Civilinė byla Nr. e2A-193-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01145-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sentios“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei žalos (nuostolių) atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sentios“ (toliau – ir ieškovė ar tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti atsakovės Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos (toliau – ir atsakovė ar perkančioji organizacija) vienašališką 2025 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės ieškovei 44 721,60 Eur nuostolius, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2025 m. kovo 27 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė mažos vertės pirkimą „50×50 cm HD LED ekrano pirkimas“, vykdomą apklausos būdu, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Pirkime tiekėjos pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su ieškove 2025 m. gegužės 14 d. sudaryta Sutartis. 2025 m. liepos 4 d. ieškovė informavo atsakovę el. paštu, kad prekės bus pristatytos 2025 m. liepos 6–7 dienomis, tačiau atsakovė prekių nepriėmė, motyvuodama tuo, jog yra atostogos. Prekių pristatymo dieną atsakovė telefonu buvo nepasiekiama, į el. pašto laiškus neatsakė. 2025 m. liepos 31 d. ieškovė pakartotinai išsiuntė el. paštu užklausimą dėl galimybės pristatyti prekes, tačiau atsakymo negavo. 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu atsakovė buvo informuota, kad niekaip negalima su ja susisiekti ir prašoma jos susisiekti su ieškove. Praėjus daugiau kaip 1 mėn., 2025 m. rugpjūčio 18 d. su atsakove pavyko suderinti prekių pristatymo datą. Prekės buvo pristatytos į vietą 2025 m. rugpjūčio 19 d., tačiau jų montavimas buvo negalimas.

3.       Atsižvelgiant į tai, kad prekės brangios ir į tai, jog ieškovė siekė užtikrinti tinkamą šių prekių sumontavimą, buvo pasitelktas ekspertas dėl instaliavimui skirtos vietos parengimo tinkamo įvertinimo. Ieškovė yra atsakinga už tinkamą Sutarties įvykdymą ir saugų ekranų sumontavimą. Ekspertas tiek ieškovei, tiek atsakovei pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad šiuo metu mokykloje esanti pakabinimo sistema neatitinka keliamų reikalavimų, nes: nėra įrengtų visų reikiamų metalinių balkių, skirtų LED ekrano pakabinimui; nėra aišku, ar įgręžti varžtai atlaiko LED ekrano svorį (520 kg); konstrukcija nėra suderinta su gamintojo rekomendacijomis. Taip pat nurodė, kad būtina atlikti elektros instaliacijos pakeitimus – įrengti papildomą 16A įvado jungtį scenoje, prie kurios būtų jungiamas LED ekrano maitinimas. Šiuo metu esantis įvadas sienoje netinka dėl kelių priežasčių: jis yra per aukštai ir per toli, todėl aukštos įtampos kabelis būtų neapsaugotas, lengvai pažeidžiamas bei galėtų būti ištrauktas; esantys kabeliai trukdo žmonių evakuacijai, nes yra šalia evakuacinių durų, o tai neatitinka saugos reikalavimų. Ekspertas rekomendavo kreiptis į sertifikuotą juridinį asmenį, atliekantį statybinius-architektūrinius bei elektros instaliacijos darbus, kuris galėtų tai ištaisyti ir (ar) sutvarkyti. Taigi, nustačius trūkumus, ieškovė sutartą dieną sumontuoti pristatytų prekių dėl atsakovės kaltės negalėjo.

4.       2025 m. rugsėjo 2 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame prašė ištaisyti trūkumus ir sudaryti sąlygas prekių instaliavimui kaip tą numato Sutartis. 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakovė rašte nurodė, kad nutraukia Sutartį nuo 2025 m. spalio 4 d., kadangi ieškovės pasitelktas ekspertas yra subtiekėjas, o subtiekėjas Sutartyje nenumatytas. Be to, Sutartį nutraukia dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutartį, nes vienašališkai, be atsakovės žinios ir sutikimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio nuostatas, pakeitė Sutarties sąlygas ir pasitelkė subtiekėją mažąją bendriją (toliau – MB) „Unique LED“ (toliau – subtiekėja). Ieškovė 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu išdėstė savo nuomonę bei nurodė teisės aktus, kuriais remiantis ji galėjo pasitelkti ekspertą ir pakartotinai įvardino aplinkybes kurias reikėtų pašalinti tam, kad Sutartis būtų įgyvendinta tinkamai. Nepaisant atsakovės prieštaravimų ir pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ieškovė prašė priimti prekes, kurios buvo pristatytos remiantis Sutarties sąlygomis. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 15 d. gavo iš atsakovės pakartotinį pranešimą, kuriame atsakovė laikosi pozicijos nuo 2025 m. spalio 4 d. nutraukti sutartį dėl subtiekėjo pasitelkimo. Toks atsakovės elgesys ir priimtas sprendimas pažeidžia svarbiausius pirkimo principus, įskaitant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo bei Pirkimo sąlygų 1.6 papunktyje numatytus principus.

5.       Pirkimo objektas yra 50x50 cm HD LED ekranas ir jokios papildomos paslaugos ir (ar) jų pirkimas nėra numatytas, todėl atsakovės teiginys, kai ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subrangovę neatitinka tikrovės, o Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes: 1) ieškovė nepasitelkė subrangovės Pirkimo objektui tiekti ir (ar) pristatyti; prekes nupirko ir jas pristatė tik ieškovė; 2) ieškovė savo iniciatyva pasitelkė ekspertus siekdama tinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo; tokios paslaugos šiame Pirkime perkamos nebuvo; ieškovės priimtas sprendimas dėl įsivertinimo paslaugos, dėl tinkamumo instaliuoti prekes negali būti traktuojamas kaip subrangovės pasitelkimas; 3) atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei pristatyti prekes, o pristatytų prekių nepriėmė, tačiau savo 2025 m. rugsėjo 4 d. rašte išdėstė nuomonę kodėl ieškovės pateiktos prekės nėra tinkamos; atsakovė prekių realiai nematė, jų neapžiūrėto ir nesudarė sąlygų jas sumontuoti; toks atsakovės elgesys suponuoja nuomonę, kad ji nėra suinteresuota tinkamu Sutarties įgyvendinimu ir galimai turi kitų ketinimų.

6.       Sutarties 6 dalyje yra nustatytas baigtinis Sutarties nutraukimo aplinkybių sąrašas, tarp kurių nėra nutraukimo galimybės dėl subrangovės pasitelkimo. Be to, sutarties šalys visais atvejais turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o vienašališką sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Atsakovė nevertino daromos žalos ieškovei ir neturėjo ketinimo išsaugoti Sutartį ar Sutarties nutraukimą naudoti kaip paskutinę priemonę. Priešingai, ji dėjo visas pastangas, kad Sutartis nebūtų įvykdyta: nekomunikavo, nebendradarbiavo, nesudarė sąlygų ir net nepabandė leisti ieškovei sumontuoti prekes, nereagavo į ieškovės pateiktus prašymus, nepriėmė pristatytų prekių, Sutartį nutraukė VPĮ 89 straipsnio pagrindu, tai padarydama didelės žalos ieškovei.

7.       Tarp šalių pasirašytos Sutarties vykdymas ir atsakovės vertinimas apie tariamą pažeidimą neatitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje numatytų esminių pirkimo sutarties pakeitimo sąlygų, todėl atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra neteisėtas. Dėl atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo ieškovė patyrė 44 721,60 Eur nuostolį, nes prekės nors ir pristatytos laiku, nebuvo priimtos, o Sutartis nutraukta neteisėtai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino perkančiosios organizacijos vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad subtiekėjais VPĮ 88 straipsnio kontekste laikytini tik tie ūkio subjektai, kurie tiesiogiai prisideda prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Jei vykdant viešojo pirkimo sutartį, trečiojo asmens veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste.

10.       Byloje nėra pateikta tiesioginių duomenų, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį su MB „Unique LED“ dėl montavimo darbų pagal Sutartį atlikimo, tačiau tiek ieškovės, tiek MB „Unique LED“ veiksmai, kuriuos galima nustatyti iš byloje esančių el. laiškų bei šalių susirašinėjimo, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė Sutarties daliai (įrangos montavimui) buvo pasitelkusi MB „Unique LED“. Taigi, ieškovės pasitelkta MB „Unique LED“ atitinka subtiekėjos statusą ir tokia subtiekėja turėjo būti išviešinta. Ieškovė procesiniuose dokumentuose neneigia, kad MB „Unique LED“ aktyviai prisidėjo prie Sutarties vykdymo, tačiau ieškovė netinkamai interpretuoja ir aiškina subtiekimo sąvoką. Vien tai, kad MB „Unique LED“ buvo atvykusi į atsakovės patalpas ruoštis montuoti ir atlikti prekių montavimo darbus, paneigia ieškovės teiginius, jog MB „Unique LED“ neprisideda prie Sutarties vykdymo.

11.       Pirkimas yra laikomas mažos vertės pirkimu, todėl be VPĮ nuostatų yra taikytinos ir 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas) nuostatos. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.4.1 papunktis nustato, kad viešojo pirkimo sutartis sudaroma ir skelbiama vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių nuostatomis. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.4.2 papunktis numato, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodomi subtiekėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 24.4.6. papunktis reglamentuoja, kad viešojo pirkimo sutartys keičiamos vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Taigi, viešojo pirkimo sutartyje privalo būti nurodomi tiekėjo pasitelkiami subtiekėjai bei nurodoma jų keitimo tvarka. Ieškovė pasiūlyme nenurodė, kad ketina pasitelkti subtiekėjus Sutarties vykdymui, o deklaravo, kad visą Sutarties vykdymą atliks savo jėgomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė vėlesnėje Sutarties vykdymo stadijoje norėdama pasitelkti subtiekėją Sutarties vykdymui, privalėjo kreiptis į atsakovę su prašymu leisti pasitelkti subtiekėją ir šalys atitinkamai, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nustatyta tvarka, turėjo raštu sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. Nepaisant to, kad ieškovė neišviešino pasitelktos subrangovės ir į atsakovę nesikreipė, toks pažeidimas negali būti pagrindu nutraukti Sutartį.

12.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo bei duomenų apie atsakovės darbuotojos atostogas matyti, kad būtent atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei pristatyti prekes ir pristatytų prekių nepriėmė. Nepaisydama to atsakovė 2025 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodo, kad ieškovės pateiktos prekės nėra tinkamos, nors jų priėmimo ar nepriėmimo, apžiūrėjimo fakto byloje nėra nustatyta. Taip pat atsakovė nesiėmė sąlygų užtikrinti, jog prekės būtų sumontuotos. Sutarties 6 dalyje yra nustatytas baigtinis Sutarties nutraukimo aplinkybių sąrašas. Šalys susitarė, kad tam tikros Sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas šaliai vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau tarp jų nėra nutraukimo galimybės dėl subrangovės pasitelkimo.

13.       Ieškovės pasiūlyme nurodytos prekės su nuoroda į gamintojo patvirtinimus ir (ar) prekių technines charakteristikas atitinka atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus prekėms. Be to, pati atsakovė Pirkimo vykdymo metu nurodė ieškovei, kad bendras ekranų svoris neturi viršyti 360 kg, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovės pateiktos prekės neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, kad LED ekrano bendras svoris turi būti 320 kg. Savo pranešimu atsakovė patikslino techninę specifikaciją ir neturi pagrindo remtis, kad pateikti LED ekranai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė neatsisakė atlikti montavimo darbų, tačiau nustačiusi trūkumus kreipėsi į atsakovę dėl jų pašalinimo. Atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei įgyvendinti Sutartį ir nepriėmė atvežtų prekių, todėl atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ieškovė Sutartį įvykdė netinkamai, t. y. pateikė netinkamas prekes. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai pasinaudojo kraštutine priemone nutraukti Sutartį, todėl reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu patenkino ir Sutarties šalis grąžino į padėtį, buvusią iki pažeidimo.

14.       Teismas nurodė, kad pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, yra pagrindas spręsti dėl nuostolių ieškovei atlyginimo. Nuostolių dydis ir pagrįstumas turi būti įrodytas. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė prašomo dydžio nuotolius, t. y. būtų apmokėjusi už prekes ar jų montavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 1 694 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai, o atsakovė byloje patyrė 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų, abi šalis atstovavo advokato padėjėjai, teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, nustatė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurį turėtų atlyginti kita šalis, to paties dydžio, kokį patyrė ir ieškovė. Atsižvelgęs į tai, teismas bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti, tarp šalių nepaskirstė, siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo principo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliaciniame skunde atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir perkančiosios organizacijos atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir ieškovės ieškinį dėl šios dalies atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovei iš ieškovės 3 993,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė ieškiniu pareiškė du materialiuosius reikalavimus: pripažinti perkančiosios organizacijos vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės ieškovei 44 721,60 Eur nuostolius. Ieškovė ieškiniu nereiškė materialiojo reikalavimo – pripažinti (nustatyti), kad ieškovės prekės pagal Sutartį ir jos sąlygas atitinka nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ginčo nagrinėjimo ribas, nepagrįstai pasisakė dėl galimos prekių atitikties Sutarties sąlygoms, tuo pačiu nepagrįstai nurodydamas, jog atsakovė, nepriėmusi ieškovės prekių, negali remtis aplinkybe, kad ieškovė pateikė netinkamas prekes.

16.2.                      Nors teismas, pasisakydamas dėl prekių atitikties šalių sudarytos Sutarties sąlygoms, nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas ir Sutartį prekės svoris neturi viršyti 360 kg, tačiau nepagrįstai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad pateiktos prekės yra sunkesnės nei buvo nustatyta Pirkimo reikalavimuose. Ieškovės subtiekėjas MB „Unique LED“ rašte nurodė, kad LED ekrano svoris yra 520 kg. Šiuos MB „Unique LED“ argumentus patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai – siuntos krovinio važtaraštis, kuriame nurodyta, kad krovinį sudaro 3 pakuotės, kurio kiekvienos svoris yra 180,00 kg, o bendras svoris – 540 kg. Taigi, teismo išvada, kad atsakovė, nepriimdama prekių, negali remtis aplinkybe, kad prekės neatitinka šalių sudarytos Sutarties sąlygų, yra nepagrįsta.

16.3.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo priimti prekes pagal Sutartį, o tik tada, nustačiusi akivaizdų prekių neatitikimą, raštu reikšti pretenziją dėl prekių atitikties Sutarties sąlygoms. Toks teismo vertinimas ir aiškinimas šalims sukeltų dar didesnes Sutarties vykdymo išlaidas ir paskatintų naujus teisminius ginčus. Be to, šiuo atveju atsakovė vadovaujasi formaliuoju vertinimu, t. y. tiek ieškovės, tiek ieškovės subtiekėjo MB „Unique LED“ pateikta informacija, kad prekė (LED ekranas) yra sunkesnė nei 360 kg. Šie įrodymai atsakovei leido įsitikinti, kad prekė neatitinka Sutarties sąlygų, t. y., jog prekė nebūtų sunkesnė negu 360 kg.

16.4.                      Nors teismas teisingai nustatė Sutarties pažeidimo faktą, t. y. kad ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subtiekėją MB „Unique LED“, tačiau netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus ir netinkamai identifikavo atsakovės Sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė Sutarties nutraukimą grindžia išskirtinai ne Sutarties pagrindu, o VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį. Ieškovė nesilaikė VPĮ 88 straipsnio nuostatų ir į atsakovę nesikreipė dėl leidimo pasitelkti subtiekėją sutarties vykdymui, atitinkamai nebuvo sudarytas ir Sutarties sąlygų pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 1 dalis).

16.5.                      Teismui pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys būtų grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. į padėtį iki Sutarties nutraukimo. Vis dėlto, šiuo atveju šalys ir toliau liktų Sutarties pažeidimo stadijoje, nes ieškovė, pažeisdama Sutarties ir teisės normas, pasitelkė subtiekėją MB „Unique LED“, o pats subtiekėjo pasitelkimo faktas nėra įformintas Sutarties pakeitimu.

16.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad už VPĮ 88 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą nėra numatyta tiekėjo atsakomybė, todėl ieškovės atžvilgiu netaikoma atsakomybė. VPĮ  88 straipsnio nuostatos imperatyviai numato pareigą tiekėjams išviešinti pasiūlymuose sutarties vykdymui planuojamos (žinomus) pasitelkti subtiekėjus. Galimybė neišviešinti subrangovų dėl nežinojimo apie juos turėtų būti aiškinama gana siaurai ir taikytina tik išimtiniais, objektyviai pateisinamais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę, viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę, įvertinęs viešojo pirkimo dokumentų turinį, suprasti, ar jam pačiam pakanka pajėgumų prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus perkančiosios organizacijos naudai, o jeigu nepakanka – pasitelkti trečiuosius asmenis. VPĮ nuostatos, reglamentuojančios subtiekėjų pasitelkimą, sutarties sąlygų keitimą, tiesiogiai koreliuoja su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu skaidrumo principu. Priešingas VPĮ 88 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimas suponuotų tiekėjų teisę neviešinti subtiekėjų pasiūlymuose, kadangi minėta įstatymo nuostata nenumato jokios atsakomybės tiekėjui už jos pažeidimą (nesilaikymą). Toks teisės aiškinimas sukurtų teisės spragą, kuri sudarytų sąlygą tiekėjui nesilaikyti imperatyvios teisės normos ir išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.

16.7.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad VPĮ 88 straipsnio 4 dalies ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nesukelia teisinių padarinių. Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšomis, todėl sukelia teisines ir finansines pasekmes tiek atsakovei, tiek Lietuvos Respublikai. Dėl ieškovės kaltės ir faktinio Sutarties sąlygų pakeitimo atsakovei bus taikoma Europos Komisijos sprendime nustatyta finansinė korekcija, kuri sukels žalą ne tik atsakovei, bet ir Lietuvos Respublikos biudžetui, nes pritaikytos finansinės korekcijos dydžio suma privalės būti grąžinta atgal į ES biudžetą.

16.8.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami tam, kad nustatyti ieškovės planuojamos pristatyti prekės neatitiktį Sutarties ir Pirkimo sąlygų reikalavimams. Šiuo atveju LED ekrano svoris viršija Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atsakovė negali leisti pakeisti Sutarties sąlygas ir priimti tokias prekes, kurios neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Toks Sutarties pakeitimas būtų prilyginamas esminiu Pirkimo objekto pakeitimu, o dėl tokio pakeitimo būtų taikoma 100 proc. Pirkimo objekto vertės finansinė korekcija ir (ar) atsakovės patirtos išlaidos būtų pripažįstamos netinkamomis finansuoti.

16.9.                      Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 4 dalies, 98 straipsnio 1 dalies normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą skirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Sprendime konstatuota, kad ieškovė patyrė 1 694,00 Eur išlaidas, o atsakovė 5 142,50 Eur. Kadangi bylos išnagrinėjimo rezultatas yra 50 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų, tai teismas turėjo pareigą proporcingai skirstyti proceso šalių turėtas išlaidas tokia tvarka: ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 847,00 Eur (1 694,00 Eur × 50 proc.); atsakovei – 2 571,25 Eur (5 142,50 × 50 proc.); įskaitant šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei priteistina 1 724,25 Eur (2 571,25 Eur – 847,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

17.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo: atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad

17.2.                      Nors apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus ir netinkamai identifikavo Sutarties nutraukimo pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį Sutartis gali būti nutraukta Sutartyje bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytais atvejais ir tvarka. Tai reiškia, kad VPĮ 90 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, kurioje yra įtvirtinti specialūs viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atvejai, o VPĮ 90 straipsnio 3 dalis nukreipia į CK 6.217 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, kuriose įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai bei CK 6.721 straipsnį, kuriame reglamentuojamas vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas. Tačiau nurodytas specialusis teisinis reguliavimas viešojo pirkimo būdu sudarytoms paslaugų teikimo sutartims gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sutartyje aiškiai ir tiksliai nurodys, jog viešojo pirkimo sutartis galės būti nutraukiama ir CK nurodytais atvejais. Kitaip tariant, nepaisant to, kad CK 6.217 bei 6.721 straipsniai yra įstatyminiai vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai ir privačiuose teisiniuose santykiuose šalys turi neribotą teisę nutraukti sutartį vadovaudamos nurodytais CK straipsniais, tačiau sisteminis VPĮ 90 straipsnio 3 dalies bei VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimas ir taikymas suponuoja išvadą, jog viešojo pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant, bet neapsiribojant, jog sutartis gali būti nutraukta CK nustatytais atvejais.

17.3.                      Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena iš VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, t. y.: pakeitimu nebuvo nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar Pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė Sutarties pusiausvyra nepasikeitė ieškovės, su kuria sudaryta Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje Sutartyje; dėl pakeitimo nepadidėjo Sutarties apimtis; ieškovės nepakeitė naujas tiekėjas dėl įstatyme numatytų kitų priežasčių negu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. Taigi, atsakovė nutraukė Sutartį neturėdama teisinio pagrindo, o teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą. 

17.4.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nekonstatavo, kad ieškovės teikiamos prekės neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš pridėtų įrodymų matyti, jog ieškovės pasiūlyme nurodytos prekės su nuoroda į gamintojo patvirtinimus ir (ar) prekių technines charakteristikas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus prekėms. Be to, pati atsakovė Pirkimo vykdymo metu nurodė ieškovei, kad bendras ekranų svoris neturi viršyti 360 kg, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovės pateiktos prekės neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, jog LED ekrano bendras svoris turi būti 320 kg. Atsakovė pranešimu patikslino techninę specifikaciją ir neturi pagrindo remtis tuo, kad pateikti LED ekranai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei įgyvendinti Sutartį ir nepriėmė atvežtų prekių, todėl atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ieškovė Sutartį įvykdė netinkamai, t. y. pateikė netinkamas prekes. Nėra pagrindo konstatuoti prekių neatitikimą ir (ar) dėl to galimą atsakovės numanomą finansinę korekciją ar kitas teisines pasekmes.

17.5.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tik ES taikytinus teisės aktus, tačiau nenurodo, koks pažeidimas laikytinas pagrindu pataisyti sumą. Iš pateikto vertinimo matyti, kad tokios korekcijos negali būti taikomos, nes pasiūlytos prekės atitinka techninių specifikacijų reikalavimus, ką konstatavo ir teismas sprendime. Be to, prekės nėra sumontuotos ir nėra patvirtinta, kad jos neatitinka Sutarties ir Pirkimo sąlygų, todėl atsakovės teiginys, jog ji negali priimti prekių, kurios neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

20.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies – perkančiosios organizacijos vienašališkas Sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, kitą ieškinio dalį atmetant.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21.       2025 m. kovo 27 d. CVP IS priemonėmis perkančioji organizacija paskelbė mažos vertės Pirkimą, vykdomą apklausos būdu, kuriuo siekė įsigyti 50×50 cm HD LED ekraną (dokumento registracijos Nr. CBP-1139).

22.       Pirkime ieškovės pateiktas 2025 m. balandžio 2 d. pasiūlymas (t. 1, b. l. 39–43) buvo pripažintas laimėjusiu, todėl 2025 m. gegužės 14 d. tarp ieškovės ir perkančiosios organizacijos buvo sudaryta Sutartis (t. 1, b. l. 44–45).

23.       2025 m. liepos 4 d. (penktadienį) ieškovė el. paštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją ir informavo, kad prekės bus pristatytos „pirmadienį / antradienį“. Atsakovei nepriėmus prekių, 2025 m. liepos 31 d. ieškovė pakartotinai el. laišku kreipėsi į perkančiąją organizaciją, siekdama išsiaiškinti dėl Sutarties sąlygų (dokumento registracijos Nr. CBP-1139).

24.       2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama kuo greičiau susisiekti su ieškove. Rašte nurodyta, kad nuo 2025 m. liepos 11 d. su perkančiąja organizacija dėl prekių pristatymo yra neįmanoma susisiekti (t. 1, b. l. 90).

25.       2025 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė ieškovei el. paštu pateikė įspėjimą dėl vėluojančio prekių pristatymo. Pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 2.1 papunkčiu, tiekėja perkančiajai organizacijai prekes turėjo perduoti per 90 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos. 2025 m. rugpjūčio 11 d. buvo galutinis terminas pristatyti prekes, tačiau prekių pristatymo terminas nebuvo suderintas su perkančiąja organizacija. Paskutinė informacija apie galimą pristatymo laikotarpį buvo 2025 m. liepos 4 d., be konkrečios datos ir laiko. Pagal techninę specifikaciją, prekių perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas po sumontavimo ir instaliavimo darbų. Perkančioji organizacija įspėjo ieškovę, kad jeigu prekės nebus pristatytos, sumontuotos ir instaliuotos iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., Sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl esminio įsipareigojimų nevykdymo (dokumento registracijos Nr. CBP-1139).

26.       2025 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė el. paštu atsakovei pateikė atsakymą į 2025 m. rugpjūčio 13 d. įspėjimą. Laiške nurodyta, kad prekės perkančiajai organizacijai buvo išsiųstos dar 2025 m. liepos 4 d. ir turėjo būti gautos per 2 darbo dienas, tačiau prekių perkančioji organizacija nepriėmė ir visą liepos mėn. nebuvo galimybės su ja susisiekti nei telefonu, nei el. paštu iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė laiške taip pat nurodė, kad nori su perkančiąja organizacija suderinti apžiūros laiką su darbuotojais, kurie montuos ekranus ir siūlė atvažiuoti „pirmadienį 9.00 val.“. Perkančioji organizacija 2025 m. rugpjūčio 18 d. el. laiške patvirtino, kad ieškovė gali atvykti, tačiau ieškovė 2025 m. rugpjūčio 18 d. el. laiške informavo, jog atvyks „rytoj (antradienį) 10.00 val.“ (dokumento registracijos Nr. CBP-1139).

27.       2025 m. rugpjūčio 21 d. perkančioji organizacija ieškovei išsiuntė el. laišką, kuriuo prašė ieškovės pateikti: išsamų paaiškinimą, kodėl esama gimnazijoje įrengta pakabinimo sistema bei elektros instaliacija neatitinka ieškovės pateikto LED ekrano modelio; aiškų nurodymą, kokie konkretūs darbai, medžiagos ar papildoma įranga yra būtini tam, kad LED ekranas būtų tinkamai pakabintas ir instaliuotas (t. 1, b. l. 50).

28.       2025 m. rugpjūčio 26 d. MB „Unique LED“ išsiuntė perkančiajai organizacijai el. laišką, kuriame nurodė, kad prieš atliekant LED ekrano pakabinimo ir pajungimo darbus, būtina užtikrinti tinkamą bei sertifikuotą pakabinimo sistemą. Šiuo metu mokykloje esanti pakabinimo sistema neatitinka keliamų reikalavimų: nėra įrengtų visų reikiamų metalinių balkių, skirtų LED ekrano pakabinimui; nėra aišku, ar įgręžti varžtai atlaiko LED ekrano svorį (520 kg); konstrukcija nėra suderinta su gamintojo rekomendacijomis. Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, nėra galimybės atlikti LED ekrano pakabinimo ir sujungimo darbų. Rekomenduojama kreiptis į sertifikuotą juridinį asmenį, kuris atlieka statybinius-architektūrinius bei elektros instaliacijos darbus (dokumento registracijos Nr. CBP-1139).

29.       2025 m. rugsėjo 2 d. ieškovė perkančiajai organizacijai išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. buvo atsiuntę meistrus įvertinti LED ekranų pakabinimų galimybes. Meistrai nustatė, kad ekranų pakabinimo sistemos yra netinkamai sumontuotos, todėl ant jų negalima kabinti LED ekranų. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija nėra paruošusi tinkamų sąlygų LED ekranų montavimui, ieškovė prašo: priimti nesumontuotus LED ekranus ir už juos atsiskaityti Sutartyje numatytomis sąlygomis; pašalinti visus nustatytus trūkumus ir tinkamai paruošti sąlygas LED ekranų montavimui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo. Ieškovė rašte taip pat nurodė, kad įsipareigoja atlikti LED ekranų montavimo darbus per 30 dienų nuo oficialaus patvirtinimo, jog perkančioji organizacija pašalino trūkumus ir tinkamai paruošė vietą montavimui. Šis įsipareigojimas galioja ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 53).

30.       2025 m. rugsėjo 4 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei raštą, kuriuo nutraukė Sutartį nuo 2025 m. spalio 4 d. Rašte nurodyta, kad ieškovė vienašališkai pažeidė Sutarties sąlygas pasitelkdamas subtiekėją MB „Unique LED“ be perkančiosios organizacijos žinios ir sutikimo bei be atitinkamo Sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 54–60).

31.       2025 m. rugsėjo 8 d. ieškovė atsakovei pateikė nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti Sutartį (t. 1, b. l. 61–63).

32.       2025 m. rugsėjo 15 d. perkančioji organizacija ieškovei išsiuntė pakartotinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė neteisėtai ir vienašališkai pakeitė Sutartį, pažeisdama VPĮ 89 straipsnio nuostatas, pasitelkė be Pirkėjo žinios ir sutikimo subtiekėją MB „Unique LED“ ir jai pavedė Sutarties vykdymą. Be to, nurodė, kad nekeičia savo 2025 m. rugsėjo 4 d. priimto sprendimo, kuriuo ieškovė buvo informuota apie Sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 64–68).

33.       2025 m. rugsėjo 22 d. perkančioji organizacija atsakydama į ieškovės 2025 m. rugsėjo 17 d. el. paštu pateiktus argumentus, pakartotinai nurodė, kad Sutartis 2025 m. rugsėjo 4 d. raštu yra nutraukta ir tolimesnis jos vykdymas negalimas dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio nuostatų pažeidimo (t. 1, b. l. 69–73).

34.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti perkančiosios organizacijos vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovei 44 721,60 Eur nuostolius, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino vienašališką perkančiosios organizacijos Sutarties nutraukimą neteisėtu, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad: ieškovė Sutarties dalies vykdymui (įrangos montavimui) buvo pasitelkusi MB „Unique LED“, kuri atitinka subtiekėjo statusą ir toks subtiekėjas turėjo būti išviešintas; ieškovė, prieš pasitelkdama subtiekėją ir perduodama jam Sutarties ar jos dalies vykdymą, privalėjo kreiptis į atsakovę su prašymu leisti pasitelkti subtiekėją ir šalys atitinkamai, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nustatyta tvarka, sudaryti raštu susitarimą dėl Sutarties pakeitimo; nepaisant to, kad ieškovė, pasitelkusi subrangovą Sutarties vykdymui, jo neišviešino ir į atsakovę nesikreipė, toks pažeidimas vienareikšmiškai negali būti pagrindu nutraukti Sutartį; nagrinėjamu atveju atsakovės taikytas vienašališkas Sutarties nutraukimas vertintinas kaip per griežtas ir neproporcingas; nors atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktos prekės nėra tinkamos, tačiau būtent atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei pristatyti prekes, o pristatytų prekių nepriėmė, todėl negali remtis aplinkybe, kad ieškovė Sutartį įvykdė netinkamai, t. y. pateikė netinkamas prekes; atsakovė nepagrįstai pasinaudojo kraštutine priemone nutraukti Sutartį tam neturėdama teisinio pagrindo; ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, kad realiai patyrė prašomo dydžio nuotolius, t. y. būtų apmokėjusi už prekes ar jų montavimą, todėl laikytina, jog ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dėl to, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį.

36.       Perkančioji organizacija pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad: ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti (nustatyti), jog ieškovės prekės pagal Sutartį ir jos sąlygas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ginčo nagrinėjimo ribas nepagrįstai pasisakė dėl galimos prekių atitikties Sutarties sąlygoms, tuo pačiu nepagrįstai nurodydamas, jog atsakovė, nepriėmusi ieškovės prekių, negali remtis aplinkybe, kad ieškovė pateikė netinkamas prekes; teismas nepagrįstai nevertino byloje pateiktų ieškovės ir jos subtiekėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo, kad prekės yra gerokai sunkesnės nei kad buvo nustatyta Pirkimo reikalavimuose; teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus ir netinkamai identifikavo Sutarties nutraukimo pagrindą; teismas nepagrįstai nurodė, kad VPĮ 88 straipsnio 4 dalies ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nesukelia jokių teisinių padarinių. 

37.       Taigi, perkančioji organizacija ir atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės dėl MB „Unique LED“ kaip subtiekėjos statuso, o apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl byloje nepareikšto reikalavimo, dėl Sutarties nutraukimo pagrindo, dėl teisinių pasekmių už VPĮ 88 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų.

Dėl ieškinio dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 44 721,60 Eur nuostolius, tačiau nereiškė reikalavimo pripažinti (nustatyti), jog ieškovės pateiktos prekės pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos sąlygas (ne)atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl galimos prekių atitikties Sutarties sąlygoms ir konstatavęs, kad atsakovė, nepriėmusi ieškovės prekių, negali remtis aplinkybe, kad ieškovė pateikė netinkamas prekes, peržengė ginčo nagrinėjimo ribas. Be to, pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ginčo nagrinėjimo ribas ir pasisakydamas dėl galimos prekių atitikties, nevertino byloje pateiktų pačios ieškovės ir jos subtiekėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie įrodo, kad prekės yra sunkesnės nei buvo nustatyta Pirkimo reikalavimuose. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

39.       Visų pirma, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Analogiškos taisyklės tiek dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tiek ir dėl draudimo priimti siurprizinį sprendimą iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

40.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 44 721,60 Eur nuostolius, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti (nustatyti), jog ieškovės prekės pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos sąlygas atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau minėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio faktinis pagrindas, taip pat pateikti atsikirtimai į ieškinį (žr. šios nutarties 31 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl ieškovės pateiktos prekės atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Visų pirma, ieškovė ieškinyje nurodė, kad prekes atsakovei pristatė dar 2025 m. rugpjūčio 19 d., tačiau jų montavimas nebuvo galimas, nes mokykloje esanti pakabinimo sistema neatitiko keliamų reikalavimų, t. y.: nebuvo įrengti visi reikiami metaliniai balkiai, skirti LED ekrano pakabinimui; nebuvo aišku, ar įgręžti varžtai atlaiko LED ekrano svorį (520 kg); konstrukcija nebuvo suderinta su gamintojo rekomendacijomis (žr. ieškinio 3 punktą). Antra, kaip matyti iš atsakovės 2025 m. rugsėjo 4 d. Pranešimo dėl Sutarties nutraukimo, atsakovė nurodė, kad ieškovės prekės galimai neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, kadangi ieškovės pateiktas ekranas svėrė 520 kg, nors turėjo sverti 360 kg (žr. minėto pranešimo 30 punktą). Trečia, pati atsakovė triplike kėlė klausimą dėl prekių atitikties Pirkimo sąlygoms, nurodydama, kad ji neturi pagrindo nesiremti subrangovės MB „Unique LED“ nustatytu ekrano svoriu (520 kg), o ieškovės dublike nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neteisingai ir nepagrįstai nustatė prekių neatitiktį yra nepagrįstos (žr. tripliko 13–18 punktus). Taigi, nepaisant to, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti (nustatyti), jog ieškovės prekės pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos sąlygas (ne)atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas ir nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pateiktų prekių atitiktimi Pirkimo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl ieškovės pateiktų prekių atitikties Pirkimo sąlygoms, peržengė nagrinėjimo ginčo ribas.

42.       Antra, nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimos prekių atitikties Pirkimo sąlygoms, neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės pateiktos prekės yra gerokai sunkesnės nei buvo reikalauta Pirkimo sąlygose, tačiau vien tai, kad skundžiamame sprendime nebuvo konkrečiai įvardinti byloje esantys dokumentai, savaime nereiškia, kad teismas šių dokumentų neįvertino. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio (žr. skundžiamo sprendimo 42 ir 43 punktus), teismas, pasisakydamas dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovės pateiktų prekių atitiktimi Pirkimo sąlygoms, įvertino byloje pateiktų duomenų visumą ir padarė išvadą, kad jei Sutarties vykdymo metu ieškovė elgėsi netinkamai (be kita ko, teikė netinkamas prekes), atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę, pateikdama rašytinę pretenziją ir nustatyti protingą terminą atsakyti į pretenziją, kokių priemonių ši ėmėsi ar imsis Sutarties pažeidimui ištaisyti, tačiau to nepadarė.

43.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, manydama, jog ieškovės pateiktos prekės turi trūkumų, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę, pateikdama rašytinę pretenziją. Tokia atsakovės pareiga įtvirtina Sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčiuose, numatant, kad pirkėjas turi teisę bet kada vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį, nepaisydamas to, jog pardavėjas jau pradėjo ją vykti, jeigu pardavėjas pažeidė Sutartį, kai teikiamos prekės neatitinka Sutartyje numatytų reikalavimų ir pardavėjas neištaiso prekių tiekimo trūkumų per Sutartyje nustatytą terminą. Taigi, Sutarties nuostatos numatė pirkėjos pareigą teikti pretenziją pardavėjai tuo atveju, kai teikiamos prekės neatitinka Sutartyje numatytų reikalavimų. Byloje nesant duomenų, kad pati atsakovė reiškė pretenziją ieškovei dėl pateiktų prekių atitikties Pirkimo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ieškovė Sutartį įvykdė netinkamai, t. y. pateikė netinkamas prekes.

44.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti 50×50 cm LED ekraną (t. 1, b. l. 34–37). Pagal techninę specifikaciją svoris negalėjo būti didesnis nei 6 kg (t. 1, b. l. 46–47). Perkančioji organizacija 2025 m. kovo 31 d. atsakydama į tiekėjos klausimus dėl prekės svorio paaiškino, kad 50×50 cm LED ekraną turi sudaryti 60 modulių, kurių kiekvienas negali sverti daugiau nei 6 kg, o visas LED ekranas neturi viršyti 360 kg (t. 1, b. l. 86). Ieškovė pasiūlė LED ekrano modulį DMT Alpha Series A3.9i, kurio svoris 6 kg (t. 1, b. l. 39–43). Nors atsakovė teigia, kad prekės buvo pateiktos didesnio svorio nei numatyta Pirkimo sąlygose, tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, faktinių skaičiavimų dėl pateiktos prekės per didelio svorio. Juolab kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų priėmusi ieškovės pateiktą LED ekraną, pasirašiusi perdavimo–priėmimo aktą, faktiškai įvertinusi pateiktos prekės kiekį, kokybę ir kt. Priešingai, iš siuntų pervežimo išrašo matyti, kad ieškovė prekes atsakovei pristatė 2025 m. liepos 4 d., tačiau prekės buvo nepriimtos (t. 1, b. l. 82). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti duomenys – 2025 m. rugpjūčio 26 d. elektroninis susirašinėjimas tarp MB „Unique LED“ ir atsakovės (t. 1, b. l. 50–52), siuntų pervežimo išrašas (t. 1, b. l. 82) – savaime nepatvirtina, kad ieškovės pateiktų prekių svoris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Visų pirma, iš siuntų pervežimo išrašo turinio matyti, kad ieškovės siuntą, kurios svoris 540 kg (3 pakuotės po 180 kg), sudarė ne tik ieškovės teikiamos prekės, bet ir pakuotė (EURO paletė (ZPE)). Antra, kaip matyti iš 2025 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio susirašinėjimo tarp MB „Unique LED“ ir atsakovės, MB „Unique LED“ tik nurodė, kad „<...> nėra aišku, ar įgręžti varžtai atlaiko LED ekrano svorį (520 kg) <...>“, tačiau vien toks pareiškimas, nesant objektyvių duomenų, koks realus pateikto LED ekrano svoris buvo, savaime nepatvirtina, kad LED ekranas svėrė 520 kg. Taigi, ieškovės nurodytų duomenų visuma objektyviai negali patvirtinti, kad ieškovės pateiktos prekės buvo per didelio svorio, juolab kad minėtuose rašytiniuose įrodymuose pateikti LED ekranų svoriai nesutampa.

45.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino ir pasisakė dėl ieškovės pateiktų prekių atitikties Pirkimo sąlygoms bei pagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovė, manydama, kad ieškovės pateiktas LED ekranas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, turėjo kreiptis į ieškovę, prašydama pašalinti, jos nuomone, esančius trūkumus, tačiau to faktiškai nepadarė, todėl negali remtis aplinkybe, kad ieškovė Sutartį įvykdė netinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, priėjo prie išvadų, priešingų atsakovės pozicijai byloje, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, o taip pat spręsti apie priimto sprendimo ydingumą.

Dėl Sutarties nutraukimo pagrindo ir (ne)tinkamo teisinių pasekmių kvalifikavimo už VPĮ 88 straipsnio 4 dalies pažeidimą

46.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

47.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41 punktas; 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2026, 37 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49.       VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį: 1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant VPĮ 89 straipsnį; 2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį; 3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES; 4) paaiškėjo VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 21 dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, pagal to paties įstatymo 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

50.       VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sudarant pirkimo sutartį raštu – nurodyti sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 24 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 55 punktas).

51.       CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir taisyklės. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).

52.       Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

53.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija vienašališkai nutraukė Sutartį vadovaudamasi VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subrangovą, kurio neišviešino ir į atsakovę dėl Sutarties pakeitimo nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasinaudojo kraštutine priemone nutraukti Sutartį tam neturėdama teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkino.

54.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ir nustatė Sutarties pažeidimo faktą, t. y. tai, jog ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subtiekėją taip pažeisdama VPĮ 88 straipsnio 4 dalies, 89 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus ir netinkamai identifikavo atsakovės Sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovės vertinimu: teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sudarytoje Sutartyje nėra nustatyto Sutarties nutraukimo pagrindo (galimybės) dėl subtiekėjo (subrangovo) pasitelkimo nepranešus atsakovei bei sutinkamai su VPĮ 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsakovė neturėjo teisėto pagrindo nutraukti Sutarties su ieškove dėl neteisėto ieškovės pasitelkto subtiekėjo MB „Unique LED“; atsakovė Sutarties nutraukimą grindžia ne Sutarties pagrindu, o VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis; pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys grąžinamos į padėtį buvusią iki pažeidimo, t. y. į padėtį iki Sutarties nutraukimo, tačiau šalys vis tiek lieka Sutarties pažeidimo stadijoje, kai ieškovė, pažeisdama Sutarties ir teisės normas pasitelkė subtiekėją, o pats subtiekėjo pasitelkimo faktas nėra įformintas Sutarties pakeitimu.

55.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subtiekėją, šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei atsakovė, todėl apeliacinės instancijos teismas saistomas apeliacinio skundo ir atsilipime į jį apibrėžtų ribų (žr. šios nutarties 39 punktą). Taigi, byloje iš esmės kilo klausimas, ar toks ieškovės pažeidimas (subtiekėjo pasitelkimas) gali būti pagrindu nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (žr. šios nutarties 54 punktą).

56.       Pirma, spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 63 punktas).

57.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 6 dalyje „Sutarties nutraukimas“ yra nurodytas baigtinis Sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas. Sutarties 6.1 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas turi teisę bet kada vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį, nepaisydamas to, jog pardavėjas jau pradėjo ją vykdyti, jeigu pardavėjas pažeidė Sutartį, kai: teikiamos prekės neatitinka Sutartyje numatytų reikalavimų ir pardavėjas neištaiso prekių teikimo trūkumų per Sutartyje nustatytą terminą (6.2 papunktis); pardavėjas daugiau kaip du kartus iš eilės praleido prekių teikimo terminą, jei prekių teikimas yra tęstinio pobūdžio (6.3 papunktis); jei prekės yra ne tęstinio pobūdžio ir pardavėjas nesilaiko Sutartyje nustatytų prekių teikimo terminų, kai vėlavimas nuo numatyto prekių perdavimo laiko yra ilgesnis kaip 1 (vienas) mėnuo (6.4 papunktis). Taigi, Sutarties sąlygose nebuvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos galimybė nutraukti sudarytą Sutartį dėl to, kad ieškovė Sutarties vykdymui pasitelkė subtiekėją ir šio fakto neišviešino, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, vadovaujantis VPĮ 90 straipsnio 3 dalimi atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Sutarties.

58.       Antra, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad Sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes ieškovė, nesilaikydama VPĮ 88 straipsnio nuostatų ir nesikreipdama į atsakovę dėl leidimo pasitelkti subtiekėją Sutarties vykdymui, pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies nuostatas.

59.       VPĮ 89 straipsnyje įtvirtinta pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai šios sutartys gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, sąrašas, t. y. pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai yra bent vienas iš VPĮ 89 straipsnio 1–5 dalyse nurodytų atvejų. Vis dėlto, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepagrindė kurią konkrečią VPĮ 89 straipsnio 1 dalies nuostatą pažeidė VPĮ 88 straipsnio nuostatų nesilaikymas. Minėta, kad kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, jog egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti būtent sutartį vienašališkai nutraukusi šalis – šuo atveju perkančioji organizacija (žr. šios nutarties 54 punktą). Vien abstraktus teigimas, kad buvo pažeista VPĮ 89 straipsnio 1 dalis ir dėl to Sutartis turėjo būti nutraukta, neįrodo Sutarties nutraukimo teisėtumo.

60.       Teisėjų kolegija, be kita ko, papildomai atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje 2026 m. sausio 2 d. išvadoje paaiškino, jog jeigu viešojo pirkimo sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyta naujo subrangovo pasitelkimo galimybė bei tvarka, tada vadovaujamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalimi (jeigu atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas) galima keisti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu sutartyje nėra aptarta subrangovo pasitelkimo galimybė, galima svarstyti pakeitimo galimybę vadovaujantis, pavyzdžiui, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu pakeitimas nėra esminis, kaip tai nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje. Jeigu pirkime, kurį įvykdžius buvo sudaryta sutartis, buvo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, pašalinimo pagrindai ar kitokie reikalavimai taikytini subrangovams ar susiję su jais, reikia nepamiršti pagal šiuos reikalavimus įvertinti naujai pasitelkiamo subrangovo taip, kaip jis būtų buvęs vertinamas pirkimo metu (t. 1, b. l. 128–132). Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatose nėra aptartas subtiekėjo (subrangovo) pasitelkimo ar jo pakeitimo klausimas, todėl perkančioji organizacija galėjo vertinti Sutarties pakeitimo galimybę vadovaujantis tik VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir tik tuo atveju, jeigu Sutarties pakeitimas nėra esminis kaip tai nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje. Nepaisant to, perkančioji organizacija, nutraukdama Sutartį, nesivadovavo nei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nei VPĮ 89 straipsnio 4 dalies pagrindais, todėl spręstina, kad perkančioji organizacija Sutartį nutraukė nepagrįstai tam neturėdama teisinio pagrindo.

61.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

62.       Teisėjų kolegija sutinka su perkančiosios organizacijos argumentais, kad viešajame pirkime yra būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo). Vis dėlto, kasacinio teismo praktikoje nurodyta (žr. šios nutarties 63 punktą), kad net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį (šiuo atveju pasitelkė subrangovą Sutarties vykdymui, jo neišviešino ir į atsakovę nesikreipė), vienašalis sutarties nutraukimas gali būti naudojamas tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą, proporcingumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

63.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad VPĮ nėra reglamentuota tiekėjo atsakomybė už VPĮ 88 straipsnio 4 dalies pažeidimą, t. y. tiekėjo įsipareigojimų perdavimą neatskleistiems subtiekėjams. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina tiekėjo atsakomybę už tokį pažeidimą įtvirtinti pirkimo dokumentuose, įskaitant pirkimo sutarties projektą. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo sutartyje nustatyti, kad, pavyzdžiui, už pareigos išviešinti atsakingus subtiekėjo atstovus (kontaktinius asmenis), tiekėjai moka nustatyto dydžio baudą. Vis dėlto, tuo atveju, jei subrangovas, tiesiogiai vykdantis dalį pirkimo sutarties, turi ir kvalifikacijos „skolintojo“ tiekėjui funkciją, tokiu atveju jo neišviešinimas lemtų perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kadangi tai reikštų, kad pirkimo laimėtoju pripažintas kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantis tiekėjas. Perkančioji organizacija taip pat turi teisę nustatyti, kad tokios pareigos nesilaikymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio galima vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo atveju, jei toks sutarties pažeidimas būtų laikomas esminiu (tokia sąlyga įtvirtinta sutartyje), perkančioji organizacija turėtų, pirma, teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl tiekėjo kaltės (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis); antra, tokiu atveju – pareigą įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis); trečia, teisę reikalauti atlyginti visus patirtus nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) (t. 1, b. l. 128–132). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Prekių pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarybos direktoriaus 2024 m. vasario 8 d. įsakymu, numato, kad jeigu tiekėjas pasitelkia naują subjektą arba pakeičia esamą subtiekėją ir (ar) specialistą, negavęs pirkėjo raštiško sutikimo, jam taikoma specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio bauda. Nors minėtos sąlygos nėra privalomos vykdant mažos vertės pirkimų procedūras, tačiau teisinės nuostatos, susijusios su subrangovų pasitelkimu jau vykdant sutartį ir atsakomybės už netinkamai išviešintą subtiekėją taikymu, turėtų būti aiškinamos vienodai ir mažos vertės pirkimų procedūrose bei neturėtų būti aiškinamos griežčiau (žr. skundžiamo sprendimo 36 punktą). Taigi, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, tiek nurodytos tipinės pirkimo–pardavimo sąlygos, kurios nėra privalomos vykdant mažos vertės pirkimams, tiekėjo atsakomybę už neišviešintus subtiekėjus iš esmės sieja ne su viešojo pirkimo sutarties nutraukimu (jei toks sutarties pažeidimas būtų laikomas esminiu), o su baudos skyrimu.

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindus ir netinkamai identifikavo Sutarties nutraukimo pagrindą. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti šalių sudarytos Sutarties vien dėl to, jog ieškovė pasitelkė subtiekėją, jo neišviešino ir nepranešė atsakovei. Toks perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti šalių sudarytą Sutartį, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, yra neproporcingas.

65.       Nors apeliantė nurodė, kad ieškovės veiksmai (netinkamos prekės pateikimas) sukels žalą ne tik atsakovei, bet tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos biudžetui, nes dėl ieškovės veiksmų pritaikytos finansinės korekcijos dydžio suma privalės būti grąžinta atgal į ES biudžetą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliantės hipotetinio pobūdžio pasvarstymai yra paremti tik prielaidomis, kurie nepatvirtina, kad dėl ieškovės pateiktų netinkamų prekių reikės atlikti finansinę korekciją. Šios nutarties 44 punkte minėta, kad byloje esančių duomenų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina, jog ieškovės pateiktos prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė byloje nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovės pateiktos prekės faktiškai neatitiko jos svorio, o vien šalių elektroninis susirašinėjimas ar siuntos pristatymo išrašas savaime nepatvirtina faktinio LED ekrano svorio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nėra konstatavęs, jog ieškovės pateiktos prekės neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Priešingai, teismas konstatavo, kad „<...> ieškovės pasiūlyme nurodytos prekės su nuoroda į gamintojo patvirtinimus ir (ar) prekių technines charakteristikas atitinka atsakovės pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus prekėms <...>“ (žr. skundžiamo sprendimo 43 punktą). Taigi, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovės pateiktos prekės neatitiko Pirkimo sąlygų ir atsakovei dėl to kils teisinės pasekmės (finansinė korekcija). Kita vertus, vien dėl apeliantės nurodyto argumento, nebūtų pagrindas pateisinti sutarties nutraukimą ir panaikinti skundžiamą sprendimą, juolab kad pati apeliantė pasirinko aptariamą Sutarties nutraukimo pagrindą.

66.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė aplinkybių dėl netinkamai byloje nustatyto Sutarties nutraukimo pagrindo ir dėl netinkamo teisinių pasekmių kvalifikavimo už VPĮ 88 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai pasinaudojo kraštutine priemone nutraukti Sutartį tam neturėdama teisinio pagrindo, padarė teisingas ir teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas, o vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nukrypimo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių

67.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė byloje patyrė 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovė – 5 142,50 Eur, taip pat atsižvelgęs į tai, jog ieškiniu buvo patenkintas vienas iš dviejų ieškovės reikalavimų, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, konstatavo, jog atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, kurį turėtų atlyginti kita šalis, yra to paties dydžio, kokį patyrė ieškovė, todėl bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti tarp šalių nepaskirstė.

68.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalies, 98 straipsnio 1 dalies procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas turėjo pareigą vertinti atsakovės procesinį elgesį civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. konstatuoti šalies netinkamo procesinio elgesio faktą, tačiau tokių faktų byloje teismas nėra konstatavęs. Vien tas argumentas, kad iš ieškinio pareikštų dviejų reikalavimų patenkintas vienas, t. y. tai jog ieškinio reikalavimų patenkinimo santykį sudaro 50 procentų pareikštų reikalavimų visumos, taip pat, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių.

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

70.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

71.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

72.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2025, 15 punktas).

73.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas; 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025, 98 punktas).

74.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 694 Eur advokato padėjo teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro ieškinio ir dubliko parengimas bei kiti su tuo susiję procesiniai veiksmai (t. 1, b. l. 87). Kadangi ieškovė už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2025 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 89), todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą, 8.2 papunktį, maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 4 774 Eur (2 387 Eur × 2,5 × 0,8 = 4 774 Eur), o pagal Rekomendacijų 5 punktą, 8.3 papunktį, maksimali suma už dubliko parengimą yra 2 864,40 Eur (2 387 Eur × 1,5 × 0,8 = 2 864,40 Eur).

75.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 5 142,50 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį parengimas ir su tuo susiję procesiniai veiksmai 3 267 Eur (2 700 Eur × 1,21 = 3 267 Eur); tripliko parengimas ir su tuo susiję procesiniai veiksmai 1 875,50 Eur (1 550 Eur × 1,21 = 1 875,50 Eur) (t. 1, b. l. 103–106). Kadangi atsakovė už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2025 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 107), todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą, 8.2 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 4 774 Eur (2 387 Eur × 2,5 × 0,8 = 4 774 Eur), o pagal Rekomendacijų 5 punktą, 8.3 papunktį, maksimali suma už tripliko parengimą yra 2 864,40 Eur (2 387 Eur × 1,5 × 0,8 = 2 864,40 Eur).

76.       Taigi, minėtų duomenų visuma (žr. šios nutarties 74–75 punktus) patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

77.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 65 punktas).

78.       Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas prisiima riziką, kad tuo atveju, jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo arba bus pripažinta pagrįsta ir įrodyta tik nedidelė reikalavimo dalis, jam teks atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024, 37 punktas).

79.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas nesąžiningas atsakovės procesinis elgesys, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovės byloje pateiktų dokumentų kiekis (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, nuomonė dėl ieškovės pateikto prašymo), tiek atsakovės procesinis elgesys (nevilkino bylos nagrinėjimą, neteikė nepagrįstų ir (ar) perteklinių prašymų ir kt.) nelaikytinas netinkamu šalies elgesiu, sudarančiu pagrindą teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Taigi, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis vien protingumo, teisingumo principais.

80.       Nagrinėjamu atveju iš dviejų ieškovės ieškinio reikalavimų iš esmės buvo patenkintas tik vienas (50 proc.), todėl ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (žr. šios nutarties 75 punktą), taip pat atsižvelgusi į tai, kad buvo iš esmės patenkinta 50 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, nusprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 847 Eur (1 694 Eur × 50 proc. = 847 Eur) advokato padėjo teisinės pagalbos išlaidas, o iš ieškovės atsakovei – 2 571,25 Eur (5 142,50 Eur × 50 proc. = 2 571,25 Eur). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1 724,25 Eur (2 571,25 Eur – 847 Eur = 1 724,25 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

81.       Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, o apeliantės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

84.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.

85.       Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (dokumento Nr. DOK-1588). Ieškovės patirtas 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas.

86.       Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2026 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 103,10 Eur (2 387 Eur × 1,3 = 3 103,10 Eur). Kadangi ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sentios“, juridinio asmens kodas 302597426, atsakovei Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijai, juridinio asmens kodas 190506888, 1 724,25 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos, juridinio asmens kodas 190506888, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sentios“, juridinio asmens kodas 302597426, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rūta Latvelė

Asta Pikelienė

                                                Žilvinas Terebeiza