Baudžiamoji byla Nr. 1-918-966/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09745-15-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 1.1.7.2.3.;

1.1.9.8.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

nukentėjusiajai V. B.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neregistruota Lietuvos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista;

kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ž. L. 2015-02-15 apie 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose, virtuvėje, būdama neblaivi, lėkšte sudavė savo motinai V. B. vieną smūgį į galvos sritį, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą.

Ž. L. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2015-02-15 apie 18.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurie registruoti jos motinos V. B. vardu, tarp jos ir jos motinos V. B. kilo konfliktas. Motina ateina kada nori, jai priekaištauja, ji supyko ir sudavė lėkšte motinai per galvą. Mano, kad motinai neskaudėjo. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką.  

Nukentėjusioji V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir dukters Ž. L. kilo konfliktas. Ji tą vakarą atėjo pas anūką M. L.. Ji buvo virtuvėje, ten taip pat buvo Ž. L., jos draugas, kurie buvo neblaivūs. Dukra ėmė jai priekaištauti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada dukra paėmė ant stalo buvusią lėkštę ir sudavė jai lėkšte per galvą. Nuo smūgio jai skaudėjo, bet sužalojimų nebuvo padaryta. Dukra jos atsiprašė, bet šaltai.

Kaltinamosios Ž. L. kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos padarymo be jos pačios visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, įrodo kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina, nukentėjusioji – močiutė. Tą dieną jis buvo namuose, atėjo močiutė, grįžo neblaivi motina su draugu. Jie buvo virtuvėje, tarp motinos ir močiutės eilinį kartą prasidėjo kivirčas, motina pasakė močiutei: „nenorėk, kad ši lėkštė tau užkristų ant galvos“ ir po šių žodžių sudavė lėkšte per galvą močiutei. Lėkštė nuo smūgio sudužo. Močiutė iškvietė policiją.

2015-02-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-02-15 buvo gautas pranešimas, kad namuose prieš pranešėją smurtauja dukra, apie 18 val. atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtą patyrusi V. B. paaiškino, kad neblaivi duktė Ž. L. lėkšte trenkė jai per galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą,  užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas galvoje (b. l. 3-4);

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvė, užfiksuotos lėkštės šukės ant stalo bei grindų (b. l. 7-8);

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1750 užfiksuotas 2015-02-15 18 val. 45 min. Ž. L. tikrinimo rezultatas – 2,28 promilių girtumas (b. l. 23).

Ž. L. BPK 140 str. tvarka sulaikyta 2015-02-15 18 val. 20 min., iš sulaikymo paleista 2015-02-17 15 val. 00 min.  (b. l. 22, 26).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog Ž. L., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, vieną kartą sudavė lėkšte savo motinai V. B. per galvą, taip smurtaudama sukėlė savo motinai V. B. fizinį skausmą. Tai, kad Ž. L. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad motinai ji sudavė ne bet kur, o būtent į galvą, smūgio būta pakankamai stipraus, lėkštė, kuria buvo suduota, sudužo nuo smūgio, ką patvirtino pati kaltinamoji, taip pat ir nukentėjusioji bei liudytojas, kaltinamoji smūgiavo būtent iš karto po ištartų žodžių: „nenorėk, kad ši lėkštė tau užkristų ant galvos“, kas rodo, kad kaltinamoji turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai savo motinai. Tai rodo, kad ji suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, ir nors teisiamojo posėdžio metu nurodė mananti, kad nukentėjusiajai neskaudėjo nuo smūgio, tačiau aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas laiko įrodyta kitais objektyviais bylos duomenimis - tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad nukentėjusiosios galvoje buvo matyti sudavimo žymė - patinimas, smūgio būta pakankamai stipraus, kad nuo jo lėkštė, kuria buvo suduota, sudužo, kad jautė fizinį skausmą, patvirtino nukentėjusioji, jos parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso bylos tyrimo ir  nagrinėjimo metu. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 38 str. ir baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:  1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir  2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir  3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir  4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji ankščiau neteista, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškė, kaltinamoji teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, ši nurodė, kad atsiprašymą priėmė. Tačiau tokio atsiprašymo nėra pagrindo laikyti susitaikymu BK 38 str. prasme, kadangi nors kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ši nurodė, kad nesusitaikė su kaltinamąja, nesutinka su šia taikytis, mano, kad kaltinamoji vėl gali smurtauti jos atžvilgiu.  Kadangi nėra vienos iš būtinų BK 38 str. taikymo sąlygų, kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu kaltinamajai negali būti taikomas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas pripažįsta tai kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, tačiau teisiamojo posėdžio  metu nurodė, kad labai pyko ant motinos, net jeigu būtų buvusi blaivi, galimai būtų pasielgusi taip pat, todėl teismas sprendžia, kad nors kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau nėra pagrindo manyti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai nepripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į kaltinamosios asmenybę – Ž. L. nuo 2015-01-01 nedirba (b. l. 49), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 54, 56, 58), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 50-51), ankščiau teismo neteista (b. l. 52). Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 str.), kurios trukmė parinktina artima įstatymo numatytam šios bausmės rūšies minimumui. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad skirti kaltinamajai prokuroro prašomą griežtesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, Ž. L. išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros) (b. l. 22, 26), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-858, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas A. G. Šalavka teikia antrinę teisinę pagalbą Ž. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-25 sudaro 23,16 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas  BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš Ž. L., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir  į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turėjo būti skiriamas kaltinamajai privalomai, tokiu būdu užtikrinant jos teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamoji nedirbanti, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios  nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jai bausmę –3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigoti per 3 (tris) mėnesius išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigoti per 2 (du) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, Ž. L. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-02-15 iki 2015-02-17 (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                Jurga Vasiliauskienė