(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 11 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtos paskolos kainos (mokėjimo palūkanų), delspinigių, kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo M. D.,

nustatė:

Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ prašo priteisti iš atsakovo M. D. 289,61 € negrąžintą kreditą, 148,27 € nesumokėtą paskolos kainą (mokėjimo palūkanas), 10,72 € kompensacines palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma pasibaigus kredito grąžinimo terminui, 7,62 € delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 € žyminį mokestį, 115,85 € išlaidas už teisinę pagalbą, parengiant ir surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir 250,00 € išlaidas už teisinę pagalbą surašant ieškinį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2014-12-09 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Sutartis). Ieškovas prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas su mokėjimo grafiku bei 2015-02-13 pretenziją – nustatyta, kad ieškovas pagal Sutartį 2014-12-09 suteikė atsakovui 1000,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 1076,48 Lt paskolos kaina (mokėjimo palūkanomis) per aštuoniolika mėnesių nuo 2015-01-09 iki 2016-06-09, kiekvieno mėnesio devintą dieną sumokėdamas 33,41 € dydžio įmoką, iš viso aštuoniolika įmokų 2076,48 Lt sumai. Tačiau atsakovas jokių įmokų pagal Sutartyje numatytą grafiką nemokėjo ir, kaip nurodo ieškovas, 2015-02-13 pretenzijos išsiuntimo metu buvo įsiskolinęs 68,30 €. Per ieškovo nustatytą terminą atsakovas skolos negrąžino ir toliau kredito grąžinimo įmokų nemokėjo.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarčių kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 2.1 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokėjo kredito grąžinimo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 3.1.1 ir 6.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,61 € bendrą vartojimo kredito sumą.

3. Dėl palūkanų, priskaičiuotų atsakovui nebemokant įmokų. Be 289,61 € negrąžinto kredito, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 148,27 € nesumokėtą paskolos kainą (mokėjimo palūkanas) ir 10,72 € kompensacines palūkanas, priskaičiuotas už nesumokėtas penkias įmokas nuo jų mokėjimo termino suėjimo iki kreipimosi į teismą ieškiniu.

CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. VKĮ 19 straipsnio 2 punkte ir Sutarties 8.4.2 punkte, numatyta, kad, esant ir kitoms išvardintoms sąlygoms, Sutartis gali būti nutraukta, jei kredito gavėjas (atsakovas) mokėjimą pradelsia ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Atsakovas mokėjimus pagal Sutartį pradelsė ilgiau kaip tris mėnesius, o jos įsiskolinimo suma viršijo 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės, atsakovas iki nutraukiant Sutartį nesumokėjo keturių kredito grąžinimo įmokų, o kartu su jomis – ir priklausančių mokėti palūkanų.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį nuo šešių iki trisdešimt šešių mėnesių (http://www.bobutespaskola.lt). Tačiau kredito gavėjas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visus dvidešimt keturis mėnesius, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t.y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t.y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais net ir po Sutarties nutraukimo gali būti reikalaujama visos joje numatytos paskolos kainos (mokėjimo palūkanų), tarsi Sutartis tebebūtų vykdoma, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, taip pat ir kompensacines, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Nagrinėjamu atveju, laikydamasis VKĮ 19 straipsnio 2 punkte ir Sutarties 8.6.1 punkte įtvirtintų nuostatų, ieškovas negalėjo nutraukti Sutarties anksčiau, nei atsakovas mokėjimą pradelsė ilgiau kaip vieną mėnesį, o jo nesumokėtų mokėjimų suma viršijo 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atitinkamai ieškovui priteistina Sutartyje numatyto dydžio paskolos kaina (mokėjimo palūkanos), kurių atsakovas nesumokėjo 2015-01-09 ir 2015-02-09, iš viso 66,82 € (33,41 € + 33,41 €).

Be to, ieškovui priteistina jo reikalaujama 7,62 € delspinigių suma, paties ieškovo apskaičiuota taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, nesumokėtą kredito mokesčio dalį ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo mokėtina tik trys ketvirtadaliai 20,00 € paprastojo minimalaus žyminio mokesčio, t.y. 15,00 €. Ši 2015-06-09 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo sumokėta suma, jos nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nes už mažesnį reikalavimą vis tiek mokėtinas toks pats minimalus žyminis mokestis, ir taikant 93 straipsnio 1 dalį, priteistina iš atsakovo ieškovui.

7. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti 365,85 € (115,85 € + 250,00 €) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas reikalauja nepagrįstai. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, 115,85 € buvo sumokėti UAB „SE7“ už teismo įsakymo parengimą ir 250,00 € buvo sumokėti UAB „Krajonas“ už ieškinio parengimą. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, teisinės konsultacijos ir procesinių dokumentų parengimo išlaidos nėra priskiriamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, o yra priskiriamos atstovavimo išlaidoms. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos atskirai išskirtos CPK 88 straipsnio 6 punkte.

Kaip numatyta CPK 56 straipsnio 2 dalyje, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, o taip pat tų juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai juridiniam asmeniui atstovauja CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus advokatą, advokato padėjėją ar vieną iš bendrininkų, negali būti priteistos. Kadangi ieškovas prašo priteisti 365,85 € išlaidas, kurias patyrė pasinaudojęs kitų juridinių asmenų, o ne advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus, reikalavimas šias išlaidas priteisti yra aiškiai nepagrįstas.

8. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 €, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos procesiniuose dokumentuose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,61 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 61 ct) skolą, 66,82 € (šešiasdešimt šešių eurų 82 ct) kredito mokestį, 7,62 € (septynių eurų 62 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 364,05 € (trejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 05 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 € (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, J. Basanavičiaus g. 25A-21, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios nepriteistos palūkanų dalies, o taip pat dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą priteisimo.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Nerijus Masiulis