Nr. DOK-3737 

                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35553-2019-2  

                                                                                                  (S)  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

      2021 m. liepos 8  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio, 

susipažinusi su 2021 m. birželio 28 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas ir 2020 m. gruodžio 14 d. papildomas sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos už paslaugas priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.  

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.  Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarties sudarymą, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismas netinkamai taikė šalių derybas reglamentuojančias normas, todėl nepagrįstai pripažino sudarytą tarp šalių sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Sutartis laikoma sudaryta, kai pateikiamas ir priimamas pirkimo užsakymas, kuriuo susitariama dėl paslaugų kiekio ir galutinės kainos. Tačiau tarp šalių vyko intensyvios derybos, atsakovė teikė dokumentus ieškovui tam, kad įvertinti paslaugų apimtį ir kainą, ir realiai šalys nesusitarė dėl paslaugų apimties, nepasirašė pirkimo užsakymo, taigi ieškovas galimai pradėjo vykdyti darbus prie atsakovės valią. 

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas ignoravo aplinkybę dėl apskaitos paslaugų nesuteikimo (šalių susirašinėjimą, atsakovės teikiamą informaciją ieškovui, kuri įrodo siekį sudaryti sąlygas ieškovui teikti paslaugas, bet neįrodo paslaugų suteikimo fakto); neįvertino to, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų apskaitos tvarkymą, pranešimų, ataskaitų rengimą, atlyginimų skaičiavimą ir pan. Nors ieškovas pateikė sąskaitas, kuriose tariamai suteiktos paslaugos, tačiau atsakovė nebuvo užsakiusi jokių paslaugų (ieškovas nepateikė nė vieno užsakymo, kuris apibrėžtų prašomų paslaugų apimtį). Paslaugų realumą ieškovas įrodinėjo PVM sąskaita faktūra, kuri atsakovės nepasirašyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nustatyti atsiskaitymo už prekes tvarką ir kitas šalių sutartis turinį patvirtinančias aplinkybes, PVM sąskaitos faktūros nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-406/2005; 2005 rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-15/2008).

Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai leido ieškovui pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jau apeliaciniame teisme, nurodydamas, kad vėliau atsirado būtinybė pateikti 462 Eur apmokėjimą už vertimą. Ieškovas 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. buvo pateikęs sąskaitas už dokumentų vertimą, tačiau nebuvo pateikęs į bylą dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo už vertimą. Kadangi ieškovas tokius įrodymus turėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šios išlaidos negalėjo būti vėliau apeliaciniame teisme priteistos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Nors kasaciniame skunde nurodomos ir cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, PVM sąskaitos–faktūros įrodomosios reikšmės sutartiniams santykiams pagrįsti, tačiau nurodytais argumentais nepagrindžiama kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai atsakovei  (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ (j. a. k. 305250562) 33 (trisdešimt tris) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 28 d. terminale Perlas.  

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                        Virgilijus Grabinskas 

                                                                        Gediminas Sagatys