Administracinė byla Nr. A-4853-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant užsienietei L. T.,

užsienietės atstovei advokatei A. A.,

vertėjui Giedriui Kašubai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos pilietės L. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl Baltarusijos Respublikos pilietės L. T. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas) sulaikyti Baltarusijos Respublikos pilietę L. T. (toliau – ir užsienietė) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
2. VSAT nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai perdavė Baltarusijos Respublikos pilietę L. T., kuri Lenkijos Respublikos pareigūnams pateikė Lietuvoje išduotą užsieniečio laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre kortelę ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tačiau užsienietė neturėjo būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje bei Europos Sąjungoje.
3. Tyrimo metu nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-14-15PR-86 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu užsienietė apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų. Migracijos departamentas 2018 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-917PR-8 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo“.
4. VSAT tvirtinimu, L. T. nesilaikė Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių, neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų kaip neteisėtai esanti Lenkijos Respublikoje. Tokie veiksmai, VSAT nuomone, yra akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

II.

5. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino Teikimą ir sulaikė trims mėnesiams Baltarusijos Respublikos pilietę L. T. Užsieniečių registracijos centre, kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 11 d.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, pripažino, kad yra pagrindas spręsti, jog L. T. trukdo jos prašymo nagrinėjimui, kadangi būdama apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei žinodama, kad negali išvykti iš užsieniečių registracijos centro, visgi išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdama laikino išvykimo iš VSAT tvarką.
7. Apylinkės teismas vertino, jog užsienietė turi būti sulaikyta UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojos nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad L. T. turi būti sulaikyta ir pasiųsta į Užsieniečių registracijos centrą, kol bus nustatyta jos teisinė padėtis, nes pripažinta, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikyti nėra pagrindo, kadangi apgyvendinimas jos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, neužtikrino jos buvimo Lietuvos Respublikoje iki pradėtos procedūros pabaigos.

III.

9. L. T. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Teikimo netenkinti. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Remiantis Migracijos departamento 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 15/6-14-15PR-86 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“ apeliantė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą (UTPĮ 2 str. 20 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sulaikymo pagrindų, šiuo atveju netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas.
2. Apeliantė neginčija, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu, nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Pažymi, jog turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
3. Apeliantė nors iš žinojo, kad yra atitinkamos laikinojo išvykimo taisyklės, tačiau nežinojo tų taisyklių pažeidimo pasekmių, taip pat nežinojo, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, ji nebegali prašytis prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėje. Nežinojo, jog nuvykusi į Vokietiją pas sutuoktinį, kuris taip pat yra prieglobsčio prašytojas Vokietijoje, pažeidė laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas.
4. Šiuo metu apeliantė žino, kad jos prieglobsčio prašymo kitoje ES valstybėje nenagrinės, todėl išvykti į kitą ES šalį nėra tikslinga, ji pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų nedarys, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Užsieniečių registracijos centro nustatytų sąlygų ir tvarkos. 
10. VSAT Varėnos pasienio rinktinė atsiliepime prašo užsienietės L. T. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. VSAT, pakartodama Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, pažymi, kad užsienietė nesilaikė Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių, neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnų kaip neteisėtai esanti Lenkijos Respublikoje. Užsienietės paaiškinimu, kelionės bilietus traukiniu jai nupirko draugas, kurio vardo ji nežino, galutinis kelionės tikslas buvo Vokietija, nes ten gyvena jos sutuoktinis. VSAT nuomone, išvardintos aplinkybės patvirtina, kad L. T. turėjo tikslą išvykti ir negrįžti, kas yra akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Baltarusijos Respublikos pilietės L. T. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina UPTĮ 113 straipsnis.
14. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
15. Pažymėtina, pagal UTPĮ 135 straipsnio 4 punktą užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1 punktas įtvirtina asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-14-15PR-86 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu užsienietė apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų. Migracijos departamentas 2018 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-9-17PR-8 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino pratęsimo“.
17. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 2018 m. birželio 10 d. perdavė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams Baltarusijos Respublikos pilietę L. T., kuri buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pareigūnų 5 kilometrai nuo valstybės sienos į Lenkijos Respublikos gilumą, Trakiszki vietovėje. 2018 m. birželio 10 d. 13.00 val. užsienietė sulaikyta VSAT.
18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Teikimą, iš esmės pripažino, kad taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi užsienietės patalpinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, neužtikrino L. T. buvimo Lietuvos Respublikoje iki pradėtos procedūros pabaigos.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė, apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, išvyko traukiniu, maršrutu Kaunas – Bialystokas, turėdama tikslą nuvykti pas sutuoktinį į Vokietiją. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantė nežinojo Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos pažeidimo pasekmių bei tai, jog tik pažeidusi Aprašo tvarką sužinojo, kad nebegalės prašytis prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl neketina pažeisti Aprašo sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad L. T., atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydama priimti galutinį sprendimą dėl jos teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užsienietė neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 135 str. 4 p.) bei pažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles (Aprašo 22.1 punktas), t. y. L. T. neteisėtai (neturėdama galiojančio kelionės dokumento) bei pažeisdama laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (UTPĮ 113 str. 5 d. 7 p.), išvyko iš Lietuvos Respublikos, turėdama tikslą nuvykti į Vokietiją pas sutuoktinį, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsienietės teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas (UTPĮ 113 str. 2 d.).
21. Teismo posėdžio metu pateiktas 2018 m. birželio 14 d. medicininis pažymėjimas Nr. 76, kuriame nurodoma, jog L. T. įtraukta į pažeidžiamųjų asmenų sąrašą. Apeliantės atstovė advokatė prašė atsižvelgti į pateiktą įrodymą, sprendžiant klausimą dėl užsienietės sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šeima ir pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, ir kai tikrai nėra kitos alternatyvos sulaikymui (žr., pvz., 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015, 2016 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3856-662/2016, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinė byla Nr. A-3698-602/2018). Taigi vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad Užsieniečių registracijos centre nebūtų užtikrintas užsienietės saugumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad asmuo yra įtrauktas į pažeidžiamųjų asmenų sąrašą, nesudaro pagrindo spręsti, jog sulaikymas nėra proporcinga priemonė iki bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio (ne) suteikimo Lietuvos Respublikoje.
24. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietę ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (t. y. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.) šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantė L. T. gali pasislėpti, siekdama išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jos sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jos teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Baltarusijos Respublikos pilietės L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė