Administracinė byla Nr. eA-1437-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08913-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja H. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S17118, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui (duomenys neskelbtini) pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė (duomenys neskelbtini) pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Grėsme Lietuvos Respublikos saugumui buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) darbas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nesutikdamas su Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu, kreipėsi į teismą.

2.2.       Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimais atsisakyta pakeisti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjai bus atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimų pagrįstumo kreiptasi į teismą.

2.3.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, prašymas neišnagrinėtas. Sprendimu nuspręsta atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytu pagrindu. Sprendimas grindžiamas iš esmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta informacija.

2.4.       Pareiškėja darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo tik baigusi studijas universitete. Pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) nebuvo keliami reikalavimai dėl išimtinio lojalumo ar paklusnumo. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, nereikėjo prisiekti, veikla nebuvo koordinuojama (duomenys neskelbtini) tarnybų, be to, ji nevykdė (duomenys neskelbtini) tarnybų pavedimų. Migracijos departamentas nevertino fakto, kad pareiškėja faktiškai nedirbo (duomenys neskelbtini), kadangi buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu nevykdė valdžios pavedimų ir neturėjo kontaktų su buvusiais bendradarbiais, tačiau šios reikšmingos aplinkybės nebuvo vertintos. Pareiškėjos tariamą lojalumo reikalavimą (duomenys neskelbtini) paneigia faktas, kad tiek pareiškėja, tiek (duomenys neskelbtini) kategoriškai prieštarauja dabartinės (duomenys neskelbtini) politikai, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nevertino ir šių aplinkybių.

2.5.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) neparodė palaikanti (duomenys neskelbtini) priimamus sprendimus. Pildydama anketą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad kategoriškai nepalaiko (duomenys neskelbtini), Lietuvos saugumui grėsmę keliančios politikos, nepritaria (duomenys neskelbtini). Tai, kad Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebus išduotas, patvirtina, kad Migracijos departamentas net neanalizavo ir nevertino pareiškėjos individualios situacijos, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą dėl jos. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) po Sprendimo priėmimo pateko į tokią situaciją, kuomet negali grįžti į kilmės šalį, kadangi ten neabejotinai jų lauks (duomenys neskelbtini).

2.6.       Pareiškėja turi tvirtus ryšius su Lietuva, t. y. (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja jos asmenį. Migracijos departamentas neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, Sprendimas priimtas vien tik remiantis formaliu pagrindu, todėl turi būti panaikintas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.       Pareiškėja, pateikusi prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius). Aplinkybės, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), nepaneigia pareiškėjos galimų ryšių su (duomenys neskelbtini) ir jos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

4.2.       Pareiškėjos atsakymai į kitus Migracijos departamento klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos (duomenys neskelbtini), ypač atsižvelgiant į ilgą darbo laikotarpį ir neseną darbo santykių pabaigą. Įvertinus duomenų visumą, manytina, kad Sprendimas yra proporcingas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 18-9826 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir VSD išvada) Migracijos departamentui pateiktas vertinimas, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

8.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1.       Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (keitimo pagrindas – Lietuvoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje) ir (duomenys neskelbtini) pildydama Migracijos departamento klausimyną, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

8.2.       VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo.

8.3.       Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktais. Migracijos departamento vertinimu, šiandieninėje geopolitinėje situacijoje laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant išvengti galinčių kilti grėsmių. Įvertinęs tai, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakyta pakeisti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi ir šiuo metu pareiškėja neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi, atsakovas sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.

8.4.       Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 25S121409 (dėl šio sprendimo teisėtumo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) į teismą nesikreipė).

9.       Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 22 d.) 14, 16 punktais, analizavo Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliuciją Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ (toliau – ir Rezoliucija). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, dėl lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimo taikymo visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika valstybių teisės kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją, nacionalinio saugumo sąvokos aspektais.

10.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl darbo pobūdžio (nebuvo keliami reikalavimai dėl išimtinio lojalumo ar paklusnumo, nebuvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, nereikėjo prisiekti, veikla nebuvo koordinuojama (duomenys neskelbtini) tarnybų, nevykdė (duomenys neskelbtini) tarnybų pavedimų) ir (duomenys neskelbtini), pažymėjęs, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnybos vietoje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

11.       Teismas vertino, jog pareiškėjos išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją taip pat nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų praeityje ryšių bei egzistavusio lojalumo (duomenys neskelbtini), taigi ir jos pažeidžiamumo, kuris buvo konstatuotas remiantis byloje nustatytais faktais apie jos darbą (duomenys neskelbtini), kurie nėra ginčijami byloje. Teismas sprendė, jog Migracijos departamento išvados yra grindžiamos nustatytais faktais ir jų vertinimu, nurodant konkrečius tokio vertinimo motyvus, o tai, kad pareiškėja nesutinka, savaime nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui.

12.       Vertindamas pareiškėjos argumentus apie jos integraciją Lietuvoje, socialinius ir šeimos ryšius (pareiškėja turi (duomenys neskelbtini)), teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės, nors ir patvirtina pareiškėjos socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje egzistavimą, tačiau atsižvelgus į pakankamai ilgą pareiškėjos darbo santykių trukmę ((duomenys neskelbtini)), ir santykinai trumpą laikotarpį pasibaigus darbo santykiams, nelaikė jų atsveriančiomis potencialios pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo. Esant įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjos pažeidžiamumo, teismas nurodė, jog pareiškėjos siekis gyventi laikino leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl siekiui gyventi Lietuvoje laikino leidimo pagrindu negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

13.       Teismas nurodė, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi (Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p.). Byloje nustačius, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog pareiškėjai, pateikusiai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kurio keitimo pagrindas – (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi negali būti pakeistas, nes nėra sąlygų, nurodytų Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14.       Teismas atmetė pareiškėjos skundą, o taip pat nesprendė jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

15.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

16.       Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir papildomai nurodo, jog:

16.1.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą. Priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia šią išvadą. Teismas neskyrė pakankamai dėmesio pareiškėjos argumentų įvertinimui bei apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Šioje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tariamų pareiškėjos ryšių egzistavimą (t. y. santykių su buvusiais kolegomis palaikymą) ir aktualumą, todėl teismo išvada, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnybos vietoje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, iš esmės reiškia neindividualizuotą situacijos vertinimą ir pernelyg plečiamą saugumo sąvokos aiškinimą.

16.2.       Pareiškėjos darbas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos pažeidžiamumą galimo nelojalumo aspektu, o situacija turi būti įvertinta individualiai. Priešingu atveju gali susiklostyti ydinga praktika, pagal kurią vien formalus faktas, jog asmuo dirbo valstybės institucijose, atliko privalomą karinę tarnybą ar pan., automatiškai suponuos galimybę neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje, neatliekant individualaus konkrečios situacijos įvertinimo. Teismas pareiškėjos darbo pobūdžio faktui suteikė išskirtinį ir visa lemiantį pobūdį, tuo tarpu kitų faktinių aplinkybių, kurios iš esmės paneigia bet kokias tariamas rizikas, susijusias su pareiškėjos profesine patirtimi, visuma ((duomenys neskelbtini), jos ryšiai su buvusia darboviete ilgą laiką nebuvo grįsti darbinių funkcijų atlikimu ar darbinių užduočių vykdymu, ji nedirbo su slapta informacija, nereikėjo prisiekti, jai nebuvo keliamas lojalumo reikalavimas) liko tinkamai neįvertinta. Pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikoje, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tiek ji, tiek (duomenys neskelbtini) kategoriškai prieštarauja (duomenys neskelbtini) politikai, (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, Migracijos departamentas privalėjo tiesiogiai nurodyti dėl kokių priežasčių pareiškėjos darbo patirtis (duomenys neskelbtini) nebuvo laikoma grėsme valstybės saugumui, o praėjus daugiau nei 2 metams nuo pareiškėjos atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tapo grėsme (EŽTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Gulijev prieš Lietuvą).

16.3.       Teismo argumentai dėl pareiškėjos integracijos Lietuvoje iš esmės reiškia abstrahuotą perspektyvinį vertinimą, remiantis tik galimo nelojalumo prognoze, be jokių to įrodymų ir individualizuoto pareiškėjos asmenybės ir jos veiksmų vertinimo. Toks vertinimas laikytinas pernelyg plečiamu grėsmės valstybės saugumo turinio aiškinimu, t. y., remiantis teismo argumentacija, į grėsmės valstybės saugumui sąvokos turinį patektų ir situacijos, kai vien asmens profesinės patirties faktas, neatsižvelgiant ne tik į asmens politines pažiūras, integraciją Lietuvos Respublikoje, darbinių santykių pobūdį, nulemtą to, kad asmuo didelę laiko dalį nedirbo ir jokių darbinių funkcijų neatliko, reikštų jo keliamą potencialią grėsmę valstybės saugumui.

16.4.       Skundžiamame sprendime iš esmės skirtingai nei pareiškėjos (duomenys neskelbtini) K. K. byloje buvo įvertintos analogiškos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2589-821/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, kuriuo teismas panaikino pareiškėjo K. K. atžvilgiu priimtą Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113048 ir 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 23S113143 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (byla
Nr. eI2-11276-1161/2023). Iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S103384 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui apskundus šį Migracijos departamento sprendimą, teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (byla Nr. eI3-9928-979/2024), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eA-2325-1047/2024, Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą: pareiškėjo K. K. skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103384. Panaikintas sprendimas taip pat iš esmės buvo motyvuojamas tuo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), o tai neva rodo jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs K. K. prašymą, išdavė jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu aptariamas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas. Taigi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) byloje net du kartus buvo pripažinta, jog Migracijos departamento sprendimai, kurie buvo motyvuojami iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjos atveju, yra neteisėti – analogiškai turėjo būti įvertintas ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas.

16.5.       Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 ir 13 straipsnius, išaiškinimus, pateiktus EŽTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje Gulijev prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 10425/03) 46 punktas, 2003 m. spalio 9 d. sprendime byloje Slivenko prieš Latviją, (pareiškimo Nr. 48321/99). (duomenys neskelbtini), kaip keliančio grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, vertinimas iš esmės nesikeitė – tiek 2021 m., tiek ir 2023 m. (duomenys neskelbtini) buvo laikomi grėsme. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog institucijoms neturint objektyvios medžiagos, kuri patvirtintų, kad Migracijos departamentas turėjo pakankamas priežastis įtarti pareiškėją kėlus grėsmę valstybės saugumui, vien biografijos faktai praeityje negali būti pagrindas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

16.6.       Teismas pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, nes Lietuvoje vykdoma diskriminacinių požymių turinti veikla prieš (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie teisėtai gyvena šalyje, tačiau praeityje dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja diskriminuojama tautybės (pilietybės) pagrindu.

16.7.       Pareiškėja siekia ne Sprendimo peržiūros pagal naujai atsiradusias aplinkybes, o prašo, jog retrospektyviai būtų įvertintas Migracijos departamento Sprendimo, priimto pagal sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes, teisėtumas ir pagrįstumas. Toks įvertinimas yra svarbus tuo aspektu, jog teismo ir Migracijos departamento sprendimų motyvai gali užkirsti kelią ateityje pareiškėjai siekti leidimo gyventi Lietuvoje, jei kiltų toks poreikis. Pareiškėjos situacija ir byla yra neatsiejamai susijusi su (duomenys neskelbtini) K. K. situacija ir byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.
eA-2325-1047/2024). Teismo išvada dėl to, jog nebeegzistuoja Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas (dėl leidimo išdavimo šeimos susijungimo atveju), iš esmės yra pagrįsta, tačiau tai visiškai nekeičia vertinimo, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, priimtas 2023 m. rugsėjo 27 d., pagal tuo metu egzistavusias aplinkybes buvo neteisėtas ir nepagrįstas jo argumentacijos prasme. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atveju iš esmės buvo pripažinta, jog jo tariamas pavojingumas neįrodytas, todėl analogiškai turi būti įvertinta ir pareiškėjos situacija. Tai, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo išduotas, patvirtina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

15.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir akcentuoja, kad:

16.1.                      Pareiškėja teiginį dėl byloje nesančių įrodymų dėl jos keliamos grėsmės iš esmės grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais teiginiais, kad byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjos ryšių egzistavimą ir aktualumą. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

16.2.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis; lojalumo valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Pareiškėja pakankamai ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), o tai yra pakankamas pagrindas išvadai dėl jos lojalumo valdžiai, suponuojančio jos pažeidžiamumą, kartu realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

16.3.                      Pareiškėjos išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams išsakyti argumentai ir pateikti rodymai apie (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo (duomenys neskelbtini), kurį ji privalėjo demonstruoti, (duomenys neskelbtini) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.). Pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti nagrinėjant jos ir jos šeimos narių prieglobsčio prašymą, kuri išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nurodytas sprendimas buvo patikrintas teismų ir paliktas galioti.

16.4.                      Pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėja ilgą laiką dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena tik nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nei ji, nei (duomenys neskelbtini) neturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, yra nereikšmingi. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

16.5.                      Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) dirbo žymiai trumpesnį laiką, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, bylų aplinkybės nėra tapačios. Aplinkybė, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Šiuo metu nė vienas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi.

16.6.                      Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl diskriminacijos. Aptarus Nacionalinio saugumo strategijos 14 ir 16 punktus, Rezoliuciją akcentuojama, jog ja pakviesta sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

16.7.                      Pareiškėja nepagrindė konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados nei padarė teismas.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18.       VSD atsiliepime į skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas, įvertinęs ilgą pareiškėjos darbo santykių (duomenys neskelbtini) trukmę ((duomenys neskelbtini)) ir praėjusį santykinai trumpą laikotarpį po šių darbo santykių pabaigos, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos socialiniai ir šeiminiai ryšiai Lietuvoje neatsveria potencialios jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja įrodymais nepagrindė, kodėl jos siekiui gyventi Lietuvoje laikino leidimo pagrindu turėtų būti teikiama pirmenybė prieš gyvybiškai svarbius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 23S17118, kuriuo pareiškėjai H. K. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas skundžiamame Sprendime tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

21.       Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė teisę.

22.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.       Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, ir 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

24.       Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo vadovautasi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja dirbdama privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) asmuo. VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

25.       Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad asmens darbas (duomenys neskelbtini) valstybinėse įmonėse / institucijose paprastai yra vertinamas kaip tokio asmens lojalumas (duomenys neskelbtini) valdžiai ir kartu yra rimtas pagrindas manyti, kad toks asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2755-602/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2026-968/2025; ir kt.). Tokios išvados savaime nepaneigia asmens kvalifikacija / veiklos sritis / einamų pareigų pavadinimas. Pvz., kaip galintis grėsti saugumui praktikoje vertinamas darbas (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024), (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025) ir kt. Vis dėlto pabrėžtina, jog nors asmens darbas (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, grėsmės nacionaliniam saugumui konstatavimas neturėtų būti automatinis, t. y. jis vis tiek turėtų būti susietas su kitais asmens biografiniais faktais ir šeiminėmis ir / ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2516-502/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarbiu veiksniu, sprendžiant dėl grėsmių nacionaliniam saugumui bei vertinant valstybinėje institucijoje dirbusio asmens lojalumą (duomenys neskelbtini), be kita ko, laikytinas periodiškas asmens ar jo šeimos narių vykimas į (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2755-602/2025), taip pat laikotarpis, praėjęs nuo asmens darbo įmonėje pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).

26.       Svarbu tai, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, kita vertus, šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

27.       Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio (duomenys neskelbtini) režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie (duomenys neskelbtini) intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų ir 2025 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf; https://www.vsd.lt/ ataskaitos/gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2025/).

28.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, neįsigilinus į individualų pareiškėjos ir jos šeimos atvejį, neįvertinus realiai jos socialinių, o ypač – šeiminių ryšių ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, iš anksto formaliu pagrindu nusprendus apie tariamą jos pavojingumą ir tariamą grėsmę valstybės saugumui.

29.       ABTĮ

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėja subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, tačiau šis vertinimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas tinkamai įvertino visas su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes: tiek pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (keitimo pagrindas – Lietuvoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje), tiek darbines aplinkybes (pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)), tiek kitas aplinkybes (šeimines, socialines, darbines, įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) leidimų laikinai gyventi ne / išdavimo aplinkybes). Darytina išvada, jog tai, kad pareiškėjos darbiniai santykiai jau yra nutrūkę, savaime nereiškia, jog grėsmė dėl ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą, o tai, kad užsienietė nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad ji atliko ar atlieka kokius nors veiksmus, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų, ji nepalaiko ir neteisina (duomenys neskelbtini) agresyvios užsienio politikos, jokia forma nereiškia savo lojalumo (duomenys neskelbtini), nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant pareiškėjos keliamos grėsmės galimybę, būtina atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienes aplinkybes. Būtent pareiškėjos atžvilgiu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą įžvelgti grėsmes valstybės saugumui. Taip pat Sprendime buvo įvertintos aplinkybės susijusios su pareiškėjos darbu Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys dėl užsienietės integravimosi Lietuvoje negali paneigti, kad užsienietės gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas netinkamai įvertino visas su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes. 

32.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad jos situacija dėl byloje pateikto jos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi ir jos (duomenys neskelbtini) situacija turi būti vertinama vienodai ir, teismams panaikinus pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtus sprendimus, analogiškai turėjo būti tenkinamas ir pareiškėjos skundas. Pirmiausia pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo priimti du atskiri Migracijos departamento sprendimai su savarankiškais motyvais, taigi, kaip ir reikalauja Įstatymas, pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, nustatant ir įvertinant konkrečiai jos situacijai aktualias faktines aplinkybes, pritaikant aktualias teisės normas. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ribas, šioje byloje teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo, priimto pareiškėjos atžvilgiu. Antra, pareiškėjos biografijos faktai skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) biografijos faktų. Nagrinėjamoje byloje vertinama pareiškėjos, o ne (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtas individualus Sprendimas. Trečia, skiriasi į kiekvieną bylą pateikti įrodymai, jų visuma ir įrodomoji reikšmė. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nepaneigia pareiškėjos biografijos fakto dėl ilgo darbo (duomenys neskelbtini) keliamos potencialios grėsmės. Tuo nagrinėjama byla reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2325-1047/2024 įvertintos įrodymų visumos (2024 m. balandžio 19 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)).

33.       Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; ir kt.). Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo.

34.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pažeistos Konvencijos nuostatos, pareiškėja diskriminuojama, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtina unikalios pareiškėjos situacijos individualų vertinimą, laikantis teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į aktualų tarptautinį kontekstą, kuris neabejotinai pakitęs, tiek lyginant pareiškėjos minimus 2021 m., tiek 2023 m. Atitinkamai keičiasi ir grėsmės, ir / ar jų intensyvumas. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

35.       Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, pagal kurią Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

36.       Taigi teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; ir kt.).

37.       Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjos potencialaus pažeidžiamumo, nulemto jos sąsajų su (duomenys neskelbtini), pareiškėjos siekis gyventi Lietuvoje laikino leidimo pagrindu negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl pareiškėjos siekiui (Sprendime teisingai nustatytomis, detaliai išvardintomis ir išsamiai įvertintomis aplinkybėmis) negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

38.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimą laikinai gyventi atsisakyta pakeisti ir tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi. Siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismas buvo sustabdęs nagrinėjamą bylą, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis yra panaikintas Migracijos departamento 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 25S121409. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai, pateikusiai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kurio keitimo pagrindas – (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi negali būti pakeistas, nes nėra sąlygų, nurodytų Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Todėl Migracijos departamento Sprendime išdėstytas atsisakymas pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių byloje nėra ginčo, negali būti pripažintas neteisėtu.

39.       Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo neatsižvelgti į Migracijos departamento 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25S121409, nes tai prieštarautų įstatyme įtvirtintai teismo pareigai vykdyti teisingumą, reikalavimui išsamiai išnagrinėti konkrečią pareiškėjos situaciją ir protingumo principui.

40.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pagrįstai atsisakė jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 140 str. 1 d.), todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis