Civilinė byla Nr. e2-10627-1153/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05933-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 3.2.6.1

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ atstovams advokatei Eglei Lapienei ir vadovui Ilja Bondar, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „European Trader“ ir trečiųjų asmenų T. V., M. O., D. P. atstovui advokatui Mantui Valiukui,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. S. K., M. Š., T. V., M. O., D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Trader“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtų ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. K., M. Š., T. V., M. O., D. P.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bravika“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1.1 pripažinti 2023 m. kovo 12 d. vykusį atsakovės UAB „European Trader“ (toliau – ir atsakovė) visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu; 1.2 pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio) 2023 m. kovo 12 d. vykusiame UAB „European Trader“ visuotiniame akcininkų susirinkimą priimtus sprendimus – dėl 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo; dėl bendrovės vadovo D. P. atšaukimo ir naujo vadovo Oleg Pavlov pakyrimo; dėl UAB „European Trader“ nuosavybes teise valdomo pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas) pardavimo; dėl UAB „European Trader“ buveinės keitimo; dėl UAB „European Trader“ įstatų keitimo – negaliojančiais; 1.3 įpareigoti UAB „European Trader“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos registruotu paštu, adresu Ateities g. 3, Vievis, Elektrėnai, arba elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu info@bravika.lt: 1.3.1 pateikti nutarimo projektą dėl UAB „European Trader“ pelno (nuostolių) už 2022 metus paskirstymo; 1.3.2 pateikti UAB „European Trader“ 2023 metų atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį; 1.3.3 pateikti nuo 2021 m. kovo 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos vykusių UAB „European Trader“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir / ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; 1.3.4 pateikti visų UAB „European Trader“ banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų nuo 2021 m. kovo 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos atlikti visi UAB „European Trader“ mokėjimai ir gautos įmokos; 1.3.5 pateikti informaciją apie UAB „European Trader“ darbuotojus – jų skaičių, skaičiaus pokytį nuo 2021 m. kovo 15 d.; 1.3.6 paaiškinti ir pateikti informaciją apie siūlomo kandidato (Oleg Pavlov) gebėjimą eiti direktoriaus pareigas (išsilavinimas, patirtis), taip pat planuojamos pasirašyti darbo sutarties su naujuoju UAB „European Trader“ vadovu projektą; 1.3.7 paaiškinti ir pateikti informaciją apie planuojamą parduoti UAB „European Trader“ nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodant kieno iniciatyva buvo nuspręsta parduotą turtą; kokiu būdu ir kaip buvo nustatyta ne mažesnė nei 900 000 Eur kaina už planuojamą parduoti turtą; ar buvo atliktas turto kainos vertinimas, jeigu taip – pateikti šį vertinimą; pateikti informaciją, ar yra potencialus pirkėjas UAB „European Trader“ turtui, jeigu sudaryta – pateikti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį; pateikti informaciją, kokiomis kitomis esminėmis sąlygomis siūloma parduoti turtą, t. y. atsiskaitymo terminas, nuosavybės teisės perėjimo momentas; 1.3.8 pateikti paaiškinimą, kokiu tikslu ketinama parduoti turtą, ir kokią veiklą UAB „European Trader“ ketina vykdyti ateityje pardavusi turtą bei gavusi už jį atsiskaitymą; 1.3.9 paaiškinti UAB „European Trader“ buveinės adreso keitimo motyvus, pateikiant informaciją apie planuojamos naujosios buveinės patalpų paskirtį.

2.       Ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB „Bravika“ yra atsakovės UAB „European Trader“ akcininkė, turinti 15 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, be kita ko, balsavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgijusi teisę į papildomus 10 proc. balsų, t. y. bendrai turinti 25 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog atsakovės vadovo D. P. iniciatyva ir sprendimu šaukimas atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks 2024 m. kovo 12 d. 13:00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, gautas pranešimas neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimų. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. prašymu, remdamasi ABĮ 26 straipsnio 10 dalimi, pareikalavo atsakovės atsiųsti naują ABĮ reikalavimus atitinkantį pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo ir nutarimų projektus bei balsavimo biuletenį, o taip pat pateikti ir papildomus dokumentus bei paaiškinimus, susijusius su susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais bei paprašė sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, nurodant tikslią susipažinimo vietą ir darbo laiką, jeigu su paaiškinimais prašomi dokumentai nebus teikiami. 2024 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, su kuriuo pateikė tik 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinį, nors susirinkime buvo ketinama tvirtinti 2022 metų atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį bei akcininkų sąrašą bei nurodė, jog tariamai ieškovė teise susipažinti su visa šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga nepasinaudojo, o kitos prašomos pateikti informacijos pateikti nėra teisinio pagrindo. 2024 m. kovo 12 d. ieškovė pateikė atsakovei dar vieną prašymą, tačiau atsakovė nei ABĮ nustatytu terminu, t. y. per 3 dienas, nuo prašymo gavimo dienos, nei teikiant atsakymą, nei iki šios dienos nepateikė ieškovei prašytų pateikti dokumentų bei informacijos ir nesudarė galimybės susipažinti. Tokiu būdu ieškovės, kaip akcininkės, teisės buvo pažeistos. Susirinkimas vis tiek įvyko ir ieškovei buvo pateiktas įvykusio akcininkų susirinkimo protokolas. Dėl šių priežasčių ieškovė teikia šį ieškinį dėl susirinkimo pripažinimo neteisėtu bei jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ab initio. Buvo padaryti konkrečiai ABĮ 21 straipsnio (susirinkimo dalyviai), 27 straipsnio (balsavimas raštu) ir 29 straipsnio (susirinkimo protokolas) pažeidimai. ABĮ 21  straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, kad konkrečiu atveju, kaip patvirtina protokolo turinys, vykusiame susirinkime dalyvavo net du tretieji asmenys, kurie nepatenka į ABĮ 21 straipsnio 1-2 dalyje nurodytų asmenų turinčių teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime sąrašą, o įgaliojimai prie Susirinkimo protokolo nebuvo pateikti. Neaišku argumentai, kodėl šie tretieji asmenys (Oleg Pavlov ir Mantas Valiukas) buvo paskirti susirinkimo pirmininku ir sekretoriumi. ABĮ 27 straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, kad protokolo turinys patvirtina, jog užpildytus bei pasirašytus balsavimo biuletenius akcininkų buvo prašoma siųsti adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. ne atsakovės buveinės ir ne jos vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovės registruota buveinė buvo (duomenys neskelbtini), o jos vadovo registruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso M. P., t. y. niekaip su atsakove nesusijusiam trečiajam asmeniui, tai pažeidžia ABĮ 27 straipsnio 5 dalį. ABĮ 29 straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, kad iš protokolo turinio matyti, jog nebuvo pridėtas susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, kaip ir dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (išskyrus ieškovę) bei susirinkime dalyvavusių trečiųjų asmenų įgaliojimai, tokiu būdu pažeidžiant ABĮ 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais. Taipogi buvo padarytas AB161 straipsnio (teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimus), 18 straipsnio (teisė gauti informaciją) ir 26 straipsnio 10 dalies (galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus) pažeidimai. Bendrovė turėjo suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) patekti įstatyme nurodytus dokumentus. Ieškovė dar 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. lapkričio 16 d. prašymais, o pakartotinai ir 2024 m. vasario 27 d. prašymu prašė atsakovės pateikti: nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos vykusių atsakovės akcininkų susirinkimų protokolus ir (ar) kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; atsakovės 2021 m. ir 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį bei tarpinį 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį; atsakovės akcininkų sąrašą atsakymo į prašymą pateikimo dienai; visų atsakovės banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos atlikti visi atsakovės mokėjimai ir gautos įmokos; informaciją apie atsakovės darbuotojus – jų skaičių, skaičiaus pokytį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos. Atsakovė teikiamus prašymus ignoravo, į teikiamus prašymus niekaip nereagavo, taip pažeidė ieškovės, kaip atsakovės akcininkės, neturtines teises. Akcentuoja, kad galiausiai su 2024 m. kovo 9 d. atsakymu, atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį ir išrašą iš Juridinių asmenų dalyvių informacijos sistemos, o atsisakymą pateikti kitus dokumentus motyvavo tuo, jog jų pateikimui nėra teisinio pagrindo, kas grubiai pažeidė akcininkės interesus. Pažymi, kad ieškovė, gavusi pranešimą apie šaukimą susirinkimą 2024 m. vasario 27 d., pateikė atsakovei prašymą pateikti balsavimui susirinkime būtinus dokumentus ir paaiškinimus. Tačiau atsakovė apribojo ieškovės teisę susipažinti su susirinkimo medžiaga. Ieškovė apie pageidavimą susipažinti su susirinkimo medžiaga informavo atsakovę vienu iš pasiūlytų alternatyvių būdų, t. y. elektroniniu paštu info@etrader.lt. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą, pripažino: 1) kad 2024 m. kovo 4 d. (pirmadienį) gavo jos kaip akcininkės pageidavimą susipažinti su susirinkimo medžiaga, tačiau vilkino šį pageidavimą ir sureagavo tik 2024 m. kovo 9 d. (šeštadienį) bei pateikė atsakymą, kuriuo nepateikė prašomų paaiškinimų ir dokumentų, bet ir pripažino, kad nors ir turėjo laiko – nesudarė galimybės ieškovei susipažinti su susirinkimo medžiaga; 2) galimybės susipažinti su susirinkimo medžiaga apribojimą motyvavo tuo, kad ieškovė dėl susipažinimo nesikreipė telefonu, ignoruojant faktą, kad buvo susisiekusi kitu pačios atsakovės nurodytu būdu – elektroniniu paštu. Toks elgesys įrodo pažeidžiant ABĮ 26 str. 10 d. reguliavimą. Ieškovės vertinimu, pati susirinkimo organizavimo vieta ((duomenys neskelbtini)) tikslingai buvo pasirinkta tuo tikslu, kad ieškovė ne tik neturėtų galimybės susipažinti su susirinkimo medžiaga, bet ir apskritai patekti į patį susirinkimą. (duomenys neskelbtini), yra didelė gamybinė teritorija, į kurią ribojamas patekimas kelio užtvaru, o pastatai yra sandėliavimo / gamybos, pramonės paskirties. Ieškovė negalėjo patekti į susirinkimo teritoriją ir neaišku kurioje pastato vietoje ir pas kokį asmenį susirinkimo medžiaga buvo laikoma bei kur susirinkimas vyko. Todėl susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra visiškai neteisėti. Nors formaliai ieškovei buvo pateiktas pranešimas apie šaukimą susirinkimą bei pateiktas bendrasis balsavimo biuletenis sudarant galimybę balsuoti susirinkime raštu, tačiau akcininkė, suteiktų teisių įgyvendinti negalėjo, nesuteikta tinkama informacija apie ketinamus priimti sprendimus ir nesudarius galimybės su susirinkimo dokumentais susipažinti. Duomenų neteikimas akcininkui reiškia, kad visuotiniame akcininkų susirinkime buvo padaryti teisės pažeidimai bei sudaro pagrindą pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą neteisėtu. Kartu pažymi, kad aplinkybė, jog 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinys buvo tvirtinamas tik 2024 m. kovo 12 d. vykusio susirinkimo metu, t. y. pažeidžiant tiek ĮFAĮ, tiek ABĮ nuostatas, kas rodo blogą bendrovės (atsakovės) valdymą bei bendrovės (atsakovės) vadovo aplaidumą ir netinkamą atsakovės veiklos organizavimą. Tuo pačiu atsakovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinys VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2024 m. kovo 5 d., kai tuo tarpu susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas finansinių ataskaitų rinkinys vyko tik 2024 m. kovo 12 d., t. y. finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas anksčiau nei buvo patvirtintas (dar nurodant VĮ Registrų centrui klaidingą informaciją, jog ši ataskaita buvo patvirtinta dar 2023 m. balandžio 30 d. Ieškovė taip pat prašė pateikti informaciją apie siūlomo kandidato (Oleg Pavlov) gebėjimą eiti vadovo pareigas (išsilavinimą, patirtį), taip pat planuojamos pasirašyti darbo sutarties su naujuoju atsakovės vadovu projektą. Tokia informacija ieškovei nepateikta. Susirinkime taip pat nutarta pritarti parduoti turtą (pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini)) už ne mažesnę kaip 900 000 Eur dydžio sumą. Akcentuoja, kad pagrindinė atsakovės vykdoma veikla buvo būtent aptariamo turto nuoma. Todėl toks sprendimas parduoti šį turtą, iš kurio nuomos yra gaunamos pajamos ne tik, kad prieštarauja atsakovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams, bet ir pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Gali susidaryti situacija, jog bendrovės veikla iš esmės nutrūktų. Ieškovei nėra aišku, kokią veiklą atsakovė apskritai ketina vykdyti pardavusi turtą. Ieškovė yra pateikusi taip pat konsultacinę išvadą, kuriame turto vertė nurodyta 1 100 000 Eur, todėl nutarta pritarti parduoti už 200 000 Eur mažesnę kainą nei pačio turto rinkos vertė. Toks sprendimas negali būti laikomas ekonomiškai naudingu sandoriu atsakovei, ko pasekoje egzistuoja pagrindas pripažinti tokį visuotinio susirinkimo sprendimą negaliojančiu. Taip pat ieškovei kelia abejonių sprendimas dėl atsakovės buveinės adreso registravimo, kadangi ketinama registruoti atsakovės buveinę adresu pastate, kuris priklauso M. P., t. y. niekaip su atsakove nesusijusiam asmeniui. Ieškovė nesupranta buveinės adreso pakeitimo. Taip pat ieškovė nesutinka su įstatų keitimu, kadangi naujoje įstatų redakcijoje buvo panaikinta bendrovės vadovo prievolė gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, kai priimi sprendimai dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovei nepateikta jokia informacija dėl tokio sprendimo. Mano, kad toks sprendimas savaime sukelia rizika, atsakovei nenaudingas, nuostolingas, prieštarauja atsakovės veiklos tikslams. Šiuo atveju ieškovė prašo teismo, remiantis CK 2.82 str. 4 d. ir ABĮ 19 str. 10 d. akcininkų teisių gynimo būdu – pripažinti susirinkimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus negaliojančiais, ir tokiu būdu atkurti iki neteisėto susirinkimo buvusią padėtį. Ieškovei turi būti garantuotos įstatymo suteiktos neturtinės teisės – gauti informaciją, dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, balsuoti, kalbėti ir klausti visuotiniame akcininkų susirinkime; o įstatymo normoms prieštaraujančius susirinkimo sprendimus panaikinti.

3.       Atsakovė UAB „European Trader“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovei yra žinoma, jog ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai buvo įvykdyti dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o pats ieškinio pareiškimas tėra atsakovės veiklos trikdymas. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir tai nėra pirmas ginčas teisme. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-328/2024 pagal ieškovės ieškinį atsakovams UAB „European Trader“ ir jos vadovui D. P. dėl 130 000 Eur nuostolių priteisimo. Atsakovės įsitikinimu, ši byla yra tęstinis ieškovės siekis trikdyti atsakovės veiklą ir daryti spaudimą bendrovės akcininkams. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės vadovo iniciatyva šaukimą visuotinį akcininkų susirinkimą 2024 m. kovo 12 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodo kokių konkrečiai ABĮ reikalavimų neatitiko pranešimas. Ieškovės 2024 m. vasario 27d. prašymas, kuriame atsakovės pareikalavo atsiųsti naują pranešimą ir nutarimų projektus bei balsavimo biuletenį ir nustatyti naujus įspėjimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą terminus. Ieškovė siekė, kad susirinkimas neįvyktų. Ieškovei buvo žinoma tvarka dėl susipažinimo su visais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, kaip tai numatyta ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje, kuria ji nepasinaudojo. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2024 m. vasario 27 d. prašymą, pateikė atsakymą. Ieškovei nepasinaudojus teise susipažinti su visa susirinkimo medžiaga, buvo pasiūlyta susisiekti pranešime nurodytu telefonu bei susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Šiuo pasiūlymu ieškovė taip pat nepasinaudojo. Registruotu paštu išsiųsti prašomus dokumentus nebuvo galimybės dėl apimties, o taip pat atsakovė turi antstolio išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovės buveinės adresu nepavyko įteikti bendrovės siųstų dokumentų. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo pažeistas ABĮ 21 straipsnis, nes susirinkime dalyvavo tretieji asmenys. Jokie tretieji asmenys susirinkime nedalyvavo. Pačiame protokole nurodyta, kad įvykusiame susirinkime visi dalyvavę akcininkai balsavo raštu. Bendrovė gavo akcininko M. O., kuriame priklauso 50 vnt. bendrovės akcijų, balsavimo biuletenį, taip pat akcininkės T. V., kuriai priklauso 25 vnt. bendrovės akcijų, balsavimo biuletenį. Pagal šių akcininkų balsavimo rezultatus surašytas protokolas, kurį pasirašė vadovas. Akcininkai turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, kad šie dalyvautų visuotiniame akcininkų susirinkime. Faktiškai šiuo atveju sprendimai priimti pagal akcininkų balsavimo raštu rezultatus, protokolą pagal gautus balsus surašė ir pasirašė bendrovės vadovas, kaip tai numatyta ABĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Nurodytu atveju rinkti visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nereikėjo. Ieškovė nepasinaudojo savo teise balsuoti raštu visuotiniame akcininkų susirinkime ir dėsto nepagrįstus teiginius dėl tariamo ABĮ 27 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Balsavimo raštu biuletenius atsakovė prašė siųsti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kur šiuo metu yra nauja registruota bendrovės buveinė. Nurodytu adresu faktiškai buvo užtikrintas registruotos pašto siuntos gavimas ir tuo metu ten faktiškai gyveno vadovas. Jokių patalpų ar galimybės gauti registruotas pašto siuntas buvusiu bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) Bendrovė neturėjo ir negalėjo užtikrinti registruotos siuntos gavimo tuo adresu. Apie tai ieškovei yra žinoma, nes jos pačios buveinė yra minėtu adresu. Vykusio susirinkimo metu balsavimas nebuvo slaptas ar konfidencialus, o apie visus priimtus sprendimus yra paskelbta viešai, t. y. pateiktas ir įregistruotas susirinkimo protokolas, įregistruoti ir išviešinti bendrovės įstatai, buveinės adresas, naujo vadovo paskyrimas, finansinė atskaitomybė. Akcininkų registracijos sąrašas nepridėtas dėl to, kad nė vienas iš akcininkų į susirinkimą neatvyko ir nesiregistravo, o protokolas surašytas pagal iš anksto gautus akcininkų balsavimo raštu rezultatus. Akcininkų registracijos sąrašas yra reikalingas tam, kad būtų nustatytas ir patvirtintas dalyvaujančio akcininko susirinkime faktas, kai ne visi akcininkai pasirašo protokolą. Jokie tretieji asmenys susirinkime nedalyvavo, jokių įgaliojimų šiuo atveju nereikėjo ir jų nebuvo. Kartu pažymi, kad ieškovei nepavyko įteikti dokumentų jos buveinės adresu net per antstolį, todėl jai skirtų dokumentų įteikimas vėlavo. Balsavę raštu bendrovės akcininkai šiuo atveju neginčija protokole įformintų sprendimų, atsakovė turi abiejų akcininkų balsavusių raštu pasirašytų biuletenių originalus. Tai, kad ieškovės ginčijami protokolai atitinka įstatymus patvirtino ir VĮ Registrų centras, kuris tikrina duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktų įstatymų reikalavimams. Taip pat naujos įstatų redakcijos atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtino notaras, nes nauja įstatų redakcija registruota per notarą. Ieškovė tvirtina, kad neva atsakovė pažeidė jos teisę į informaciją, nes ieškovė pakartotinai 2024 m. vasario 27 d. prašymu prašė atsakovės pateikti: nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos vykusių atsakovės akcininkų susirinkimų protokolus ir / ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; atsakovės 2021 ir 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinį bei tarpinį 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį; atsakovės akcininkų sąrašą atsakymo į prašymą pateikimo dienai; visų atsakovės banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos atlikti visi atsakovės mokėjimai ir gautos įmokos; informaciją apie atsakovės darbuotojus – jų skaičių, skaičiaus pokytį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos. Atsakovė nepažeidė ieškovės teisės į informaciją, nes kai buvo gautas toks prašymas bendrovėje, buvo pateikta reikiama informacija ir pateikti kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus kopijos. Atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, pats prašymas buvo rastas 2023 m. kovo 4 d. „nepageidaujamų elektroninių laiškų skiltyje“ (SPAM). Telefonu iš ieškovės pusės niekas nesusisiekė. Atkreipia dėmesį, kad atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog ieškovė nepasinaudojo nurodyta tvarka susipažinti su visa susirinkimo medžiaga, todėl buvo pasiūlyta akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Registruotu paštu išsiųsti prašomus dokumentus nebuvo galimybės dėl apimties, o antstolio pažyma patvirtina, kad ieškovės buveinės adresu nepavyksta įteikti bendrovės siųstų dokumentų. Taip pat ieškovė buvo informuota, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. bendrovės akcininkų susirinkimai nevyko dėl to, kad buvo kilęs teisminiai ginčai dėl akcininkų sudėties ir jų registravimo Juridinių asmenų registre, apie ką žinoma ieškovei. Iš prašytų dokumentų buvo pateikta 2021 m. finansinė atskaitomybė, bendrovės akcininkų sąrašas. Atsakovė nurodė, kad kitų prašomų dokumentų kopijų – banko sąskaitų išrašų, informacijos apie bendrovės darbuotojus, bendrovė neturi teisinio pagrindo pateikti, nes Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta teisė akcininkui gauti tokių prašomų dokumentų kopijų. Taip pat ieškovei buvo priminta, kad bendrovė iš V. Š. negavo jokių dokumentų ar informacijos, kuri patvirtintų, kad jis teisėtai įgijo bendrovės akcijas, kurias vėliau perleido ieškovei, t y. iki šios dienos nėra patvirtintas faktas, jog ieškovė teisėtai įgijo atsakovės akcijas. Ieškovės prašyta informacija – visų atsakovės banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos atlikti visi atsakovės mokėjimai ir gautos įmokos; informaciją apie atsakovės darbuotojus – jų skaičių, skaičiaus pokytį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki atsakymo į prašymą pateikimo dienos nėra vieša pagal savo pobūdį, tai iš esmės konfidenciali informacija. Tokio pobūdžio informacija nėra susijusi su susirinkime priimtais sprendimais. Visų banko išrašų ir bendrovės darbuotojų atskleidimas atskleistų atsakovės suformuotą komercinę vertę bei paslaptį kaip kad numatyta CK 1.116 straipsnyje. Nurodytame kontekste pažymėtina, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir tai nėra pirma ieškovės byla prieš atsakovę. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-328/2024 pagal Ieškovės UAB „Bravika“ ieškinį atsakovams UAB „European Trader“ ir jos vadovui D. P. dėl 130 000 Eur nuostolių priteisimo. Taigi iš esmės ieškovė siekia trikdyti atsakovės veiklą ir inicijuoja teisminius ginčus. Šioje civilinėje byloje teismas yra konstatavęs, jog nėra ribojamos ieškovės, kaip atsakovės akcininkės, teisės. Teismas įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi konstatavo reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad nesutinka, jog buvo ribojamos ieškovės, kaip akcininkės, teisės. Ieškovei buvo pranešta apie numatytą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovei buvo taip pat sudarytos sąlygos susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Šių aplinkybių visuma rodo, jog atsakovė nebando nuslėpti nuo ieškovės to fakto, jog rengiasi nekilnojamąjį turtą parduoti. Be to, pagal internetinės svetainės duomenis atsakovė turtą siekia parduoti už didesnę kainą nei visuotinio akcininkų susirinkimo metu nustatyta minimali suma. Kas vėlgi neteikia pagrindo išvadai, jog turto pardavimu bandoma sumažinti atsakovės turto masę. Atsakovė nepažeidė ieškovės teisės į informaciją ir pateikė visą informaciją bei dokumentų kopijas, kurios nėra konfidencialios. Ieškovės teiginiai dėl to, kad neva buvo pažeistas ABĮ 26 straipsnio 10 dalis ir apribota galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus, yra nepagrįsti. Įteiktame pranešime ieškovei buvo nurodyta, kad akcininkams pageidaujant, su visa susirinkimo medžiaga galima susipažinti likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos adresu (duomenys neskelbtini), apie tai pranešus bendrovės vadovui el. paštu info@etrader.lt arba telefonu (duomenys neskelbtini) prieš 1 darbo dieną. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2024 m. vasario 27 d. prašymą dar kartą pažymėjo, jog susipažinimą su visa susirinkimo medžiaga reglamentuoja ABĮ, kuri buvo pakartota ieškovei siųstame pranešime. Pranešime buvo pasiūlyta akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Šiuo pasiūlymu ieškovė taip pat nepasinaudojo. Ieškovė net nebandė susisiekti su atsakovės atstovais telefonu, kuris specialiai buvo nurodytas pranešime, taip pat nepasinaudojo atsakovės siūlymu atsiimti pasirašytinai visą su susirinkimu susijusia medžiagą. Ieškinyje nenurodyta dėl kokių priežasčių ieškovė nesusisiekė telefonu su atsakove ir nepasinaudojo teise susipažinti ir atsiimti visą su susirinkimu susijusią medžiagą pasirašytinai. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad neva susirinkimo organizavimo vieta ((duomenys neskelbtini)) tikslingai ir buvo pasirinkta tuo tikslu, kad ieškovė ne tik neturėtų galimybės susipažinti su susirinkimo medžiaga, bet ir apskritai patekti į patį susirinkimą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų bandžiusi atvykti nurodytu adresu ar būtų susisiekusi telefonu su atsakove dėl galimybės pakliūti į nurodytą susirinkimo vietą. Pažymėtina tai, kad susirinkimo dieną ieškovei būtų pakakę atvykti prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur apsaugos darbuotojas būtų palydėjęs į susirinkimo vietą, nes dėl to atsakovė buvo susitarusi su apsaugą vykdančiais darbuotojais. Ieškovės pateiktas į bylą 2024 m. kovo 12 d. prašymas patvirtina ir įrodo, kad ieškovė net neketino dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, pasinaudoti teise užduoti klausimus ir gauti reikiamą informaciją. Atsiųstame prašyme nurodyta, kad bendrovei nesudarius galimybės jos akcininkui ieškovei susipažinti su susirinkimo medžiaga, tačiau įvykus susirinkimui bei jo priėmus atitinkamus sprendimus, ieškovė laikys, kad susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Ieškovės teiginiai dėl to, kad atsakovės 2022 metų finansinė atskaitomybė patvirtinta pažeidus ABĮ nustatytus terminus nėra pagrindas pripažinti tokį akcininkų sprendimą neteisėtu. Pažymėtina tai, kad laiku sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą Atsakovė negalėjo dėl užsitęsusio su ieškove ginčo dėl akcininkų registravimo ir negautų dokumentų iš kitų akcininkų. Svarbu tai, kad akcininkai priėmė tokį sprendimą ir įvykdė įstatymo reikalavimus. Tai, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktoje finansinėje atskaitomybėje yra nesutapimai su datomis, nurodyta vėlesnė ataskaitos patvirtinimo data 2023 m. balandžio 30 d., nors patvirtinta 2024 m. kovo 12 d., nėra pagrindas pripažinti tokį sprendimą neteisėtu. Ieškovė nepasinaudojo savo teise užduoti visus rūpimus klausimus naujai išrinktam bendrovės vadovui Olegui Pavlovui tiesiogiai visuotinio akcininkų susirinkimo metu, nors ieškovei buvo žinoma, jog jis privalo dalyvauti susirinkime kaip susirinkimo sekretorius. Ieškovės teiginiai dėl jos teisės apsispręsti dėl naujai išrinkto vadovo kandidatūros tariamo pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nepasinaudojo teise susipažinti su visa medžiaga susijusia su turto pardavimu, jo įvertinimais, be pagrindo kritikuoja sprendimą parduoti turtą. Prieš priimant nurodytą sprendimą buvo atlikti net du išsamūs turto įvertinimai. Pirmas vertinimas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nustatė 837 000 Eur vertę, antras vertinimas 2024 m. kovo 7 d. nustatė 825 000 Eur. Ieškovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – konsultacinė pažyma niekaip neprilygsta atsakovės atliktiems turto įvertinimams. Tai tik konsultacinė išvada, tai patvirtina ir nurodytos pažymos antrame lape pateikta pastaba, jog ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Bendrovė nurodytą turtą pardavė už 930 000 Eur, sudarius 2024 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi turtą pavyko parduoti už didesnę nei rinkos kainą ir po to, kai buvo viešai per skelbimą daugiau nei pusę metų ieškoma pirkėjo. Ieškovė visiškai nepagrįstai kritikuoja susirinkimo sprendimą dėl buveinės adreso pakeitimo, kadangi pati ieškovė vykstančiuose ginčuose su atsakove nuolat skųsdavosi, jog nepavyksta atsakovei įteikti dokumentų senu buveinės adresu, kur atsakovė neturi jokių patalpų ir nevykdo jokios veiklos. Nurodytu adresu atsakovės buveinės registracija yra galima ir teisėta, ką patvirtino ir VĮ Registrų centras, priėmęs sprendimą ją įregistruoti. Nauja bendrovės įstatų redakcija patvirtina pas notarą, šių įstatų nuostatos sutampa visiškai su ABĮ nuostatomis. Atsakovės vertinimu, nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti protokole įformintų susirinkimo sprendimų neteisėtais. Atsakovė įvykdė visus ABĮ reikalavimus, įteikė ieškovei pranešimą, sudarė galimybę susipažinti su visa medžiaga, susijusia su susirinkimu. Ieškovė nurodyta tvarka susipažinti su visa susirinkimo medžiaga nepasinaudojo, nepriėmė ieškovės pasiūlymo akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Ieškovė nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime ir nepasinaudojo dar viena galimybe gauti visus jai rūpimus atsakymus ir informaciją. Ieškovė net neketino dalyvauti susirinkime, tą patvirtina ir bylos medžiaga. Pabrėžia ir tai, kad ieškovės skundžiami susirinkimo sprendimai priimti kvalifikuota dauguma, t. y. ¾ visų bendrovės akcininkų balsų, kas įrodo, kad ieškovės turimas balsų skaičius negali pakeisti priimtų sprendimų net jeigu būtų už juos balsuojama pakartotinai. Mano, kad ieškovė pateikė teismui nepagrįstą ieškinį.

4.       Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo paskirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

5.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nesutinka su atsakovės atsiliepimu. Papildomai nurodė, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad tariamai ieškovė nepasinaudojo teise susipažinti su šaukiamo susirinkimo medžiaga. Ieškovė su tuo nesutinka, nes pranešime pati atsakovė nurodė du galimus susisiekimo su ja būdus: 1) el. paštu info@etrader.lt; 2) telefonu Nr. +370 612 94511. Ieškovė, gavusi pranešimą, 2024 m. vasario 27 d. pateikė atsakovei prašymą dėl informacijos/paaiškinimų pateikimo, kuriuo, be kita ko, paprašė nurodyti tikslią susipažinimo vietą ir darbo laiką, jeigu su paaiškinimais prašomi dokumentai nebus teikiami, tačiau atsakovė tokį prašymą ignoravo. Vis tik atsakovė iškarto pradėjo teigti, jog tariamai ieškovė savo teise susipažinti su šaukiamo susirinkimo medžiaga nepasinaudojo. Tai prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovė neprivalėjo skambinti atsakovei, nes ieškovė kreipėsi į atsakovę el. paštu, pačios atsakovės pranešime nurodytu būdu. Atsakovė galimai bando suklaidinti teismą, teigdama, jog šis ieškinys yra bandymas trikdyti atsakovės veiklą ir daryti spaudimą bendrovės akcininkams. Ieškovė taip pat yra atsakovės akcininkė, tačiau atsakovė ir jos vadovas net esant įsiteisėjusiai Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-8693-880/2021 beveik du metus nevykdė nurodytos taikos sutarties sąlygų, ribojo ieškovės, kaip akcininkės, teises ir tik 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė JAR duomenis apie tai, jog ieškovė yra 15 vnt. atsakovės akcijų savininkė. Dėl to ieškovė patyrė nuostolių, dėl kurių priteisimo pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą bei Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-328/2024. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei interpretuoja atsakovė ABĮ 21 straipsnio nuostatas, yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų galinčių dalyvauti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Būtent iš šių asmenų turi būti renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Šiuo gi atveju, akcininkams buvo siūloma balsuoti už trečiųjų asmenų paskyrimą susirinkimo pirmininku ir sekretoriumi. Nepaisant to, kad protokolas buvo pasirašytas atsakovės vadovo, bet ABĮ 21 straipsnio pažeidimas buvo. Byloje taip pat neįrodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno atsakovės vadovas. Pažymi, kad nepaisant atsakovės nuomonės, jog neva tam tikrų dokumentų, kaip pavyzdžiui dokumentų įrodančių, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pridėjimas prie protokolo perteklinis, šie dokumentai pagal ABĮ 29 straipsnio 5 dalies reikalavimus prie protokolo privalėjo būti pridėti, o tokių dokumentų nepridėjimas reiškia šio straipsnio dalies įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad neva atsakovė nepažeidė ieškovės teisės į informaciją, kai buvo gautas ieškovės 2024 m. vasario 27 d. prašymas. Ieškovei buvo pateiktas tik atsakovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys ir akcininkų sąrašas. Visą kitą 2024 m. vasario 27 d. prašyme (bei ankstesniuose 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. lapkričio 16 d. prašymuose) prašytą pateikti informaciją atsakovė pateikti atsisakė. Ieškovei nesuprantama kodėl el. paštu jai nebuvo pateiktas ir atsakovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys, turto vertinimo ataskaitos, planuojamas tvirtinti naujų atsakovės įstatų projektas, kuris pateiktas tik jau po susirinkimo. Ieškovė mano, kad atsakovė sąmoningai apribojo ieškovės teisę į informaciją, neteikti ieškovei jos prašomos informacijos ir dokumentų, motyvuojant didele dokumentų apimtimi, nors ieškovės prašytus pateikti dokumentus sudaro vos keletas lapų. Atsakovės interpretacijos apie tariamai itin didelę dokumentų apimtį – neatitinka tikrovės bei yra laikytinas, ne kuo kitu, kaip tik sąmoningu siekiu dirbtinai apriboti ieškovės teisę dalyvauti susirinkime. Aplinkybė, kad ieškovės 2024 m. vasario 27 d. prašymas buvo gautas nepageidaujamų laiškų skiltyje (SPAM), pats savaime nieko neįrodo, nes atsakovei kyla pareiga užtikrinti, jog su ja būtų galimybė susisiekti oficialiu bendrovės elektroninio pašto adresu, t. y. atsakovė turi pareigą tikrinti el. pašto dėžutę, įskaitant ir nepageidaujamų laiškų skiltį, ypatingai tais atvejais, kai pati akcininkams siunčiamuose pranešimuose nurodo, jog klausimai apie šaukiamą susirinkimą gali būti pateikti susisiekus su atsakove el. paštu. Svarbu ir tai, kad dar 2024 m. kovo 4 d. atsakovė gavo ieškovės, kaip akcininkės, pageidavimą susipažinti su susirinkimo medžiaga, visgi tyčia apribojo ieškovės teisę tą padaryti, vilkino laiką ir į šį pageidavimą sureagavo tik 2024 m. kovo 9 d. Atsakovė motyvavo, kad ieškovė nesikreipė dėl susipažinimo telefonu, tačiau ignoruoja faktą, jog ieškovė buvo susisiekusi kitu pačios atsakovės nurodytu būdu – elektroniniu paštu. Mano, kad atsakovės elgesys yra tyčinis ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, neturtinių teisių pažeidimas ir ignoravimas. Kartu atsakovė atsiliepime teigė, kad dalis informacijos yra konfidenciali ir nėra susijusi su susirinkimo metu priimtais sprendimais. Dėl šių atsakovės teiginių pažymėtina, kad pirmiausia ieškovei nebuvo pateikta informacija, kuri buvo būtina siekiant dalyvauti ir balsuoti susirinkime bei kuri nėra ir negali būti laikoma konfidencialia. Byloje neįrodyta, kad ieškovės prašyta informacija laikytina konfidencialia. Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, įtvirtino imperatyvią pareigą bendrovei sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su įmonės valdymu bei finansinę būklę atspindinčiais dokumentais, įskaitant ir banko sąskaitos išrašus. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021 ir kitos). Tinkamos informacijos nepateikiamas akcininkei, sudaro pagrindą susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, kurie įforminti protokolu, negaliojančiais, nes negavus dokumentų, už kurių (ne)patvirtinimą turi balsuoti akcininkas bei informacijos ir paaiškinimų apie sprendimus, kuriems akcininkas turi (ne)pritarti, išreikšti savo valios visuotiniame akcininkų susirinkime buvo objektyviai neįmanoma. Kartu pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-313-328/2024 nutartyje padarytos išvados, kurios priimtos išimtinai sprendžiant klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byloje, nėra ir negali būti laikomos turinčiomis esminės reikšmės šioje byloje. Tai, kad atsakovė (ir jos vadovas) jau ne kartą sąmoningai ir piktybiškai ribojo ieškovės, kaip akcininkės teises, tai patvirtina ir ne kartą atsakovei bei jos vadovui skirtos baudos už taikos sutarties nevykdymą. Atsakovė vėlgi tariamai teigia, jog ieškovė nepasinaudojo galimybe susipažinti su dokumentais. Ieškovė jau ne kartą teikė prašymus, vis tik atsakovė į 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymus išvis nereagavo, o atsakant į 2024 m. vasario 27 d. prašymą prašytų dokumentų taip pat nepateikė. Atsakovė neturėjo objektyvios galimybės balsuoti už sprendimus. Dėl turto pardavimo pritarimo, pažymi ir tai, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl vienintelio atsakovės turto pardavimo ženkliai anksčiau nei įvyko akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo pritarta turtą parduoti. Taigi susirinkimas vyko formaliai, nors buvo prašoma balsuoti, tačiau faktiškai jau buvo susitarta 2024 m. vasario 7 d. Ieškovės į bylą pateiktas turto vertinimas atliktas 2024 m. sausio 16 d., todėl būtent ieškovės į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita įrodo aktualią turto rinkos kainą (t. y. 1 100 000 Eur), kai tuo tarpu turtas parduotas už 930 000 Eur. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kaina, iš kurio nuomos atsakovė gavo ženklias nuomos pajamas, negali būti laikomas atitinkančiu normalią verslo praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl bendrovės įstatų pažymi, kad vien tai, jog įstatai buvo įregistruoti per notarą, savaime nereiškia, kad priimant aptariamą sprendimą nebuvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovės akcininkės, teisės. Ieškovės manymu, nepagrįstai susiaurinta esamoje atsakovės įstatų redakcijoje nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, suteikiant atsakovės vadovui nevaržomą teisę priimti sprendimus, susijusius didelės vertės atsakovės turtu, be akcininkų žinios ir pritarimo. Šių sprendimų priėmimo perleidimas tik atsakovės vadovui neatitinka teisingumo ir protingumo principų, ko pasekoje turi būti panaikintas. Ypatingai įvertinus tai, kad toks atsakovės vadovo inicijuotas sprendimas nėra ir nebuvo niekaip motyvuotas, racionaliai paaiškinamas, t. y. nei ankščiau, nei pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė niekaip nemotyvuoja ir nepaaiškina, kodėl buvo nuspręsta pakeisti įstatus ir tokiu būdu iš esmės apriboti akcininkų galimybę dalyvauti atsakovės valdyme ir reikšmingų sprendimų, susijusius su didelės vertės atsakovės turtu, priėmime.

6.       Atsakovė triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad ieškovė sąmoningai atsisakė dalyvauti susirinkime. Mano, kad ieškovė, suprasdama, jog jos turimų balsų skaičius negali turėti įtakos susirinkime priimamiems sprendimams, ėmėsi veiksmų sužlugdyti suplanuotą akcininkų susirinkimą. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neignoravo 2024 m. vasario 27 d. prašymo, o pateikė į bylą išsamų atsakymą. Nurodyta tvarka susipažinti su visa susirinkimo medžiaga ieškovei nepasinaudojus buvo pasiūlyta akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Šiuo pasiūlymu ieškovė taip pat nepasinaudojo. Registruotu paštu išsiųsti prašomus dokumentus nebuvo galimybės dėl apimties, o taip pat atsakovė turi antstolio išduotą pažymą, jog ieškovei buveinės adresu nepavyksta įteikti bendrovės siųstų dokumentų, o ieškovės nurodomu adresu ieškovė veiklos nevykdo. Ieškovė net nebandė susisiekti telefonu, taip pat neatvyko į susirinkimą. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Ieškovė vien tik formaliais pagrindais siekia ginčyti visus atsakovės veiksmus. Jokie tretieji asmenys susirinkime nedalyvavo, todėl jokių įgaliojimų šiuo atveju nereikėjo ir jų nebuvo. Taip pat ieškovė nepagrįstai tvirtina apie hipotetinius teiginius dėl galimybės visą dokumentaciją pateikti ieškovei el. paštu (vien turto vertinimo ataskaitos apimtis viršija 12 MB). Atsakovė veikė pagal galimybes ir teikė informaciją tą, kurią galėjo pateikti. Šiuo atveju ieškovė nepaneigė fakto, jog atsisakė atsiimti visų su susirinkimu susijusių dokumentų kopijas pasirašytinai, ir iš esmės bando įrodyti atitinkamų teisės aktų pažeidimo faktą vien remdamasi tuo, kad informacija jai nepateikta jos pageidaujama forma. Ieškovė nėra suinteresuota operatyviai realizuoti teisę į informaciją, o tiesiog ieškojo preteksto vėliau įrodinėti tariamą savo teisių pažeidimą. Ieškovė atsisakė visus su susirinkimo medžiaga susijusius dokumentus atsiimti. Ieškovė niekaip neatskleidžia ir nepagrindžia deklaratyvaus teiginio dėl tariamo jos teisės dalyvauti susirinkime pažeidimo. Taip pat ieškovė atsisako patvirtinti jos įsigytų atsakovės akcijų teisėtumo, tačiau pažymi, jog ieškovė yra atsakovės konkurentė. Todėl ieškovės prašoma informacija apie atsakovės banko išrašus, darbuotojus iš esmės suteiktų galimybę ieškovei sužinoti atsakovės komercinę paslaptį. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog jai konfidenciali informacija reikalinga ne kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o iš ABĮ kylančias teises, kas paneigia tokią ieškovės teisę. Ieškovės nurodyta praktika šiuo atveju negalima vadovautis dėl iš esmės skirtingų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama atsakovės konkurente, nenurodė kokių kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui jai buvo būtina susipažinti su konfidencialia atsakovės informacija, konkrečiai nenurodė kokiems tikslams jai yra reikalinga konfidenciali informacija, išskyrus bendro pobūdžio teiginius apie dalyvavimą bendrovės valdyme. Pažymi, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tariamais procedūriniais pažeidimais, susijusiais su visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš proporcingumo principo kylantis reikalavimas, kad tiek pagal ABĮ, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukeliančių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Pažymi ir tai, kad nors ieškovė dabar yra susipažinusi su 2022 metų finansinių ataskaitų rinkiniu, ieškovė niekaip nepagrindžia jo tariamo neteisėtumo. Dėl turto pardavimo pritarimo pažymi, kad visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl to, jog neva atsakovės turtas buvo parduotas ženkliai anksčiau nei įvyko akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo pritarta turtą parduoti. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog ji sudaryta 2024 m. balandžio 16 d., t. y. po to, kai buvo gautas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas šio turto pardavimui. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai tapatina preliminarią sutartį su pagrindine turto pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovės rašytinis įrodymas (konsultacinė pažyma) neprilygsta atsakovės atliktiems turto įvertinimams. Kartu pažymėjo, kad ilgametis turto nuomininkas nutraukė turto nuomos sutartį, todėl šiuo atveju sudarytas pelningas sandoris dėl turto pardavimo ir išvengta nuostolių dėl turto išlaikymo kaštų po nuomos sutarties nutraukimo. Mano, kad ieškovė šiuo atveju akivaizdžiai nepaiso akcininkų daugumos valios.

7.       Tretieji asmenys T. V., M. O. ir D. P. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovės poziciją byloje, kuri nurodyta atsiliepime į ieškinį ir triplike.

8.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir kituose ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiųjų asmenų (T. V., M. O. ir D. P.) palaikė atsakovės ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus.

11.       Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „European Trader“ įregistruota nuo 2002 m. vasario 15 d., bendrovės vadovu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 29 d. buvo D. P. Atsakovės UAB „European Trader“ vadovo D. P. iniciatyva ir sprendimu buvo šaukiamas atsakovės visuotinis susirinkimas 2024 m. kovo 12 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). JAR duomenimis atsakovės akcininkais nurodyti – ieškovė UAB „Bravika“ 15 vnt., A. S. K. 2 vnt., D. A. Š. 2 vnt., M. Š. 2 vnt., U. Š. 2 vnt., bendraturčiams A. S. K., D. A. Š., U. Š., M. Š. 2 vnt., bendraturčių įgaliotas asmuo yra A. S. K., M. O. 50 vnt., T. V. 25 vnt. Iš JAR duomenų matyti, kad ieškovė įgijo 15 vnt. akcijų iš V. Š. 2021 m. kovo 15 d. pagal perleidimą. Pateikta 2021 m. kovo 15 d. balsavimo teisės perleidimo sutartis, kuria A. S. K., M. Š., U. Š. ir D. A. Š. perleido ieškovei balsavimo teises (t. y. bendrai 10 vnt. balsų) (t.1, e. b. l. 27–30). Atsakovė siuntė akcininkams pranešimus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodyta darbotvarkė: 1) visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko rinkimai; 2) sekretoriaus rinkimai; 3) darbotvarkės patvirtinimas; 4) bendrovės 2022 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 5) dėl bendrovės vadovo atšaukimo bei atleidimo iš pareigų; 6) dėl naujo bendrovės vadovo išrinkimo; 7) dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo; 8) dėl bendrovės buveinės adreso keitimo; 9) dėl bendrovės įstatų. Pranešime nurodyti detaliau darbotvarkės klausimai: 1) siūloma susirinkimo pirmininku išrinkti Mantą Valiuką; 2) siūloma sekretoriumi išrinkti Olegą Pavlovą; 3) siūloma patvirtinti darbotvarkę; 4) siūloma patvirtinti bendrovės 2022 m. finansinę atskaitomybę; 5) siūloma atšaukti bendrovės vadovą D. P. iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2024 m. kovo 29 d., įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašyti darbo sutarties su D. P. nutraukimą; 6) siūloma naujuoju atsakovės vadovu išrinkti nuo 2024 m. kovo 29 d. Olegą Pavlovą, nustatant atlyginimą 980 Eur, įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašant darbo sutartį su naujuoju bendrovės vadovu; 7) siūloma pritarti bendrovės vadovo sprendimui parduoti nekilnojamąjį turtą – pastatą-sandėlį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 900 000 Eur kainą; 8) siūloma pakeisti bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini); 9) siūloma patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją, įgaliojant bendrovės vadovą D. P. pasirašyti naujus bendrovės įstatus. Pranešime nurodyta, kad akcininkams pageidaujant, su visa susirinkimo medžiaga galima susipažinti likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos (duomenys neskelbtini), apie tai pranešus bendrovės vadovui el. paštu info@etrader.lt arba tel. (duomenys neskelbtini) prieš 1 darbo dieną. Kartu nurodyta, kad bendrovės akcininkams sudaroma galimybė balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį (t.1, e. b. l. 21–24). Ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. vasario 27 d. prašymą dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodė, jog 2024 m. vasario 17 d. gavo pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, nurodydama, kad gauti pranešimai neatitinka ABĮ, prašydama atsiųsti naują pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir nutarimų projektus bei balsavimo biuletenį, atitinkantį ABĮ nuostatas bei išlaikant įstatyme nustatytus įspėjimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą terminus, taip pat prašė pateikti papildomus dokumentus (nurodytas prašyme sąrašas). Nurodyta, kad jeigu su paaiškinimais nebus pateikti bendrovės dokumentai, prašo galimybės su jais susipažinti, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos, nurodant tikslią susipažinimo vietą ir darbo laiką. Visus prašomus dokumentus bei kitą informaciją prašo siųsti UAB „Bravika“ registruotu laišku Elektrėnai, Vievis, Ateities g. 3, kartu visą prašomą informaciją pateikiant el. paštu info@bravika.lt. (t.1, e. b. l. 31–33). Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakymas buvo rastas „nepageidaujamų elektroninių laiškų skiltyje“ (SPAM) kovo 4 d., taip pat nurodyta, jog pranešime nurodytu telefonu su bendrove nebuvo susisiekta ir neinformuota apie prašymo išsiuntimą. Pažymėta, kad susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus kandidatūros parinktos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į tarp akcininkų susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Į kitus keliamus klausimus atsako visa medžiaga susijusi su susirinkimu. Pabrėžta, kad susipažinimą su visa susirinkimo medžiaga reglamentuoja ABĮ 26 straipsnio 10 dalis, kuri buvo pakartota siųstame pranešime ir nurodyta, kad šia tvarka ieškovė nepasinaudojo, todėl siūlo akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Registruotu paštu išsiųsti prašomus dokumentus nėra galimybės dėl apimties bei turimos antstolio išduotos pažymos, jog UAB „Bravika“ buveinės adresu nepavyko įteikti bendrovės siųstų dokumentų. Dėl prašomos pateikti informacijos pažymi, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. bendrovės akcininkų susirinkimai nevyko dėl to, kad buvo kilę teisminiai ginčai dėl akcininkų sudėties ir jų registravimo Juridinių asmenų registre, teikia 2021 m. finansinę atskaitomybę ir bendrovės akcininkų sąrašą. Kitos prašomos informacijos – banko sąskaitų išrašų, informacijos apie bendrovės darbuotojus, bendrovė neturi teisino pagrindo pateikti, nes ABĮ nenumatyta teisė akcininkui susipažinti su prašoma informacija (t.1, e. b. l. 34–35). 2024 m. kovo 12 d. ieškovė pateikė pranešimą dėl duomenų pateikimo, nurodydama, kad atsakovė pateikė visiškai formalų atsakymą bei nepateikė ieškovės reikalautų/prašytų pateikti dokumentų, susijusių su vyksiančio susirinkimo medžiaga. Nurodo, kad ieškovės, kaip bendrovės akcininko teisė, susipažinti su susirinkimo medžiaga buvo pažeista, įspėja, kad bendrovei nesudarius galimybės jos akcininkui susipažinti su susirinkimo medžiaga, tačiau įvykus susirinkimui bei jo metu priėmus atitinkamus sprendimus, ieškovė, kaip atsakovės akcininkė, laikys, kad susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, todėl bus priversta savo pažeistas teises ginti teisės aktuose nustatyta tvarka (t.1, e. b. l. 44–45). Pateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1/2/24, kuriame nurodyta, jog atsakovės 2024 m. kovo 12 d. 13.00 val. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime visi dalyvavę akcininkai balsavo raštu. Bendrovė gavo M. O., kuris turi 50 proc. visų balsų, balsavimo biuletenį ir akcininkės T. V., kuri turi 25 proc. visų balsų, balsavimo biuletenį. Susirinkime dalyvavusių balsai sudaro 75 proc. visų balsų, todėl laikoma, kad kvorumas yra. Nurodyta, kad ieškovė, kuri turi 25 proc. visų balsų, apie visuotinio akcininkų susirinkimą informuota tinkamai, pranešimas įteiktas registruota siunta. Visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: 1) patvirtinta bendrovės 2022 metų finansinė atskaitomybė; 2) atšauktas bendrovės vadovas D. P. iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2024 m. kovo 29 d., įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašyti darbo sutarties su D. P. nutraukimą; 3) išrinktas naujuoju bendrovės vadovu Olegas Pavlovas nuo 2024 m. kovo 29 d., nustatant bendrovės vadovui 980 Eur atlyginimą, įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašyti darbo sutartį su naujuoju bendrovės vadovu Olegu Pavlovu, įgaliojant D. P. teisės aktų nustatyta tvarka pranešti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui apie vadovo atšaukimą ir naujojo bendrovės paskyrimą; 4) pritarta bendrovės vadovo sprendimui parduoti nekilnojamąjį turtą pastatą–sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 900 000 Eur; 5) pakeisti bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini); 6) patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją, įgaliojant bendrovės vadovą D. P. pasirašyti naujus bendrovės įstatus. Už visus sprendimus balsuota vienbalsiai (t.1, e. b. l. 46–47). Pateikti nauji atsakovės įstatai (t.1, e. b. l. 48–49) ir ankstesni atsakovės įstatai (t.1, e. b. l. 125–128). Pateikti akcininkų balsavimo biuleteniai (t.1, e. b. l. 50–53). Pateiktas JAR išrašas, iš kurio matyti, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise M. P. (t.1, e. b. l. 59–63). 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. lapkričio 16 d. ieškovė teikė atsakovės vadovui el. paštais info@etrader.lt; info@highland.lt ir adresu (duomenys neskelbtini) prašymus dėl informacijos pateikimo (t.1, e. b. l. 64–67). Pateiktas JAR išrašas, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė pastatas-sandėlis (duomenys neskelbtini) (t.1, e. b. l. 89–95). Pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. sausio 16 d. konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą rinkoje pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) turto kaina rinkoje yra 1 100 000 Eur. Pažymoje nurodyta, kad ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (t.1, e. b. l. 96–124). Pateikta Centro Kubas 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita dėl 837 000 Eur vertės (t.2, e. b. l. 29–111). Pateikta UAB „Turto spektras“ 2024 m. kovo 7 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita dėl 825 000 Eur vertės (t.2, e. b. l. 112–175). Atsakovės UAB „European Trader“ 2024 m. kovo 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimai sprendimai pagal JAR duomenis dėl buveinės adreso pakeitimo, vadovų pakeitimo, bendrovės įstatų pakeitimo jau įvykdyti, finansinės atskaitomybės dokumentai 2022 metų pateikti registrui, o bendrovės nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini)) faktiškai parduotas. Byloje pateikta duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyksta dar kitas civilinis ginčas Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-313-1025/2024, kuriame ieškovė prašo priteisti nuostolius. Taipogi anksčiau Vilnius regiono apylinkės Širvintų rūmuose buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-8693-880/2021 pagal ieškovės UAB „Bravika“ ieškinį atsakovams D. P. ir UAB „European Trader“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Dėl šios teismo nutarties nevykdymo buvo nagrinėtos dvi bylos pagal pareiškimus dėl baudos skyrimo (t. y. civilinė bylos Nr. e2VP-6918-1151/2022 ir Nr. e2VP-3755-1150/2023, pareiškimai patenkinti iš dalies). Pateikta įsiteisėjusios Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-313-328/2024 kopija, kurioje teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pasisakė, kad, teismo vertinimu, parduodant atsakovei priklausantį turtą nėra mažinama jai priklausančio turto masė, o tik keičiama turto forma. Teismas taipogi nesutiko, kad yra ribojamos ieškovės, kaip akcininkės, teisės. Ieškovei buvo pranešta apie numatytą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Byloje nėra pagrindo išvadai, jog turto pardavimu bandoma sumažinti atsakovės turto masę (t.1, e. b. l. 193–196). Pateikta 2024 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria turtas parduotas už 930 000 Eur (t.2, e. b. l. 176–186). Pateiktas ieškovės pranešimas apie ketinimą parduoti akcijas (t.3, e. b. l. 84–85). Pateiktas antstolės Brigitos Palavinskienės 2024 m. vasario 20 d. pranešimas apie procesinių dokumentų įteikimą, kuriame nurodyta (užfiksuota) apie procesinių dokumentų įteikinėjimą ieškovei (pranešimą dėl visuotinio akcininko susirinkimo, balsavimo biuletenių ir akcijų perleidimo teisėtumo), nurodyta, kad antstolės padėjėjas buvo nuvykęs 2024 m. vasario 15 d. deklaruotu gavėjo buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gavėjo surasti nepavyko. Patalpose dirbantys asmenys informavo, jog tokia įmonė veiklos šiuo adresu nevykdo ir tai yra jos registracijos adresas. Minėti asmenys susisiekė su ieškovės vadovu Ilja, su kuriuo telefoninio pokalbio metu buvo patvirtinta informacija, jog šiuo adresu įmonės nėra, kito adreso, kuriuo būtų galima įteikti dokumentus, vadovas nenurodė. Telefoninio pokalbio metu įmonės vadovas buvo informuotas apie procesinius dokumentus, tačiau vadovas informavo, jog šiuos dokumentus įmonei įteikė kurjeris 2024 m. vasario 15 d. (t.3, e. b. l. 91). Pateiktas 2024 m. gegužės 24 d. UAB „Baltic operations“ pranešimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodytos aplinkybės dėl nuomos sutarties nutraukimo (t.3, e. b. l. 95). Pateiktas atsakovės 2024 m. liepos 19 d. visuotinio akcininkų surinkim protokolas su bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentais (t. 3, e. b. l. 180-187).

13.       Ieškovė reiškia reikalavimus dėl atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų visų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tiek dėl susirinkimo ieškinio pagrinde nurodytų procedūrinių susirinkimo organizavimo taisyklių pažeidimo (kaip vieno proceso sudedamosios dalys), tiek atskirai papildomai pasisakoma dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės priimto sprendimo atskirais negaliojimo pagrindais (pvz., teigiant, kad pritarti sprendimui dėl turto ((duomenys neskelbtini)) pardavimo buvo bendrovei nenaudingas sprendimas, ar sprendimas patvirtinti atsakovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį negalėjo būti tvirtinamas, nes buvo pažeistos įstatymų normos ir pan.), papildomai prašant įpareigoti pateikti nepateiktus dokumentus, reikalingus visuotiniam akcininkų susirinkimui.

14.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

15.       CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

16.       Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, į akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą ar buvo kitaip pažeistos teisės, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, galimą įtaką balsavimo rezultatams, jo veikimą ir elgesį susidariusioje situacijoje, taip pat į bendrovės asmenų, atsakingų už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

17.       Iš atsakovės UAB „European Trader“ ankstesnių galiojusių įstatų (iki naujųjų įstatų patvirtinimo) matyti, kad juose įtvirtinta, jog bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą-direktorių. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir jo šaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė (jos vadovas) buvo gavusi per kurjerį 2024 m. vasario 15 d. atsakovės vadovo pranešimą dėl visuotinio akcininko susirinkimo (tą pripažino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, tačiau šio įteikimo dokumentai teismui nepateikti). Papildomai įteikimui įrodyti buvo pateikta teismui antstolės Brigitos Palavinskienės 2024 m. vasario 20 d. pažyma, kurioje nurodytos apsunkintos šių procesinių dokumentų (pranešimo dėl visuotinio akcininko susirinkimo, balsavimo biuletenių ir akcijų perleidimo teisėtumo) įteikimo aplinkybės ieškovei. Pažymoje nurodyta, kad antstolės padėjėjas buvo nuvykęs 2024 m. vasario 15 d. deklaruotu gavėjo buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gavėjo surasti nepavyko. Patalpose dirbantys asmenys informavo, jog tokia įmonė veiklos šiuo adresu nevykdo ir tai yra jos registracijos adresas. Minėti asmenys susisiekė su ieškovės vadovu Ilja, su kuriuo telefoninio pokalbio metu buvo patvirtinta informacija, jog šiuo adresu įmonės nėra, kito adreso, kuriuo būtų galima įteikti dokumentus, vadovas nenurodė. Telefoninio pokalbio metu įmonės vadovas buvo informuotas apie procesinius dokumentus, tačiau vadovas informavo, jog šiuos dokumentus įmonei jam įteikė kurjeris 2024 m. vasario 15 d. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė iš esmės neginčijo antstolės pažymoje nurodytų aplinkybių, nurodė, kad neturi pagrindo netikėti antstolės nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas vadovas paaiškino, kad antstolė nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nepateikta kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolės pažymoje nurodytas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo laikyti, jog antstolė ar jos padėjėjas turėjo kokį nors suinteresuotumą nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes minėtoje pažymoje, kadangi faktiškai antstolis be pagrindinių įstatymuose nurodytų funkcijų, teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti paslaugas, tarp jų konstatuoti faktines aplinkybes; perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, ką būtent šiuo atveju ir padarė. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, tarp šalių vyksta ne pirmas teisminis ginčas, ieškovės vadovas Ilja Bondar teismo posėdžio metu papasakojo apie įvairus buvusius konfliktus ir konfliktines situacijas su atsakovės dabartiniu ir buvusiu vadovu (tiek su Olegu Pavlovu, tiek su D. P.), paaiškino apie neaiškius susirašinėjimus su Olegu Pavlovu (pažymėjo apie jam siunčiamas pusiau intymaus pobūdžio nuotraukas).

18.       Byloje nenustatyta, kad pats pranešimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo turinys turėtų trūkumų.

19.       Taip pat byloje neįrodyta, kad ieškovė (jos vadovas) iš tiesų siekė dalyvauti ginčo visuotiniame susirinkime pranešime nurodytu visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo laiku. Ieškovės atstovų (tiek vadovo, tiek advokatės) pozicija teismo posėdžio metu šioje dalyje taipogi nebuvo nuosekli. Teismo posėdžio metu buvo nurodoma (paaiškinama), kad buvo bandyta vykti laiku į susirinkimą, kad užfiksuoti, jog jis realiai nevyks, vėliau nurodoma, jog vadovas vyko vėliau, jog užfiksuoti teritoriją, galiausiai ieškovės atstovas (vadovas) nurodė, kad buvo nuvykęs laiku, tačiau nerado susirinkimo vietos, buvo šlagbaumas (užtvaras) ir apsauginis, ieškovės atstovas niekam neskambino (tik savo advokatei) dėl konfliktiškų santykių su susirinkimo organizatoriais. Šias aplinkybes įrodyti ieškovė teikė tam tikras savo asmeniškai darytas nuotraukas ir vaizdo įrašą, tačiau susipažinus su šiais duomenimis, iš jų nėra aišku kada šis vaizdo įrašas darytas, nėra pilnai informatyvus, trumpas (faktiškai tokį neinformatyvų vaizdo įrašą galėjo padaryti asmuo bet kuriuo laiku), nuotraukas taip pat. Kartu vaizdo medžiagos redagavimo data nurodyta 2024 m. balandžio 12 d., t. y. po mėnesio po ginčo visuotinio akcininko susirinkimo. Teismui klausiant ieškovės atstovo (vadovo) kodėl šiuo atveju nebuvo pasinaudota antstolio paslaugomis (kadangi teismo posėdžio metu buvo atskleista, jog ne viename kitame ginče šalys faktiškai naudojasi antstolių paslaugomis fiksuojant įvairias faktines aplinkybes), kad užfiksuoti šias dėstomas (įrodinėjamas) faktines aplinkybes, tai buvo nurodyta, jog antstolio paslaugos per brangios (per dideli kaštai), pasirinko nesinaudoti. Taigi pati ieškovė nusprendė nesinaudoti visomis galimomis priemonėmis, kad surinkti tokius įrodymus (dėl fiktyvaus, jos teigimu, visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo), nors pats ieškovės atstovas vadovas patvirtino, kad nuolat (ir šioje situacijoje) konsultavosi dėl tolesnių veiksmų su advokate. Byloje nėra pateikta tikėtinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog iš tiesų ieškovė (jos vadovas) ketino dalyvauti ginčo visuotiniame akcininkų susirinkime, nėra tinkamai užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl ieškovės atstovo buvimo teritorijoje konkrečiai susirinkimo laiku, negalėjimo rasti patalpų, nėra ieškovės nurodomas aplinkybes (apie dalyvavimą) patvirtinančių įrodymų (neinformatyvios nuotraukos ir trumpas vaizdo įrašas tokių aplinkybių neįrodo), faktiškai susirinkimo protokole nurodyta, jog ieškovės atstovai susirinkime nedalyvavo, niekas neskambino nurodytais telefono numeriais. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pats buvo asmeniškai atvykęs (kaip numatomas pirmininkas), buvo laukiama susirinkimo salėje, buvo kartu ir iškaba, laukė ir skambučio, tikėjosi dėl šalių konfliktiškumo, jog ieškovės atstovas ateis su antstoliu, tačiau niekas nepasirodė ir neskambino. Ieškovės vadovas patvirtino, kad nebandė paskambinti visuotinio akcininkų susirinkimo organizatoriams, net ir nerasdamas, jo teigimu, konkrečios ginčo susirinkimo vietos-patalpos, nebandė faktinių aplinkybių užfiksuoti objektyviais įrodymais (nors buvo nuolat konsultuojamas advokato). Todėl teismas laiko neįrodyta, jog faktiškai tokio susirinkimo ginčo vieta buvo išgalvota, kaip teigė (įrodinėjo) ieškovė, taip pat neįrodyta, jog ieškovė (jos vadovas), būdama tinkamai informuota apie konkrečią susirinkimo datą, siekė dalyvauti šiame ginčo susirinkime.

20.       Iš ginčo susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimas laikomas įvykusiu, kadangi jame balsavo akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų, t. y. T. V., M. O., kurie turėdami 75 proc. balsų balsavo raštu vieningai už teikiamus sprendimus, kvorumas buvo (ABĮ 27 straipsnis). Pažymėtinos ir aplinkybės, ką įrodinėjo dėl procedūrinių pažeidimų ieškovė (jog pirmininku ir sekretoriumi buvo renkami, dalyvavo tretieji su bendrove nesusiję asmenys). Tai pabrėžtina, kad ABĮ 27 straipsnio 3 dalis nustato, jog kiekvienas visuotinis akcininkų susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu. Šiuo atveju ginčo visuotinio akcininku susirinkimo protokole ir pažymėtos aplinkybės, kad visi bendrovės akcininkai (dalyvavę susirinkime) balsavo raštu, todėl protokolas pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas (ABĮ 29 straipsnio 2 dalis). Taigi šioje dalyje ieškovės įrodinėtų procedūrinių pažeidimų dėl susirinkimo dalyvių nebuvo. Taip pat nenustatyta pažeidimų dėl balsavimo raštu pažeidimų ar susirinkimo protokolo pažeidimų.

21.       Skaičiuojant balsavimo teisę turinčių akcijų skaičių, kvorumas buvo, todėl šis susirinkimas turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus. Daugumą (75 proc.) turintys akcininkai balsavo vieningai, nebuvo išsiskiriančių balsavimų dėl susirinkime keltų sprendimų. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais dėl procedūrinių pažeidimų organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą, ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi išsiaiškinti, kokią įtaką susirinkimo sprendimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovė, jeigu tų pažeidimų būtų (nebūtų) padaryta ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad pakartotinio susirinkimo sušaukimas esminės įtakos kitokiems sprendimams priimti nebūtų turėjęs, kadangi daugumą akcijų turintys akcininkai aiškiai bei nedviprasmiškai palaikė atsakovės poziciją šioje byloje (atsakovės advokatas atstovavo ir šiuos akcininkus) ir nurodė, jog faktiškai šie daugumos akcininkai būtų balsavę taip pat, ir ieškovės turimi balsai iš esmės įtakos balsavimui nepadarytų.

22.       Ieškovė taipogi grindžia ieškiniu susirinkimo neteisėtumą ABĮ 26 straipsnio 10 dalies pažeidimu. ABĮ 26 straipsnio 10 dalis nustato, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto. Ginčo pranešime dėl visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo nurodyta informacija, kad akcininkams pageidaujant, su visa susirinkimo medžiaga galima susipažinti likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos adresu (duomenys neskelbtini), apie tai pranešus bendrovės vadovui el. paštu info@etrader.lt arba tel. (duomenys neskelbtini) prieš 1 darbo dieną. Iš esmės atkartotos ABĮ nuostatos dėl 10 dienų termino informavimo, taip pat atsakovės tuo metu galiojusių įstatų nuostatos. Kaip patvirtino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškovė pranešimą dėl visuotinio susirinkimo gavo 2024 m. vasario 15 d., jame nurodyta galimybė gauti papildomus dokumentus pasirašytinai, prieš tai informavus bendrovės vadovą nurodytais būdais. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. pateikė atsakovei (jos vadovui) prašymą dėl papildomų duomenų, reikalingų susirinkimui, pateikimo registruotu paštu ir el. paštu info@etrader.lt. Buvo prašoma pateikti dokumentus bei kitą informaciją registruotu laišku adresu Ateities g. 3, Vievis, Elektrėnų sav., kartu visą prašomą informaciją pateikiant el. paštu info@bravika.lt. 2024 m. kovo 9 d. ieškovei jos nurodytu el. paštu buvo pateiktas atsakymas, kad ieškovės prašymas buvo rastas 2024 m. kovo 4 d. „nepageidaujamų elektroninių laiškų skiltyje“ (SPAM), nurodyta, kad pranešime nurodytu telefonu su bendrove nesusisiekta ir neinformuota apie prašymo išsiuntimo, buvo siūloma akcininkui ar jo įgaliotam atstovui susisiekti pranešime nurodytu telefonu ir susitarti dėl visos su susirinkimu susijusios medžiagos kopijos atsiėmimo pasirašytinai. Pabrėžtos atsakyme aplinkybės, kad registruotu paštu išsiųsti prašomus dokumentus nėra galimybės dėl apimties, be to turima antstolio pažyma, jog UAB „Bravika“ buveinės adresu nepavyksta įteikti bendrovės siųstų dokumentų. Taip pat šiuo atsakymu informavo, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. bendrovėje akcininkų susirinkimai nevyko dėl to, kad buvo kilę teisminiai ginčai dėl akcininkų sudėties ir jų registravimo Juridinių asmenų registre. Pateikė 2021 m. finansinę atskaitomybę, bendrovės akcininkų sąrašą. Kitos prašomos informacijos – banko sąskaitų išrašų, informacijos apie bendrovės darbuotojus, bendrovė neturi teisinio pagrindo, ir ABĮ nenumatyta teisės akcininkui susipažinti su prašoma informacija. Taigi teismo vertinimu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, dėl šios dalies, darytina išvada, kad susidarė dviprasmiška situacija ir aplinkybės. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad ieškovė, gavusi 2024 m. vasario 15 d. dokumentus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir nurodydama teisme, jog jai trūksta susirinkimo papildomų dokumentų ar kitų dokumentų, delsė teikti prašymą atsakovei (jos vadovui) dėl papildomų dokumentų gavimo su papildomais klausimais ir pateikė prašymą el. paštu tik po 12 dienų po dokumentų apie susirinkimą gavimo (2024 m. vasario 27 d.). Taipogi ieškovė nenorėjo pasinaudoti atsakovės pranešime (dėl visuotinio susirinkimo organizavimo) nurodytu pasiūlymu atvykti pasiimti pasirašytinai šiuos dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), apie tai pranešus nurodytu el. paštu arba nurodytu telefonu prieš 1 darbo dieną, taip pat neskambino bendrovės vadovui, o nusprendė teikti rašytinį prašymą dėl šių papildomų dokumentų teikimo jai kita forma – registruotu paštu ir kartu papildomai el. paštu. Ieškovės prašyme (2024 m. vasario 27 d.) apie atvykimą pasiimti dokumentus pasirašytinai nurodytu adresu nenurodyta, t. y. faktiškai laikoma, kad buvo atsisakyta tokio pasiūlymo, kuris nurodytas įteiktame pranešime akcininkui (taip pat teismui objektyviai nepaaiškinta ir nepateikta įrodymų kodėl nebuvo galima nuvykti pasiimti dokumentus pasirašytinai pagal nurodytas sąlygas (siūlymą), kai atsakovė (bendrovės vadovas) tai siūlė padaryti ieškovei, iš esmės toks siūlymas atitiko ABĮ 26 straipsnio 10 dalies nuostatas ir bendrovės įstatų nuostatas), o ieškovės prašyta (po 12 dienų po prašymo gavimo) visus prašomus pateikti dokumentus bei kitą informaciją išsiųsti kita įteikimo forma – ieškovės registruotu adresu Ateities g. 3, Vievis, Elektrėnų sav., kartu visą prašomą informaciją pateikiant el. paštu info@bravika.lt. Kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės (pateikta antstolės Brigitos Palavinskienės pažyma), kad antstolės padėjėjas buvo nuvykęs 2024 m. vasario 15 d. deklaruotu gavėjo buveinės adresu – Ateities g. 3, Vievis, Elektrėnų sav. Minėtu adresu gavėjo surasti nepavyko. Patalpose dirbantys asmenys informavo, jog tokia įmonė veiklos šiuo adresu nevykdo ir tai yra jos registracijos adresas. Minėti asmenys susisiekė su ieškovės vadovu Ilja, su kuriuo telefoninio pokalbio metu buvo patvirtinta informacija, jog šiuo adresu įmonės nėra, kito adreso, kuriuo būtų galima įteikti dokumentus, vadovas nenurodė. Tokią informaciją apie ieškovės registruotą buveinę turėjo atsakovė. Taip pat, kaip minėta, teismas nustatė, kad nėra pagrindo šiuo atveju nesivadovauti antstolio pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, o ir pačių ieškovės atstovų poziciją dėl šio įrodymo teisingumo (patikimumo) teisme buvo nurodyta skirtingai, nenuosekli. Taigi ieškovė norėjo, vietoje atvykimo pačiai pasiimti dokumentus kaip nurodyta pranešime dėl susirinkimo, kad jai būtų siunčiami dokumentai ieškovės registruotu buveinės adresu, kuriame pagal antstolio pažymoje užfiksuotus duomenis bendrovė tuo metu faktiškai neveikė, yra tik registruotas adresas, apsunkintas dokumentų įteikimas. Taip pat dėl neaiškių priežasčių ieškovės atstovas nenorėjo vykti pranešime nurodytu atsiėmimo adresu ir pasirašytinai pasiimti susirinkimui reikalingus papildomus dokumentus prieš tai pranešus bendrovės vadovui (taip kartu įgyvendinant ABĮ 26 straipsnio 10 dalies ir bendrovės įstatų nuostatas), kaip ir buvo nurodyta pranešime dėl susirinkimo. Jeigu buvo manoma, kad tokia vieta ((duomenys neskelbtini)) buvo fiktyvi ar kad atsakovė (jos vadovas) neduotų pasirašytinai prašomų susirinkimo dokumentų, tai buvo galima užfiksuoti antstolio pagalba, tačiau į antstolius dėl tokių paslaugų suteikimo nebuvo kreiptąsi, taip pat neužfiksuota kitais patikimais objektyviais įrodymais, nors ieškovė nuolat buvo atstovaujama advokato. Taip pat ABĮ ir įstatai nenumato tokių dokumentų siuntimo elektroniniu paštu, ABĮ 26 straipsnio 10 dalis nustato, kad jo rašytiniu prašymu įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Tuo pačiu pažymėtina, kad siuntus dokumentus registruotu paštu į ieškovės registruotą buveinę (kurioje pagal antstolio pažymą apsunkintas dokumentų atsiėmimas ir faktiškai antstolis patikrino, jog šiuo adresu nevykdoma jokia ieškovės bendrovės veikla, yra tik registracijos adresas), tai galėtų užtrūkti ir formaliai siunčiami dokumentai pasiektų gavėjo adresą tikėtinai jau mažiau nei likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo (tuo pačiu abejojant faktiniu įteikimu, kai byloje pateiktas nenuneigtas rašytinis įrodymas – antstolio pažyma apie tuometinį dokumentų apsunkintą atsiėmimą ieškovės registruotos buveinės adresu). Būtent tokį įteikimo būdą (faktiškai neperspektyvų įteikimą, jeigu vertinant pagal bylos rašytinius įrodymus) ieškovė pageidavo nei, kad pati atsiimti pasirašytinai dokumentai, kaip buvo nurodyta pranešime dėl susirinkimo ir taip kartu įgyvendinant tiek ABĮ, tiek įstatų nuostatas. Nėra aišku (nepaaiškinta teismui objektyviai), kodėl toks ieškovės rašytinis prašymas dėl kitokio dokumentų įteikimo būdo nei buvo pasiūlyta bendrovės vadovo nebuvo teikiamas atsakovės vadovui anksčiau, pvz., iš karto 2024 m. vasario 15 d. (tik gavus pranešimą apie pranešimą ir kitus dokumentus) ar kitą dieną (ar artimiausias dienas) po dokumentų gavimo, kai pats ieškovės vadovas patvirtino teismo posėdžio metu, jog šiuos gautus dokumentus iš karto perdavė jį atstovaujančiai advokatei (ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato). Buvo pateiktas prašymas dėl papildomos informacijos atsakovės vadovui jau suėjus artimam pačiam terminui akcininkui susipažinti, kuris numatytas ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje, bei nesinaudojant bendrovės siūlymu atsiimti dokumentus pasirašytinai. Reikšminga aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo ir pačiame visuotiniame susirinkime, nekėlė susirinkime nurodytų klausimų. Taigi tokie veiksmai (jų visuma) objektyviai kelia abejonių dėl ieškovės tikrųjų tikslų ir būtinumo tokius papildomus dokumentus savalaikiai gauti. Tačiau kartu ir atsakovė šiuo atveju neatliko visų būtinų veiksmų, nors teismo vertinimu, šiuo atveju pažeidimas iš esmės formalus, kadangi atsakovė (atsakovės vadovas) sudarė visas galimybes ieškovei pasiimti dokumentus pasirašytinai pagal ABĮ 26 straipsnio 10 dalies ir bendrovės įstatų nuostatas (ir teisme neįrodytos objektyvios aplinkybės, kad ieškovė negalėjo to objektyviai padaryti), bet kartu ir atsakovė neveikė pakankamai pagal įstatymo nuostatas, reaguojant į susidariusią situaciją dėl savo nepakankamo rūpestingumo. Dėl atsakovės nepakankamo veikimo, tai papildoma pažymėtina, kad atsakovė, nurodydama pranešime dėl visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo el. paštą kontaktavimui (dėl papildomos informacijos ir dokumentų gavimo) ir žinodama apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą (apie konfliktiškus santykius su akcininke ieškove, apie įstatyme (ir kartu įstatuose) nustatytus terminus dėl susipažinimo), šio el. pašto tinkamai netikrino (arba taip tik nurodė teismui, kadangi nėra įrodymų kada iš tiesų perskaitė ginčo ieškovės prašymą el. paštu), buvo nurodyta, jog ieškovės el. paštu atsiųstas prašymas perskaitytas atsakovės atstovo tik 2024 m. kovo 4 d., o atsakymas pateiktas dar vėliau 2024 m. kovo 9 d. Atsakyme buvo siūloma ieškovei vėl atvykti pasiimti dokumentus pasirašytinai. Nors faktiškai ieškovei atsisakius vykti pasiimti dokumentus pasirašytinai, tuomet turėjo (siekiant išnaudoti visas galimybes) būti dar bandyta siųsti registruotu paštu ir tai turėjo būti padaryta per įstatymo terminus. 2024 m. kovo 12 d. (jau susirinkimo dieną) ieškovė pateikė vėl pranešimą atsakovei, jog bendrovės akcininko teisė susipažinti su susirinkimo medžiaga buvo pažeista, įspėjo, kad nesusipažinus su dokumentais, įvykus susirinkimui ir jo metu priėmus atitinkamus sprendimus, ieškovė laikys, kad sprendimai yra neteisėti. Iš šių aplinkybių visumos matyti, kad tiek pati ieškovė maksimaliai nedėjo pastangų iš tiesų susipažinti (savalaikiai ir operatyviai gauti) su prašomais susirinkimo dokumentais, juos pasiimant pasirašytinai (jai buvo siūloma atvykti pasiimti papildomus dokumentus pasirašytinai (išskyrus nurodytus konfidencialus dokumentus), kuo ieškovė nenorėjo naudotis ir pabandyti atsiimti šiuo pasiūlytu būdu, kuris būtų tinkamas įteikimas pagal ABĮ 26 straipsnio 10 dalies bei bendrovės įstatų nuostatas ir tokį būdą numato įstatymas – registruotu paštu arba rašytinis įteikimas), taip pat neskambino, nedalyvavo pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime (nedalyvavus, atitinkamai nekėlė šių klausimų pačiame susirinkime), taip pat delsė ilgą laiką teikti rašytinį prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo po pranešimo apie visuotinį susirinkimą gavimo kita forma, dėl dokumentų siuntimo registruotu paštu pateikė prašymą atsakovei el. paštu tik 2024 m. vasario 27 d. (likus jau nedaug laiko iki visuotinio akcininko susirinkimo bei likus trumpam laikui siųsti dokumentus registruotu paštu, kad siunta gavėjui ateitų atsiėmimui dar likus 10 d. pagal ABĮ 26 straipsnio 10 dalies nuostatas iki 2024 m. kovo 12 d. susirinkimo, laukus 12 dienų ir ignoravus atsakovės vadovo pasiūlymą pasiimti dokumentus pasirašytinai). Tačiau kartu ir atsakovė nesiėmė pakankamų visų veiksmų šiuo atveju. Netikrino tinkamai savo paties nurodyto kontaktinio el. pašto ir jame gautų laiškų. Nors atsakovė žinojo, kad procesinių dokumentų siuntimas ieškovei apsunkintas (faktiškai neperspektyvus pagal antstolio pažymą) į registruotą buveinę, tačiau faktiškai laikantis ABĮ 26 straipsnio 10 dalies ir bendrovės įstatų reikalavimų buvo privaloma (akcininkui prašant) išsiųsti registruotu adresu, kad ir formaliai neįsiteiktų (kadangi pati ieškovė nurodė, jog jai siųsti tuo registruotu adresu), tačiau bet kuriuo atveju šios aplinkybės turi būti vertinamos visumoje, kartu atsižvelgus ir į ieškovės pasyvumą šiuo atveju. Byloje neįrodyta ir atsakovės pozicija, kad dėl didelės apimties nebuvo galima tokių dokumentų išsiųsti registruotu paštu. Taigi formalus pažeidimas yra, tačiau, kaip minėta, susiklosčiusioje situacijoje įžvelgtas (nustatytas) tikėtinas ir subjektyvus pačios ieškovės nenoras pasiimti papildomus susirinkimo dokumentus pasirašytinai savalaikiai iki ginčo susirinkimo (pagal dar pranešimo dėl visuotinio akcininko susirinkimo pasiūlymą) ir nustatyti kiti aukščiau nurodyti abejonių keliantis veiksmai (pvz., nedalyvavimas susirinkime) dėl tikrųjų ieškovės ketinimų. Tuo labiau šią išvadą sutvirtina ir tos byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė yra mažesnioji atsakovės akcininkė (siekianti kartu ir parduoti akcijas), faktiškai esminės įtakos susirinkimo sprendimams negalėtų padaryti, jeigu kita dauguma akcininkų sprendžia (balsuoja) susirinkime vieningai kitaip, kas ir buvo šiuo metu. Pats ieškovės atstovas vadovas neslėpė teismo posėdžio metu savo noro, kad norėtų parduoti atsakovės akcijas (vyko tam tikri pokalbiai, tačiau nutrūko) arba norėtų, kad atsakovė vykdytų veiklą, kuri neštų pelną, bet faktiškai pagal turimų akcijų skaičių (ir turint visiškai skirtingą nuomonę nei akcininkai, turintys 75 proc. akcijų) negalėjo įtakoti kitokio balsavimo (kitokių akcininkų sprendimų priėmimo), jei net ir būtų balsavęs šiame susirinkime, pasirinko nedalyvauti ginčo susirinkime ir nekelti klausimų šiame susirinkime dėl įvairių procedūrinių susirinkimo pažeidimų, tiek pačių kitų akcininkų patvirtintų sprendimų teisingumo. Klausiant ieškovės atstovų teismo posėdžio metu (to ne kartą ir klausė atsakovės atstovas) kiek visi šie susirinkimo dokumentai (pvz., 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai ar bendrovės įstatų kopija), su kuriais ieškovė jau susipažino šiame procese, galėtų keisti faktinę situaciją, negalėjo paaiškinti. Kartu pažymėtina, kad šio bylos procese buvo sprendžiamas klausimas ir dėl bendrovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, kuriuos faktiškai ieškovė prašė pateikti dėl susirinkimo taip pat ieškiniu, tačiau posėdžio metu buvo prašoma atmesti prašymą dėl tokių įrodymų prijungimo atsakovei teikiant tokius įrodymus, todėl tokios detalės (aplinkybės) tik dar kartą sustiprina poziciją, abejones dėl ieškovės tikrųjų tikslų šiuo procesu. Todėl šios aplinkybės, vertinant dėl šio pažeidimo, turės būti vertinamos kartu per protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei kartu į visos bylos esmę, visų aplinkybių visumą.

23.       Taipogi ieškovė grindė ginčo visuotinio akcininkų neteisėtumą, kad atsakovė (bendrovė) neatsako akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateikta medžiaga rodo, jog atsakovė (bendrovė) teikė ieškovei atsakymus į klausimus iki visuotinio akcininkų susirinkimo, o tai, kad ieškovės netenkina atsakovės atsakymai, tai jau yra kitos aplinkybės ir kiti galimi ginčai. Pats ieškovės atstovės (vadovas) yra nurodęs teismui, kad jam nėra žinoma daug bendrovės aplinkybių, yra daug neaiškumų, atsakovės atsakymai netenkina, dėl to planuoja (svarsto) kreiptis dėl bendrovės juridinio asmens veiklos tyrimo. Tačiau paskutiniai atsakovės atsakymai buvo pateikti likus mažiau nei 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo (t. y. 2024 m. kovo 9 d., pagal aukščiau sprendime nurodytas aplinkybes). Taigi formalus pažeidimas (ABĮ 161 straipsnio 1 dalies) yra, bet užklausimo aplinkybės (jų laikas) jau nurodytos aukščiau (analizuojant dėl dokumentų teikimo), todėl šios aplinkybės, vertinant dėl šio pažeidimo, turės būti vertinamos kartu per protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei kartu į visos bylos esmę, kartu ir atsižvelgus į svarbią aplinkybę, jog byloje nustatyta, jog ieškovės atstovas nusprendė nedalyvauti šiame visuotiniame susirinkime, kuriame taipogi galėjo užduoti norimus (rūpimus) klausimus.

24.       Taip pat ieškovė grindė visuotinio akcininkų neteisėtumą tęstinio pobūdžio pažeidimais, susijusiais su akcininko teise gauti informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnį akcininkas turi teisę gauti tam tikrą informaciją raštu jos pareikalavęs iš bendrovės. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

25.       Dėl papildomų dokumentų (informacijos), reikalingos ginčo susirinkimui, gavimo jau teismo detaliai pasisakyta šio teismo sprendimo 22 punkte, tačiau šiuo atveju ieškovės įrodinėtos dar papildomos kelios aplinkybės, t. y. kad dalies informacijos/dokumentų buvo prašyta jau seniau ir neteikta, o dar dalies informacijos/dokumentų atsisakyta teikti dėl konfidencialumo.

26.       Teismui ieškovės nurodyta, kad 2023 m. spalio 26 d. ieškovė teikė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo el. paštu info@highland.lt, info@etrader.lt; taip pat išsiųsta buvusiu bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2023 m. lapkričio 16 d. siunčiama dar papildomai nurodžius el. paštą (duomenys neskelbtini). Atsakovė neigia, kad tokius pranešimus iš ieškovės būtų gavusi, apie tokius pranešimus nieko nežinojo, niekas į ją su tokios informacijos pateikimu nesikreipė, neskambino ir neprašė, pažymi, kad tarp šalių jau ir kituose bylose kyla nuolatiniai ginčai dėl faktinių aplinkybių fiksavimo dėl tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymo, todėl tokios aplinkybės fiksuojamos antstolių ar kitais patikimais įrodymais. Susipažinus su išsiuntimo duomenimis, matyti, kad pateikti el. pašto išsiuntimo duomenys nėra išsamūs (t. y. nėra aišku kas konkrečiai el. paštu buvo išsiųsta ir nenurodyta, jog faktiškai buvo išsiųsti šie el. laiškai ir gauti, todėl negalima daryti išvados, jog iš tiesų tokie prašymai el. paštu buvo siųsti ir gauti. Dėl siuntimo registruotu paštu, teismui pateikti vokai ir kvitai dėl siuntimų, tačiau siuntų numeriai jau nepasiekiami (jokios siuntų informacijos neberodo), kvituose (konkretūs gavėjai nenurodyti, tik adresai, ant vokų gavėjas priklijuotas, kas netrukdo perklijuoti nurodant vardą ir pavardę, abejonės dėl to nėra paneigtos), atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu abiejų ginčo šalių buveinės adresai buvo tie patys (Ateities g. 3, Elektrėnų sav., Vievis), taip pat iš šių matyti, kad buvo siunčiama tuo laikotarpiu ne tik prašymuose nurodytu adresu Ateities g. 3, Vievis, Elektrėnai, o nurodyti kvituose įvairūs ir kiti adresai (kurie nenurodyti kartu teismui teiktame pranešime) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku, ar iš tiesų tie patys pranešimai (kurių kopijos teismui pateiktos) buvo siųsti, trūksta duomenų, teismas buvo siūlęs pateikti visus įrodymus dėl šių aplinkybių. Tačiau faktiškai trūksta duomenų, kad atsakovė iš tiesų būtų tinkamai informuota apie šiuos prašymus.

27.       Dėl konfidencialios informacijos pateikimo, tai pažymėtina, kad atsakovė rašytine forma atsakė ieškovei, jog neturi teisinio pagrindo pateikti, nes ABĮ nenumatyta teisė akcininkui susipažinti su prašoma informacija (t. y. šiuo atveju su banko sąskaitų išrašus ir informaciją apie bendrovės darbuotojus). Pagal aktualų reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Bendrovės įstatai taip pat numatė, kad bendrovė privalo akcininkui sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašų, kitą bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, jei šiuos dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Taigi nei ABĮ, nei bendrovės įstatai nenumato mažesniajam bendrovės akcininkui gauti tokios informacijos nebent jam tai reikalinga (įrodinėjant) būtinumu įgyvendinant kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrintų tokios informacijos konfidencialumą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kartu atsižvelgus ir į šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog bendrovės banko sąskaitų išrašai (su atliekamomis bendrovės konkrečiomis finansinėmis operacijomis), konkretūs darbuotojai (jų sąrašas), turi atitinkamą komercinę (gamybinę) bendrovės (atsakovės) paslaptį, šiuo atveju dauguma akcininkų (turintys 75 proc.) ir atsakovės vadovas nustatė, jog tai konfidenciali informacija, ieškovė nėra akcininkė (turinti daugiau kaip ½ akcijų), kuri turėtų teisę susipažinti su tokia informacija tik pareiškusi bet kada prašymą, taip pat nėra ginčo, jog faktiškai ieškovė tapo atsakovės akcininke po tam tikrų kito akcininko akcijų perleidimo dėl skolų, faktiškai ieškovė yra atskiras verslo subjektas (nurodoma, kad ir tam tikroje srityje vykdoma panaši veikla), ieškovės atstovas senai pažįstamas su P. šeima, su jais konfliktuoja (ką patvirtina ir šis ginčas bei dėstomos abiejų ginčo šalių aplinkybės ir argumentai), juos siejo ir tam tikri verslo ryšiai, o ginčai tęsiasi iki šiol. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABĮ 34 straipsnio 3 dalį valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, tačiau jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma (kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju), šią pareigą turi bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Bendrovės vadovas nurodė mažajam akcininkui (ieškovė), kad dalis jo prašomos informacijos yra konfidenciali. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų iškeltas kitas civilinis ginčas dėl atsakovės konfidencialios informacijos sąrašo, į kurį, bendrovės vadovu įtraukta nurodyta informacija. Kartu ieškovė, pateikdama prašymą atsakovei likus nedaug laiko iki visuotinio akcininkų susirinkimo, nepagrindė kam jai konkrečiai tokia informacija yra reikalinga, nepagrindė kaip ši bendrovės informacija (kuria kiti bendrovės akcininkai ir vadovas laiko konfidencialia) būtina, įgyvendinant kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir kaip šis akcininkas užtikrintų tokios informacijos konfidencialumą, kaip minėta, į susirinkimą ieškovė taipogi neatvyko, siekdama detaliau paaiškinti šio savo prašymo dėl konfidencialos bendrovės informacijos gavimo ir jos užtikrinimo. Teismui nepagrįsta kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti ši informacija ieškovei yra reikalinga, o buvo grįstas informacijos gavimas aplamai dėl bendrovės veiklos, nurodant bendro pobūdžio teiginius, kad ieškovei trūksta duomenų apie bendrovės veiklą. Cituotos ieškovės kitos bylos dėl tokių duomenų išreikalavimo iš esmės skyrėsi faktinėmis bylų aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos. Nenustatyta, kad šiuo atveju buvo pažeidimas iš atsakovės pusės.

28.       Sprendžiant dėl pačių priimtų konkrečių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų. Kaip minėta, ginčo atveju visuotiniame akcininkų susirinkime priimti šie akcininkų sprendimai: 1) patvirtinta bendrovės 2022 metų finansinė atskaitomybė; 2) atšauktas bendrovės vadovas D. P. iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2024 m. kovo 29 d., įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašyti darbo sutarties su D. P. nutraukimą; 3) išrinktas naujuoju bendrovės vadovu Olegas Pavlovas nuo 2024 m. kovo 29 d., nustatant bendrovės vadovui 980 Eur atlyginimą, įgaliojant bendrovės buhalterę pasirašyti darbo sutartį su naujuoju bendrovės vadovu Olegu Pavlovu, įgaliojant D. P. teisės aktų nustatyta tvarka pranešti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui apie vadovo atšaukimą ir naujojo bendrovės paskyrimą; 4) pritarta bendrovės vadovo sprendimui parduoti nekilnojamąjį turtą pastatą–sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 900 000 Eur; 5) pakeisti bendrovės buveinės adresą į Knypavos g. 1, Vilnius; 6) patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją, įgaliojant bendrovės vadovą D. P. pasirašyti naujus bendrovės įstatus. Už visus šiuos visuotinio akcininkų sprendimus balsuota vienbalsiai.

29.       Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog priimti ginčo visuotinio akcininkų sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

30.       Pirmiausia dėl ginčo sprendimų atšaukti senąjį ir paskirti naują atsakovės vadovą, vietoje D. P. į Olegą Pavlovą. Tai iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog faktiškai pačiai ieškovei netiko ankstesnis bendrovės vadovas D. P., su juo ieškovė turėjo ne vieną teisminį ginčą, taip pat ieškovė kreipėsi dėl baudų jam skyrimo, teigė, kad jis pažeidinėjo jos, kaip akcininkės teises, faktiškai blogai vertino bendrovės vadovą ir jo darbą, faktiškai nieko teigiamo teisme apie šį buvusį bendrovės vadovą nenurodė. Taigi tenkinus nurodytą ieškovės reikalavimą į bendrovės vadovo pareigas sugrįžtų būtent šis, ieškovės vertinimu, blogas bendrovės vadovas (nėra suprantamas toks ieškovės reikalavimas ir ieškovės tikrieji ketinimai šiuo atveju, t. y. sugrąžinti į bendrovės vadovo pareigas asmenį, kuris, kaip ieškovė pažymėjo, grubiai pažeidinėjo jos, kaip akcininkės, teises ir yra prastas vadovas). Vien tai, kad ieškovė taipogi turi ginčus ir su naujuoju bendrovės vadovu Olegu Pavlovu, juo taipogi nepasitiki, dar neįrodo, kad jis netinkamas vadovas, taip pat neįrodyta, jog jis būtų pripažintas prisidėjęs prie tyčinių kitų bendrovių bankrotų, kaip kelia prielaidas ieškovė, ir neįrodyta, jog šiuo atveju tas bus daroma su atsakove (kaip bendrove, jog bus bandoma priversti bendrovę prie tyčinio bankroto). Ieškovė nurodo, kad turėjo informacijos trūkumą apie šį naująjį bendrovės, tačiau teismo posėdžio metu iš ieškovės atstovo Ilja Bondar paaiškinimų nustatyta, kad jis su Olegu Pavlovu pažįstamas jau iš senai, su juo ne kartą bendravęs, turėjęs tam tikrus verslo santykius, taip pat papasakojo, kad vadovai turi tarpusavio asmeninius kontaktus, susirašinėja žinutėmis, ieškovės vadovas atskleidė ir apie tai, kad Olegas Pavlovas jam yra siuntęs pusiau intymaus pobūdžio žinutes (to detaliau nepaaiškino). Taigi ieškovės atstovas pažinojo Olegą Pavlovą, turėjo bendravimą su šiuo asmeniu, turi jo kontaktus, skirtingai nei nurodyta ieškinyje, jog ieškovei trūksta informacijos apie šį asmenį, kuris siūlomas į bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų, kad Olegas Pavlovas būtų blogas vadovas, išskyrus ieškovės daromas žodines prielaidas. Kiti visi didieji bendrovės akcininkai vienbalsiai pritarė šiam sprendimui ir vadovų faktiniam pakeitimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nedalyvavo susirinkime, nepasinaudojo savo teise užduoti visus rūpimus klausimus naujai išrinktam bendrovės vadovui Olegui Pavlovui tiesiogiai visuotinio akcininkų susirinkimo metu, nors ieškovei turėjo būti žinoma (iš pranešimo), jog šis asmuo dalyvautų susirinkime kaip visuotinio akcininkų susirinkimo sekretorius. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų siūliusi į bendrovės vadovus kokį nors kitą asmenį, įrodinėjusi, kad jis būtų geresnis bendrovės vadovas nei pasiūlytas, faktiškai ieškovė išliko pasyvi su neaiškia pozicija ir tikraisiais ketinimais (kadangi ir senasis bendrovės vadovas ieškovei netiko). Todėl įvertinus visų aplinkybių visumą, nėra pagrindo pripažinti ši sprendimą negaliojančiu.

31.       Byloje neįrodyti sprendimo negaliojimo pagrindai ir dėl atsakovės buveinės registruoto adreso keitimo. Šiuo atveju vėl neaiški ieškovės pasirinkta pozicija šioje dalyje, kadangi byloje buvo nurodytos aplinkybės, jog senuoju registruotu atsakovės buveinės adresu nepavykdavo įteikti atsakovei dokumentų, teigė, kad atsakovė minėtu adresu neturi jokių patalpų ir nevykdė veiklos, faktinis buveinės adresas nenaudojamas įmonės veiklai, tik buvo registruotas. Atsakovė nurodė, kad sprendimas pakeisti bendrovės buveinės adresą į Knypavos g. 1, Vilniuje priimtas atsižvelgiant į tai, kad nurodytu adresu atsakovė užtikrins visos korespondencijos gavimą ir tuo adresu dirba naujasis bendrovės vadovas. Nurodytu adresu atsakovės buveinės registracija yra galima ir teisėta, ką patvirtino ir VĮ Registrų centras priimtas sprendimas ją įregistruoti. Kiti visi didieji bendrovės akcininkai vienbalsiai pritarė šiam sprendimui. Iš esmės byloje nėra objektyvių įrodymų ir (ar) argumentų, kad toks sprendimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teismui susidarė vidinis vertinimas, kad šis sprendimas skundžiamas vien tai, jog jis priimtas kitų akcininkų, turinčių kitokią nuomonę nei ieškovė, ir tai, kad šis buveinės adresas susijęs su P. šeima, bet vien tokios aplinkybės nedaro sprendimą negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo pripažinti ši sprendimą negaliojančiu. 

32.       Byloje neįrodyti sprendimo negaliojimo pagrindai ir dėl bendrovės įstatų keitimo. Naujai patvirtinti bendrovės įstatai atitinka ABĮ, atitinka senųjų įstatų nuostatas, yra blanketiniai, t. y. nukreipiantys į ABĮ normas be išimčių. Ieškovė šiuo atveju siekia sugražinti senos redakcijos įstatų reikalavimus, kurie draustų atsakovės UAB „European Trader“ vadovui Olegui Pavlovui be atsakovės akcininkų pritarimo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 atsakovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 atsakovės UAB „European Trader“ įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 atsakovės UAB „European Trader“ įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 atsakovės UAB „European Trader“ įstatinio kapitalo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodytame kontekste svarbu pažymėti, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 896 Eur, o 1/20 įstatinio kapitalo sudaro 144,8 Eur. Taigi, sugražinus senąją įstatų redakciją, atsakovė (jos vadovas) be akcininkų pritarimo toliau negalėtų įsigyti net smulkių pirkinių, kurių suma viršytų 144,80 Eur. Svarbi reikšminga aplinkybė šiuo atveju, kad kiti visi didieji bendrovės akcininkai vienbalsiai pritarė šiam sprendimui. Atsakovės teigimu, tokie ankstesnių įstatų reikalavimai trukdė bendrovės veiklai, ypač kai tarp akcininkų yra konfliktiški santykiai (šiuo atveju iš esmės tas ir buvo matyti, kai ieškovė faktiškai skundė viską ką galėjo šioje byloje, visus sprendimus be išimties, grindžiant įvairiomis prielaidomis, neteikiant teismui pakankamai prielaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų). Taigi tokį sprendimą priėmė bendrovės akcininkai, turintys 75 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų, t. y. didžiausia kvalifikuota balsų dauguma pagal akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnį, kuri suteikia teisę priimti visus akcininkų sprendimus. Tuo tarpu naujos įstatų redakcijos patvirtinimui pakankama 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (ABĮ 28 straipsnis). Byloje neįrodyta, kad įstatų pakeitimas darytų įmonei žalą, prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Iš esmės nesutikimas su šiuo sprendimu grindžiamas vėl pagrinde ieškovės prielaidomis, kad bendrovės vadovas (laisvesne tvarka) savo sprendimais be akcininkų žinios gali padaryti bendrovei daugiau žalos, tačiau tai nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Todėl nėra pagrindo pripažinti ši sprendimą negaliojančiu.

33.       Byloje neįrodyti sprendimo negaliojimai pagrindai ir dėl akcininkų pritarimo parduoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovė akcentavo, kad šis sprendimas – pritarti parduoti turtą už mažesnę nei rinkos kainą, iš kurio nuomos atsakovė gavo ženklias nuomos pajamas, negali būti laikomas atitinkančiu normalią verslo praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat negali būti laikomas komerciškai/ekonomiškai naudingu sandoriu atsakovei. Pirmiausia ieškovė teikė į bylą rašytinį įrodymą – konsultacinę pažymą apie galimą turto vertę (nurodyta 1 100 000 Eur), tačiau kartu pažymėtina esminė aplinkybė šioje vietoje, jog pačiame ieškovės pateiktame šiame įrodyme (konsultacinėje pažymoje) aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, jog ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu, yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą du ginčo turto vertinimus, kurie nėra konsultacinės išvados, o atlikti ginčo turto vertinimai, remiantis minėtomis taisyklėmis, prisiimant vertintojams atsakomybę už vertinimą. Pirmasis vertinimas atliktas ir nustatyta ginčo objekto vertė 2023 m. rugpjūčio 22 d. 837 000 Eur, o antrasis vertinimas atliktas 2024 m. kovo 7 d. ir nustatyta 825 000 Eur vertė. Šie vertinimai laikomi didesne įrodomąją vertę turintys įrodymai nei ieškovės pateikta konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, jog ši pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos. Taigi pritarta šio turto pardavimui, nustatant, jog pardavimo kaina ne mažiau kaip 900 000 Eur, nustatyta net didesnė nei atlikti du turto vertinimai, o pats turtas faktiškai parduotas dar brangiau (parduotas pagal pateiktus duomenis pagal 2024 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 930 000 Eur). Turto nuomos sutartis buvo nutraukta. Dėl turto pardavimo sprendimą iš esmės priėmė daugumą akcijų turintys akcininkai vienbalsiai, šie nepanoro toliau tęsti veiklos šia kryptimi. Kartu pažymėtina, kad jeigu ieškovė abejoja, jog iš pardavimo gauti pinigai nebus panaudoti bendrovės veiklai, nepasieks akcininkų ar kitaip neaiškiomis aplinkybėmis dingtų, atitinkamai ši turės kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais, surinkus reikalingus įrodymus (pats ieškovės atstovas vadovas yra paminėjęs, jog svarsto kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo). Todėl įvertinus visų aplinkybių visumą pagal dabartinius įrodymus nėra pagrindo pripažinti ši sprendimą negaliojančiu.

34.       Kartu pažymėtina, kad šioje dalyje atsakovės atstovas teismo posėdžio metu buvo iškėlęs poziciją (interpretaciją), jog galbūt pats ieškovės ieškinio reikalavimas šioje dalyje neaiškus (nes neva ieškiniu prašoma panaikinti patį sprendimą parduoti nekilnojamąjį turtą), tačiau vertinama, kad šioje dalyje suformuluotas ir palaikomas ieškinio reikalavimas buvo aiškus – pripažinti 2024 m. kovo 12 d. vykusiame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus, tarp jų ir dėl akcininkų pritarimo atsakovės vadovui parduoti atsakovės nuosavybes teise valdomą pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame susirinkime buvo priimtas tik toks sprendimas dėl šio ginčo nekilnojamojo turto. Dėl turto pardavimo pagal 2024 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį reikalavimai nebuvo pareikšti. Tačiau buvo tam tikros techninės klaidos dėl ieškinyje nurodytos ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo datos (nurodyti metai 2023 metai, nors buvo ginčo visuotinis akcininkų susirinkimas 2024 metais), tačiau tai jau patikslino parengiamojo posėdžio metu ir teismo posėdžio metu buvo matyti, jog ginčas yra būtent 2024 m. kovo 12 d. ginčo visuotinis akcininkų susirinkimas ir juo metu priimti sprendimai, o ne 2023 m., nes 2023 m. kovo 12 d. tokio visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo ir tokių sprendimų nebuvo priimta.

35.       Byloje neįrodyti visuotinio akcininkų sprendimo negaliojimo pagrindai ir dėl atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės 2022 m. finansinė atskaitomybė patvirtinta pažeidus ABĮ nustatytus terminus nėra pagrindas tokį akcininkų sprendimą pripažinti neteisėtu (kartu pažymėtos abiejų ginčo šalių aplinkybės apie buvusį ir užsitęsusi ginčą dėl akcininkų registravimo), kadangi tokį sprendimą akcininkams bet kuriuo atveju reikėjo priimti ir pateikti viešam registrui, įstatymas numato, jog finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti teikiami viešam registrui. Taip pat tai, kad VĮ Registrų centras pateiktoje finansinėje atskaitomybėje yra nesutapimai su datomis, nurodyta vėlesnė ataskaitos patvirtinimo data (2023 m. balandžio 30 d.), nors patvirtinta 2024 m. kovo 12 d., nėra pagrindas pripažinti tokį sprendimą neteisėtu, kuriuo ir faktiškai buvo patvirtinta ši finansinė atskaitomybė. Tuo labiau VĮ Registrų centrui buvo pateiktas pats sprendimas (protokolas), kuris turėjo į šią situaciją reaguoti (ištaisyti netikslumus). Taigi iškeltos įvairios prielaidos dėl klaidų VĮ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje, tačiau neįrodyta kaip šios klaidos galėtų įtakoti šio ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo negaliojimą. Dėl nesusipažinimo su dokumentais, jau nurodyti argumentai anksčiau. Kiti pateikti ieškovės argumentai taip pat nedaro šio sprendimo neteisėtu, o dauguma turintys bendrovės akcininkai šią finansinę atskaitomybę patvirtino. Todėl įvertinus aplinkybių visumą nėra pagrindo pripažinti ši sprendimą negaliojančiu.

36.       Taigi byloje neįrodytas visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų negaliojimas ieškovės įrodinėtais argumentais. Už šiuos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, daugumą akcijų turintys akcininkų balsavo vienbalsiai.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nurodyta, kad, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar sprendimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė grubiai ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo sprendimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tų pažeidimų nebūtų padaryta ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo. Tiek pagal ABĮ, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010; kt.). Taigi byloje buvo svarbu įvertinti visas aplinkybes kompleksiškai.

38.       Nagrinėjamu atveju esminės aplinkybės, kas byloje nustatyta, jog pačių ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų neįrodyta. Taip pat šiuo atveju, kaip jau minėta, akivaizdu, kad pakartotinio susirinkimo sušaukimas esminės įtakos kitokiems atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams priimti neturėtų, kadangi daugumą akcijų turintys akcininkai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, jog faktiškai šie daugumos akcininkai balsuotų taip pat, ir ieškovės turimi balsai iš esmės įtakos balsavimui nepadarytų. Ieškovė objektyviai nepaaiškino, ką šio proceso metu gauta informacija, papildomi dokumentai, keistų aplinkybes susidariusioje situacijoje rengiant naują visuotinį akcininkų susirinkimą. Faktiškai, teismo vertinimu, buvo padaryti formalūs procedūriniai pažeidimai, o kartu nustatytas pats ieškovės nepakankamas veikimas, nesiekimas iš tiesų gauti prašytus dokumentus/informaciją iš atsakovės savalaikiai pagal teiktus siūlymus (objektyviai neįrodyta kodėl ieškovė negalėjo atvykti pasiimti dokumentus pasirašytinai kaip buvo nurodyta pranešime dėl susirinkimo), atsakovė buvo suteikusi galimybes gauti papildomus dokumentus (reikalingus susirinkimui) ir anksčiau, nenustatytas ieškovės siekiamas dalyvauti faktiškai ginčo visuotiniame akcininkų susirinkime (neįrodytos kitokios aplinkybės). Faktiškai po šios informacijos, dokumentų gavimo situacija iš karto surengus naują visuotinį akcininkų susirinkimą ir balsuojant akcininkams, nesikeistų, tik užsitęstų šalių ginčas (galėtų net atsirasti nauji ginčai, kadangi kaip matyti iš šio ginčo, ieškovė yra linkusi ginčyti visus kitų bendrovės akcininkų priimamus sprendimus net ir nesant tam objektyvių pagrindų (tai patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės). Svarbi ir ta aplinkybė, kad faktiškai visi visuotinio akcininkų sprendimai šiuo metu jau įvykdyti, pripažinus juos negaliojančiais be pakankamo pagrindo, sukurtų situacijas, jog tai gali net paralyžiuoti bendrovės veiklą (pvz., neaišku kaip būtų su bendrovės vadovu) ar padaryti akcininkams nuostolių, ar net gali atsirasti ginčų su trečiaisiais asmenimis (pvz., su nekilnojamojo turto pirkėju). Būtina siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros, ką pabrėžia ir kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020), ir šiuo atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, įvertinus visas šio ginčo aplinkybes visumoje kompleksiškai, neleidžia pripažinti negaliojančiais ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus ir toliau leisti plėtoti šalių ginčus (kurie ir taip konfliktiški), tačiau iš esmės galima į tai atsižvelgti paskirstant byloje atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, kadangi, kaip nustatyta, ne viskas buvo gerai atlikta ir iš atsakovės pusės (nors tyčinių veiksmų nenustatyta), tačiau esmines sąlygas atsakovė buvo įgyvendinusi, jog ieškovė būtų susipažinusi su visa reikalinga informacija bei dokumentais savalaikiai, ir daug kas priklausė nuo pačios ieškovės. Ieškovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pažeidė ieškovės teises ir interesus, sąžiningumo ir protingumo principus, o pati ieškovė nusprendė nedalyvauti susirinkime (jame balsuoti, kalbėti ir klausti), jos turimų balsų skaičius nekeistų šios padėties ir ateityje.

39.       Kiti nurodyti šalių argumentai nekeičia ginčo sprendimo.

40.       Tokiu atveju byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad nepagrįsti yra ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovės 2024 m. kovo 12 d. visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu ir pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio) visus šiame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl papildomų dokumentų/informacijos pateikimo iš esmės kaip išvestinį reikalavimą (dėl dokumentų/informacijos pateikimo pasisakyta sprendime, kuriuos buvo prašoma pateikti pripažinus susirinkimą neteisėtu, o jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais). Ieškinys yra atmetamas.

41.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

42.       Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43.       Atsakovė pateikė įrodymų apie patirtas 4 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys šias patirtas išlaidas.

44.       Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Taipogi CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

46.       Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad atsakovo atstovas (advokatas) teikė įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose), atsakovės atstovo parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, byla priskirta prie sudėtingų (daug ginčo faktinių aplinkybių, daug įrodinėjimo/atsikirtimų), todėl pats nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis būtų pagrįstas, bet pabrėžtina, kaip teismas yra pažymėjęs šiame sprendime, kad nors šiuo atveju ieškinys atmetamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinus visas šio ginčo aplinkybes visumoje, neleidžia pripažinti negaliojančiais ginčo sprendimus ir toliau leisti plėtoti šalių ginčus (kurie ir taip konfliktiški), tačiau iš esmės galima į tai atsižvelgti paskirstant byloje atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, į tai, kad ne viskas buvo gerai atlikta ir iš atsakovės pusės (nors tyčinių veiksmų nenustatyta), todėl teismas taiko CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir sprendžia, kad šiuo atveju būtų teisinga (kadangi teismas ir minėjo, kad kartu siekia akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros) sumažinti atsakovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas iki pusės, t. y. iki 2 450 Eur sumos. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teismas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (4 900 Eur) mažina iki 2 450 Eur sumos, kuris, teismo vertinimu, šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

47.       Byloje patirtos 61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Bravika“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bravika“ (j. a. k. 303190006) atsakovės UAB „European Trader“ (j. a. k. 125863930) naudai 2 450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bravika“ (j. a. k. 303190006) į valstybės biudžetą 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Tomas Malijauskas