Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-365-817/2025

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00058-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.2.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria N. R. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., 11.59 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę bei neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo viršijo nustatytą leistiną 50 km/val., važiavimo greitį, t. y. važiavo 106,7 km/val. greičiu įvertinus paklaidą ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą N. R. skirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

2.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, N. R. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi N. R. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu N. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei sumažinti baudos dydį.

4.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog 

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, o dėl neapdairumo, kadangi pažeidimas įvyko prie pat gyvenvietės galo, kur matėsi jos pabaigos ženklas. Apeliantas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, kurie stovėjo pasislėpę. Jei jie nebūtų išėję į kelią, apeliantas jų net nebūtų pastebėjęs. Tai dar labiau sustiprina, kad apelianto pažeidimas užfiksuotas „pagavus netyčia“, o ne dėl sąmoningo neatsargumo ar nepaisymo taisyklių. Apeliantas supranta, kad jo elgesys atrodė neatsakingas, tačiau tai buvo jaunatviška neapdairumo klaida, šis įvykis jam buvo rimta pamoka.

6.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantas šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur automobilis jam būtinas kasdien – tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo. Teisės vairuoti netekimas jam sukelia ypatingai didelių sunkumų, o dėl ilgio termino jam dar grėstų papildomas vairavimo egzamino laikymas Lietuvoje, kas būtų itin sudėtinga organizuojant išvyką iš užsienio.

7.       Apeliantas nuoširdžiai prašo įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą terminą, kad jis butų trumpesnis nei 12 mėnesių, bei sumažinti nuobaudos dydį iki 225 Eur.

8.       Atsiliepimu į N. R. apeliacinį skundą Institucija prašo N. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą.

9.       Atsiliepime akcentuojama, kad N. R. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nebuvo žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

N. R. apeliacinis skundas atmestinas.

10.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo faktas, jo kvalifikavimas bei jį padariusio N. R. kaltė. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas apelianto skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo pakeitimo, ir prašoma sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

11.       Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu, paliktu nepakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, N. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

12.       ANK 416 straipsnio 6 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

13.       Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

14.       Kaip matyti, N. R. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pirmiausiai buvo surašytas 2025 m. balandžio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Apeliantui administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos – 225 Eur, iki 2025 m. gegužės 3 d. bei buvo siūloma sutikti su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui, kaip tai įtvirtinta ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatoje. Apeliantui neįvykdžius administracinio nurodymo, remiantis ANK 613 straipsnio tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo pateiktas Institucijai nutarimo priėmimui. Institucija, įvertinusi visas administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nustačiusi vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, apeliantui už administracinio nusižengimo padarymą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 450 Eur dydžio baudą, bei minimalų sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą 12 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarimas buvo priimti tinkamai taikant ANK nuostatas, Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apylinkės teismas, palikdamas minėtą Institucijos nutarimą galioti nepakeistą, teisės taikymo klaidų nepadarė.

15.       Nagrinėjamu atveju skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į N. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusižengimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (vairavo transporto priemonę neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, nustatytas greitis buvo viršijamas daugiau nei 50 km/val.), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas). Apylinkės teismas, nagrinėdamas N. R. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti N. R. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. N. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad iš esmės N. R. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai, jis pripažino padaryto nusižengimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kas leido konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, be to, nagrinėjamas administracinis nusižengimas apelianto padarytas pirmą kartą, ji yra jauno amžiaus, dirbantis. Vis tik šios aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios aplinkybės leidžia tik daryti išvadą, kad apeliantui buvo pagrįstai nustatytas minimalus administracinės nuobaudos dydis ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su nustatyto greičio viršijimu, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu sušvelninti ir taip minimalų nuobaudos dydį bei sutrumpinti ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Šiuo atveju minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti N. R. teises.

17.       Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog N. R. bando sumenkinti savo ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, teigdamas, jog administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, o dėl neapdairumo, kadangi pažeidimas įvyko prie pat gyvenvietes galo, kur matėsi jos pabaigos ženklas, taip pat apeliantas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, kurie stovėjo pasislėpę, jei jie nebūtų išėję į kelią, apeliantas jų net nebūtų pastebėjęs. Tačiau visos šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog N. R. vairuodamas transporto priemonę bei neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo žymiai viršijo nustatytą leistiną 50 km/val., važiavimo greitį, t. y. važiavo 106,7km/val., nusižengimas padarytas kaimo vietovėje, o toks greičio viršijimas yra akivaizdi grėsmė kitiems eismo dalyviams. Be to, šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog N. R. teisę vairuoti įgijo 2023 m. liepos 3 d., nusižengimas padarytas jam dar neturint dviejų metų vairavimo stažo, o pradedantiesiems vairuotojams, kaip viešajame transporte dalyvaujantiems asmenims, neturintiems pakankamai vairavimo įgūdžių, keliami labai aukšti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti N. R. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK 416 straipsnio 7 dalis. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata.

18.       Apeliantas savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį grindžia tuo, kad skiriant administracinio poveikio priemonę, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur automobilis jam būtinas kasdien – tiek dėl darbo, tiek dėl gyvenimo, teisės vairuoti netekimas jam sukelia ypatingai didelių sunkumų, o dėl ilgio termino jam dar grėstų papildomas vairavimo egzamino laikymas Lietuvoje, kas būtų itin sudėtinga organizuojant išvyką iš užsienio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukels nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo N. R. žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, o taip ženkliai viršydamas leistiną greitį, šią teisę jis gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkami įgyvendinti tiek savo asmeninius poreikius, tiek darbinius įsipareigojimus, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Be to, pažymėtina tai, kad N. R., kaip pradedančiajam vairuotojui, yra nustatyti dar griežtesni greičio ribojimai ir tai yra padaryta siekiant užtikrinti kelių eismo ir jo dalyvių saugumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma, kad jos asmens teises suvaržo labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

19.       Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems bei išvardintiems argumentas, jog paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – minimalaus dydžio teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, yra pagrįstos ir būtinos siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį bei panašių pažeidimų prevenciją. Dėl šios priežasties ir nesant kitų išimtinių aplinkybių, pagrindo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti N. R. dar švelnesnę nuobaudą, nėra. Pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė