegužės mėnesio Klubas už fiktyvias paslaugas sumokėjo virš 42 tūkst. Eur sumą; kaip dalininkas nesiėmė jokių veiksmų Klubo finansinei padėčiai gerinti, nors 2019 m. birželio 26 d. eilinio visuotinio Klubo dalininko susirinkimo metu buvo žinomas grynasis Klubo nuostolis; tikslingai palaiko M. I. ir I. A. prieš Klubą nukreiptus veiksmus, remia M. I. kenkėjišką veiklą, derina su juo asmeninius savanaudiškus tikslus, savo tikslus realizuoja kitame krepšinio klube, pažeisdamas lojalumo ir veikimo klubo naudai ir interesais principus.

55.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio klubo dalininkų susirinkimo darbotvarkėje pateiktame nutarimo projekte bei susirinkimo protokole užfiksuoti išvardinti R. M. veiksmai negali būti pagrindu pašalinti R. M. iš Klubo dalininkų tarpo (CPK 185 straipsnis).

56.       Pirma, Klubo nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties su UAB „Omega action“ pasirašymu ir jos vykdymu, įvyko dar iki dalininkų pašalinimo iš įstaigos įtraukimo į Klubo įstatus. Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato viešosios įstaigos įstatų pakeitimų įsigaliojimo momento, todėl, teismo manymu, šioje vietoje taikytina įstatymo analogija (sprendimo 35 punktas) ir Klubo įstatų pakeitimo įsigaliojimas sietinas su įstatų įregistravimu Juridinių asmenų registre, kaip numato Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis. Tik nuo Klubo pakeitimų dėl dalininkų pašalinimo sąlygų įregistravo momento atlikti dalininkų veiksmai gali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl dalininkų pašalinimo iš Klubo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data, todėl 2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatų 22 punktas, kaip reglamentuojantis dalininkų ir viešosios įstaigos civilinius santykius, negali būti taikomas atgaline data vertinant ieškovo R. M. veiksmus.

57.       Teismas kartu atkreipia dėmesį, kad ne tik R. M. nurodyti veiksmai, kaip galimas pagrindas pašalinti iš Klubo dalininkų, bet ir kitų ieškovų M. I. ir I. A. veiksmai iš esmės buvo atlikti iki 2019 m. balandžio 25 d., kada buvo įregistruoti Klubo įstatų pakeitimai. Lygiai pat, atsakovės deklaruota klubui padaryta didelė žala visų ieškovų veiksmais, taip pat pagrindžiama iki Klubo įstatų pakeitimų įregistravimo buvusiomis aplinkybėmis. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovų teiginius dėl pakeistų klubo įstatų normų taikymo atgaline data, teigia, jog ieškovų veiksmus laiko tęstiniais, todėl pagrįstai buvo pritaikytas Klubo įstatų 22 punktas. Sukonkretindama tokius ieškovų veiksmus, atsakovė nurodo pasisakymus žiniasklaidoje, kurie kenkė Klubo, jo direktoriaus, prezidento reputacijai.

58.       Byloje pateikti straipsniai iš internetinių portalų rodo, kad jie buvo publikuoti 2018 m. spalio-2019 m. vasario mėnesiais. Taigi, nė vienas iš byloje esančių straipsnių nepateko į laikotarpį tarp 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. liepos 9 d., t. y. nuo Klubo įstatų pakeitimų įregistravimo iki 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo darbotvarkės išsiuntimo dalininkams. Teismas sprendžia, kad atsakovės teiginiai dėl ieškovo R. M., kaip ir kitų ieškovų, tęstinio pobūdžio nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). 

59.       Antra, 2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatuose nėra įtvirtintos pareigos dalininkams gerinti Klubo finansinę padėtį. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnyje iš esmės nurodomos neturtinės dalininkų teisės (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Kaip turtinė teisė, nurodyta teisė gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį, proporcingą jų įnašų vertei (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Tai, kad 2018 metus Klubas baigė turėdamas daugiau nei 300 tūkst. eurų grynojo nuostolio, automatiškai nelemia dalininko pareigos imtis priemonių finansinei Klubo padėčiai gerinti. Pažymėtina, kad, esant blogai viešosios įstaigos finansinei padėčiai, dalininko teisė arba pareiga, priklausomai nuo viešosios įstaigos finansinės būklės, yra spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4-5 straipsniai).  

60.       Trečia, neįtikinama aplinkybė – R. M. darbas kitame klube paneigė ieškovo lojalumą Klubui, kuria atsakovės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas rėmėsi priimdamas sprendimą pašalinti R. M. iš Klubo dalininkų (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek 2017 m. sausio 23 d., tiek 2019 m. balandžio 25 d. Klubo įstatai nenumatė jokio draudimo Klubo dalininkui dalyvauti vienokiais ar kitokiais pagrindais kito sporto klubo veikloje. Nustatyta, R. M. ginčo laikotarpiu dirbo užsienio krepšinio klube, tačiau atsakovės atstovai nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų buvus rašytiniam ar kitokio pobūdžio susitarimui tarp ieškovo R. M. ir Klubo dėl darbo kitame klube. Be to, nebuvo įrodyta, kad ieškovo R. M. darbas, kaip buvusio sporto direktoriaus, jo turėtos žinios būtų padariusios įtakos Klubo valdomo krepšinio komandos komplektavimui ar pan.

61.       Teismas nepagrįstais laiko ir atsakovės teiginius dėl R. M. palaikymo ir rėmimo M. I., atsakovės žodžiais, kenkėjiškos veiklos prieš Klubą, derinimo savo sprendimų, siekiant kenkti Klubui įgyvendinant asmeninius savanaudiškus tikslus. Minėti teiginiai neparemti jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais, todėl laikytini tik atsakovės samprotavimais (CPK 12, 178 straipsniai). Pastebėtina ir tai, jog minėti teiginiai dėl ieškovo R. M. veiksmų kildinami iš prieš M. I. pradėtų teisminių procesų dėl tų aplinkybių, kurios atsirado iki 2019 m. balandžio 25 d. pakeistų Klubo įstatų įsigaliojimo. Kita vertus, teismas nemano, kad galimai pažeistų teisių gynimas teismo keliu laikytinas kenkėjiška veikla prie Klubą. Tiek CK 1.137 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 5 straipsnio 1 dalis numato asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

62.       Apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 56-61 punktuose, laikytina, kad atsakovė neįrodė buvus pakankamiems ir realiems pagrindams pašalinti iš Klubo dalininkų ieškovą R. M. (CPK 185 straipsnis). Pripažintina, kad ieškovo R. M. reikalavimas pripažinti neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimą dėl jo pašalinimo iš Klubo dalininkų tarpo negaliojančiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl kvalifikuotą balsų daugumą turinčio dalininko veiksmų

63.       Ieškovai teigia, kad neeilinių visuotinių Klubo dalininkų susirinkimų sprendimus praktiškai priėmė daugiausiai balsų turėjęs Klubo dalininkas S. G., piktnaudžiavęs savo teisėmis, siekęs pažeisti jam nepriimtinų Klubo dalininkų teises.

64.       Nustatyta, kad ginčijamais laikotarpiais Klubo dalininkas S. G. turėjo kvalifikuotą balsų daugumą (dalininko 1 400 Eur įnašas lygus turimiems balsams) Klube. Tiek 2019 m. balandžio 19 d., tiek 2019 m. liepos 17 d. neeiliniuose visuotiniuose Klubo dalininkų susirinkimuose ginčų sprendimai buvo priimti 1 400 balsų dauguma, kas atitinka dalininko S. G. turimą įnašą.

65.       Byloje nėra ginčo, kad susirinkimai buvo organizuoti nepažeidžiant įstatuose numatytų procedūrų. Jokie apribojimai Klubo, kaip viešosios įstaigos, dalininkams nei Klubo įstatuose, nei Viešųjų įstaigų įstatyme dėl iniciavimo visuotinio dalininkų susirinkimo nėra įtvirtinti, todėl tvirtinti, kad S. G. piktnaudžiavo savo teise iniciuoti dalininkų susirinkimus, nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

66.       Vertinimas kvalifikuotą balsų daugumą turinčio dalininko veiksmų / siekių, ieškovų žodžiais, pažeisti jam nepriimtinų Klubo dalininkų teises, teismo manymu, šioje byloje nėra esmingai teisiškai reikšmingas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Pabrėžtina, jog ginčas yra dėl Klubo dalininkų susirinkimų sprendimų pagrįstumo, o ne dalininko veiksmų teisėtumo.

Dėl nuostolių atlyginimo

67.       Ieškovas R. M. teigia, jog dėl 2019 m. liepos 17 d. Klubo neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo pašalinti jį iš Klubo dalininkų patyrė 12 536 Eur nuostolių, netekdamas galimybės įgyvendinti Sutarties 1 sąlygas.

68.       Nuostolių, kaip žalos, atlyginimo reikalavimas siejamas su civiline atsakomybe, kuriai taikyti, būtina nustatyti visas būtinąsias jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismo manymu, šioje byloje esminis dalykas yra ieškovo R. M. patirtos žalos konstatavimas, nes neįrodžius žalos fakto, civilinė atsakomybė neatsiranda.

69.       Pagal  CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. 

70.       Analizuojant Sutarties 1 sąlygas – 1.3 ir 2.2 punktus, nustatyta, kad pirkėjui, I. K. siekiant įgyti Klubo dalininko teises iš ieškovo R. M., reikėjo per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos sumokėti Sutarties 1 kainą. Taigi, Sutarties 1 įvykdymą sutarties šalys susiejo su sąlyga, kuriai atsiradus, bus pagrindas vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.30 straipsnis).

71.       Aiškinantis Sutarties 1 sudarymo, vykdymo, jos nutraukimo aplinkybes liudytojas I. K. nurodė, kad su ieškovu R. M. susipažino per ieškovą M. I. 2019 m. pavasarį. Paaiškino, jog su ieškovu R. M. vedė derybas ir susitarė dėl ieškovo siūlytos kainos – 20 tūkst. eurų, sumažinimo iki 12 536 Eur sumos, kurią įrašė į Sutarties 1 sąlygas. Ieškovui R. M. pranešus apie netektas Klubo dalininko teises ir dalininko teisių susigrąžinimo teisminiu keliu, I. K. apsisprendė vienašališkai nutraukti Sutartį 1. Liudytojas I. K. nurodė, jog turėjo finansines galimybes mokėti Sutartyje 1 nurodytą sumą, buvo kelių bendrovių vadovas. Pažymėjo, kad nebuvo tartasi dėl konkretaus Sutarties 1 kainos sumokėjimo būdo. Taip pat nurodė, jog nebuvo atlikęs jokio dalinio mokėjimo.

72.       Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – faktas pripažintinas nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Šiuo atveju teismas nemano, kad ieškovas R. M. dėl atsakovės nepagrįstai priimto sprendimo pašalinti į iš Klubo dalininkų tarpo patyrė žalą negautų pajamų pavidalu (CPK 185 straipsnis).

73.       Pirma, pagal Sutarties 1 sąlygas, Klubo dalininko teisių pirkėjas per 3 mėnesius turėjo sumokėti sutarties kainą ir tik praėjus minėtam terminui ieškovas R. M. būtų įgijęs teisę reikalauti iš pirkėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. tikėtis gauti 12 536 Eur sumą. Sutartis 1 buvo vienašališkai nutraukta daugiau kaip 2 mėnesiams nuo jos sudarymo (2019 m. rugpjūčio 7 d.).

74.       Antra, Sutarties 1 vykdymas nebuvo niekaip užtikrintas, pvz., nebuvo nustatytas avansas. Nenustatytas ir realus pirkėjo ketinimas sumokėti Sutarties 1 kainą. Tai, kad buvo sutartas 3 mėnesių terminas dalininko teisių kainai sumokėti, nagrinėjamoje byloje negali patvirtinti realaus pirkėjo ketinimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes terminas pakankamai ilgas ir numatyti visų aplinkybių, turinčių įtakos Sutarties 1 vykdymui, objektyviai neįmanoma.

75.       Trečia, CK 6.204 straipsnio nuostatos skirtos išsaugoti sutartį pasikeitus aplinkybėms, ir tik šalims nepavykus susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo, galimas sutarties nutraukimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas R. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku pranešė I. K., kad negalės vykdyti Sutarties 1 sąlygų ir dėl savo galimai pažeistų teisių kreipsis į teismą, o I. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. informavo ieškovą apie vienašalį Sutarties 1 nutraukimą. Šios aplinkybės verčia daryti išvadą, kad Sutarties 1 šalys iš esmės nesiekė išsaugoti sutartį, t. y. realiai vykdyti: I. K., akcentavęs siekį būti Klubo dalininku, neprašė pakeisti Sutarties 1 sąlygų, šalys nesitarė dėl Sutarties 1 vykdymo sustabdymo (CK 6.240 straipsnio 3 dalis).   

76.       Teismas sprendžia, kad ieškovo R. M. reikalavimas atlyginti 12 536 Eur žalą negautų pajamų pavidalu šioje byloje neįrodytas, todėl netenkintinas.

77.       Dėl kitų ieškovų ir atsakovės teiginių, argumentų teismas nepasisako, vertindamas juos kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

Dėl bylos baigties

78.       Teismas, atsižvelgęs į sprendimo 34, 36, 42, 49, 62, 72-75 punktuose nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, jog:

78.1.                      ieškovo R. M. ieškinys dėl 2019 m. balandžio 19 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir ieškinys dėl 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo tenkintini iš dalies (bendrai - 40 procentų);

78.2.                      ieškovų M. I., I. A. ieškinys dėl 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79.       Nustatyta, kad ieškovas R. M. už ieškinio dėl 2019 m. balandžio 19 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pateikimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, o dėl 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo – 357 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjant minėtus ieškinius, R. M. pagal pateiktus įrodymus patyrė 2 170,56 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme R. M. patyrė 1 496,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 432 Eur žyminis mokestis ir 1 064,80 Eur atstovavimo išlaidų.

80.       Ieškovas M. I. už ieškinio pateikimą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teisme patyrė 4 982,28 Eur atstovavimo išlaidų, o ieškovas I. A. pirmosios instancijos teisme patyrė 2 467,63 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai M. I., I. A. patyrė po 1 139,80 Eur, kiekvienas, bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 75 Eur žyminis mokestis ir 1 064,80 Eur atstovavimo išlaidos. Teismas laiko, kad ieškovų apeliacinis skundas buvo patenkintas 50 procentų.

81.       Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytais kriterijais bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovus atstovavo tas pats atstovas, teismas sprendžia, kad ieškovo R. M. realias ir pagrįstas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 505,44 Eur sumą, M. I. – 3 555,18 Eur, I. A. – 1 844,18 Eur (CPK 98 straipsnis). Teismas įvertinęs ieškovų atstovo pateiktose teisinių veiksmų atlikimo ataskaitose nurodytus veiksmus, nepripažino: ieškovo M. I. patirtų atstovavimo išlaidų 726 Eur sumai pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JKK Nr. 692/2019, patirtų ne nagrinėjamoje byloje; atstovo nurodytų išlaidas, susijusių su papildomomis kontoros išlaidomis, taip pat išlaidų už baigiamųjų kalbų ruošimą.

82.       Atsakovė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ pirmosios instancijos teisme patyrė 774,40 Eur atstovavimo išlaidų.

83.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovų pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį su atmestaisiais, sprendžia, kad:

83.1.                      ieškovo R. M. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 172,80 Eur žyminis mokestis ((75 Eur + 357 Eur) x 40 / 100) ir 602,18 Eur (1 505,44 Eur x 40 / 100) atstovavimo išlaidų, viso 774,98 Eur;

83.2.                      ieškovo M. I. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 3 555,18 Eur atstovavimo išlaidų, viso 3 705,18 Eur;

83.3.                      ieškovo I. A. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 844,18 Eur atstovavimo išlaidų.

84.       Nustačius ieškovų patenkintų reikalavimų dalis (sprendimo 75 punktas, 77 punktas, 80 punktas) iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ieškovo R. M. naudai priteistina 1 523,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, M. I. – 4 275,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, I. A. – 2 414,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

85.       Atsakovei iš ieškovo R. M. (nes ieškiniai tenkintini iš dalies) priteistina 232,41 Eur (774,40 Eur / 2 x 60 / 100) bylinėjimosi išlaidų. Teismas taiko atsakovės ir minėto ieškovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl iš atsakovės ieškovo R. M. naudai priteistina 1 290,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

86.       Ieškovui R. M. grąžintinas 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 88 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas avansas liudytojų galimoms išlaidoms padengti, nes nenustatytas liudytojų turėtų išlaidų faktas.

87.       Byloje valstybė patyrė 89,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo R. M. valstybės naudai priteistina 26,79 Eur, iš atsakovės – 62,51 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti dalį ieškovo R. M. ieškinio dėl viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 2019 m. balandžio 19 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti pakeisti viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ įstatai, pripažinimo negaliojančiu ir pripažinti negaliojančią 2019 m. balandžio 19 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta Klubo įstatų 22 punkto sąlyga „<...> Dalininką pašalinus iš įstaigos jo sumokėtas įnašas negrąžinamas. <...>“. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti ieškovo R. M. ieškinio dėl viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo dėl R. M. pašalinimo iš Įstaigos pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo dalį ir pripažinti negaliojančiu viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą dėl R. M. pašalinimo iš Įstaigos. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti ieškovų M. I. ir I. A. ieškinį ir pripažinti negaliojančiais viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 2019 m. liepos 17 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus dėl M. I., I. A. pašalinimo iš Įstaigos.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (juridinio asmens kodas 301048677):

ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 290,97 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų;

ieškovo M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 705,18 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai penki eurai 18 ct) bylinėjimosi išlaidų;

ieškovo I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 844,18 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (juridinio asmens kodas 301048677) valstybės naudai 62,51 Eur (šešiasdešimt du eurai 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,79 Eur (dvidešimt šeši eurai 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Panevėžio apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti ieškovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 88 sumokėtą 100,00 Eur (vienas šimtas eurų 00 ct) užstatą į Panevėžio apylinkės teismo (juridinio asmens kodas 191444076) depozitų sąskaitą Nr. LT86 7300 0200 0238 4514, AB „Swedbank, galimoms liudytojų išlaidoms padengti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                                                                                                                         Loreta Miltenytė