Teismingumo byla Nr. T-41/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06537-2023-1

                Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą, 

nustatė:

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Geležinkelio tiesimo centras ir UAB „LTG Wagons“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. balandžio 20 d. išvados Nr. 4S-437(7.4Mr) (toliau – ir Išvada) dalį dėl pareiškėjų pripažinimo perkančiaisiais subjektais ir įpareigojimo vykdyti pirkimus laikantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) nuostatų.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad ginčijamos Išvados dalys dėl pareiškėjų statuso yra konstatuojamojo pobūdžio, o Išvadoje suformuotas įpareigojimas vykdyti pirkimus, taikant PĮ nustatytą reglamentavimą, pats savaime pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. 

Nesutikdami su Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, pareiškėjai atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami šią nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą,

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Tarnybos Išvados dalies, kuria pareiškėjai pripažinti perkančiaisiais subjektais ir kuria jie įpareigoti vykdyti pirkimus, laikantis PĮ nuostatų.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (17 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatyta, kad pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (92 str. 3 d.). Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų nuostatas vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus (95 str. 1 d. 2 p.). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos PĮ 100 straipsnio 3 dalyje bei 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei PĮ 101 straipsnio 2 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad atlikdama jai priskirtas funkcijas Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

Taigi nagrinėjamoje byloje skundžiamą Išvadą Tarnyba priėmė įgyvendindama teisės aktuose jai įtvirtintas viešojo administravimo funkcijas. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog Tarnyba turi teisę įpareigoti juridinius asmenis pirkimus vykdyti pagal PĮ nuostatas. Toks įpareigojimas savo esme yra viena iš kontrolės priemonių, kuria Tarnyba realizuoja savo vykdomas administracinės priežiūros viešųjų pirkimų srityje funkcijas, o ginčas dėl tokio pobūdžio įpareigojimo panaikinimo yra ginčas, keliamas administracinių teisinių santykių srityje ir nagrinėtinas administraciniame teisme. 

Aptariamu atveju pareiškėjai būtent ir skundžia Tarnybos jiems nustatytą įpareigojimą pirkimus vykdyti laikantis PĮ nuostatų bei tokiu būdu kelia ginčą administracinių teisinių santykių srityje, kuris turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad byloje nėra keliamas ginčas dėl kokių nors privačių asmenų sudarytų ar planuojamų sudaryti pirkimo sutarčių, jų nuostatų aiškinimo, vykdymo, sutarties nutraukimo ir pan. Jokie konkretūs pirkimo civiliniai teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju apskritai nėra susiklostę. Todėl bylos esmė – administracinės priežiūros santykiai su viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančiu viešojo administravimo subjektu.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro ir uždarosios akcinės bendrovės „LTG Wagons“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.