Civilinė byla Nr. 3K-3-205-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02808-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.3; 3.5.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Idavang“, dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos aiškinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Antstolė prašė teismo išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d.  sprendimo pagrindu 2015 m. gegužės 5 d. išduoto vykdomojo rašto vykdymą, t. y. išaiškinti, ar šis vykdomasis raštas draudžia UAB „Idavang“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Saerimner“) nurodytame kiaulininkystės komplekse užsiimti ūkine veikla visiškai ar tik ta veikla, kuri buvo uždrausta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu panaikinus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. 8.6.-21/11.
3. Antstolė nurodė, kad UAB „Idavang“ buvo įteiktas reikalavimas nedelsiant pradėti vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą, bet buvo gauti UAB „Idavang“ paaiškinimai, jog teismo sprendimas yra įvykdytas. 2015 m. birželio 17 d. nuvykus į kiaulininkystės kompleksą nustatyta, kad UAB „Idavang“ dviejuose tvartuose laiko 9867 vnt. paršelių iki 30 kg (du daugiau kaip 30 kg). Skolininkė paaiškino, kad paršelių skaičius neviršija 10 000 vnt., auginami paršeliai tik iki 30 kg, kad nurodytame komplekse vykdo naują ūkinę veiklą, kuriai pagal teisės aktų reikalavimus nėra reikalingas TIPK leidimas. Skolininkė UAB „Idavang“ paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis patvirtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas įvykdytas. Išieškotojai teigia, kad pagal vykdomąjį raštą skolininkei UAB „Idavang“ nurodytame komplekse yra uždrausta bet kokia ūkinė veikla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011, vykdymo tvarką.
5. Teismas nurodė, kad anstolė prašo išaiškinti, ar Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011, pagrindu 2015 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis raštas draudžia UAB „Idavang“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Saerimner“) nurodytame komplekse užsiimti ūkine veikla visiškai ar tik ta veikla, kuri buvo uždrausta Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011, panaikinus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 8.6.-21/11.              
6. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11 ir pripažino UAB ,,Saerimner“ ūkinę veiklą, vykdomą nurodytame komplekse, neteisėta bei įpareigojo ją nutraukti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 2 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 16 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą ir nustatė 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo (priėmimo), per kurį UAB ,,Saerimner“ privalo nutraukti ūkinę veiklą nurodytame komplekse. 
7. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pagal pareiškėjos UAB ,,Saerimner“ (dabar UAB „Idavang“) prašymą, nurodydamas, kad sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota aiškiai. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą, nes, nustatęs, kad TIPK leidimo Nr. 8.6.-21/11 pagrindu UAB ,,Saerimner“ vykdyta ūkinė veikla nutraukta, sprendė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas yra įvykdytas.
8. Teismas nurodė, kad sprendimo ar jo vykdymo tvarkos išaiškinimas leidžiamas, jeigu jis dar neįvykdytas. Teismas, nustatęs, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas jau yra įvykdytas, antstolės prašymą atmetė.
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu 2015 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis raštas draudžia UAB „Idavang“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Saerimner“) nurodytame kiaulininkystės komplekse užsiimti kiaulininkystės ūkine veikla.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi palikęs nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį atsisakyti išaiškinti teismo sprendimą, konstatavo, kad teismai, įpareigodami UAB ,,Saerimner“ nutraukti vykdyti ūkinę veiklą nurodytame komplekse, jos galimybę nurodytame komplekse auginti kiaules apribojo ta apimtimi, kuri buvo vykdoma teismo sprendimu panaikinto TIPK leidimo Nr. 8.6.-21/11 pagrindu, tačiau neuždraudė nurodytame komplekse jai užsiimti ūkine veikla apskritai (visiškai ir visam laikui), kas reiškia, kad UAB ,,Saerimner“ išliko potenciali galimybė nurodytame komplekse užsiimti (vykdyti) ūkine veikla naujo TIPK leidimo pagrindu, t. y. įgijus naują kiaulių auginimo veiklos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodė, kad UAB „Saerimner“ vykdyta ūkinė veikla TIPK leidimo Nr. 8.6.-21/11 pagrindu nėra vykdoma ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas įvykdytas, kad naujas TIPK leidimas teisėtai auginti iki 10 000 paršelių yra nereikalingas. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. galutine atrankos išvada Nr. (PAVNS)MRS-381, kurioje teigiama, kad UAB ,,Saerimner“ planuojamai ūkinei veiklai (10 000 paršelių auginimas nurodytame komplekse) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi, be kita ko, panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-381 „Dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių auginimas <....>, poveikio aplinkai vertinimo“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Idavang“ po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo įsiteisėjimo ir toliau užsiima kiaulininkystės ūkine veikla. Aplinkybę, kad ginčo kiaulių komplekse yra auginami paršeliai, patvirtina antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, šalys šių aplinkybių neginčija. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, nėra įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3-375-399/2011, UAB „Idavang“ yra uždrausta kiaulininkystės ūkinė veikla, kuri apima tiek paršelių, tiek kiaulių auginimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, jog UAB „Idavang“, tinkamai įvykdžiusi visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavusi TIPK leidimą, galės užsiimti norima ūkine veikla.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės R. Vizgaudienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014), neturi teisės aiškinti sprendimo ar jo vykdymo tvarkos, nes nėra šį sprendimą priėmęs teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisės turėtų apsiriboti tik pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo patikrinimu.
2. Apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendė klausimą, išnagrinėtą įsiteisėjusiu, res judicata galią turinčiu teismo sprendimu. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jau sprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo išaiškinimo klausimą ir konstatavo, kad šis teismo sprendimas yra įvykdytas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėjo to paties teismo sprendimo išaiškinimo klausimą ir padarė priešingą išvadą, kad teismo sprendimas neįvykdytas.
3. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė prašomo išaiškinti teismo sprendimo turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio V. Stungurio pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-98/2010; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas draudžia bendrovei komplekse užsiimti kiaulininkystės ūkine veikla, o kiaulininkystė apima tiek kiaulių, tiek paršelių auginimą. Teismas išėjo už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, buvo tiriamas iki šio sprendimo priėmimo UAB „Idavang“ vykdytos intensyvios kiaulių auginimo veiklos (102 000 kiaulių per metus auginimo) ir jai vykdyti išduoto TIPK leidimo teisėtumo klausimas. Teismo sprendimu, kurį prašoma išaiškinti, buvo panaikintas šis TIPK leidimas ir būtent šiuo leidimu leidžiamą vykdyti ūkinę veiklą (102 000 kiaulių per metus auginimą) UAB „Idavang“ buvo įpareigota nutraukti. Nauja veikla (iki 10 000 paršelių (iki 30 kg) auginimas), kuriai TIPK leidimo nereikia, buvo pradėta sprendimui įsiteisėjus ir šios naujos veiklos teisėtumas nebuvo tiriamas prašomu išaiškinti sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB „Idavang“, įvykdžiusi teisės aktų reikalavimus ir teisėtai gavusi TIPK leidimą, galės užsiimti norima veikla. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad paršelių iki 30 kg auginimas, kuris šiuo metu vykdomas komplekse nutraukus teismo sprendimu panaikinto TIPK leidimo pagrindu vykdytą ūkinę veiklą, yra nauja veikla, pradėta vykdyti po sprendimo įsiteisėjimo (2013 m. balandžio mėn.), kuriai, be kita ko, netaikomi tokie reikalavimai kaip pagal sprendimu panaikintą TIPK leidimą vykdytai intensyviai kiaulininkystės veiklai (t. y. paršelių (iki 30 kg) auginimui nėra taikomos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, ši veikla gali būti vykdoma be TIPK leidimo). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimas, kuriuo panaikinta Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. galutinė atrankos išvada, savaime nedaro naujai vykdomos veiklos neteisėtos. Įpareigojimą nutraukti 10 000 paršelių (iki 30 kg) auginimo veiklą gali duoti tik tam specialiai įgaliotos institucijos ar teismas, nagrinėjantis bylą dėl tokios veiklos teisėtumo. Šiuo metu, be skundžiamos nutarties, nėra jokių tokius įgaliojimus turinčių institucijų ar teismų sprendimų, kurie įpareigotų nutraukti komplekse vykdomą 10 000 paršelių (iki 30 kg) auginimo veiklą.
4. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Atskirąjį skundą pateikė suinteresuotas asmuo, prašydamas pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir atmesti antstolio prašymą dėl sprendimo išaiškinimo tuo pagrindu, kad sprendimas yra aiškus ir antstolis neturi procesinės teisės prašyti išaiškinti šį sprendimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ prašė atmesti atskirąjį skundą ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Taigi, bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės instancijos teismui buvo nustatytos atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį. Proceso dalyviai neprašė apeliacinės instancijos teismo pateikti sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą.
15. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, o kiaulių auginimo ūkinė veikla kiaulininkystės komplekse niekada nebuvo nutraukta ir yra vykdoma iki šiol. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, kad tik visiškas ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone. Taigi ūkinė veikla turėjo būti nutraukta visiškai, o ne sumažinta ar kitokiu būdu pakoreguota. Nauja ūkinė veikla gali būti pradėta tik atlikus privalomas procedūras ir gavus atitinkamus leidimus. UAB „Idavang“ pažeidžia teisės aktus, nes bando atlikti procedūras bei gauti reikiamus leidimus vykdyti ūkinę veiklą, kuri jau yra faktiškai vykdoma, nors tokios procedūros ir leidimai yra būtini dar prieš pradedant vykdyti konkrečią ūkinę veiklą. Poveikio aplinkai vertinimas ir TIPK leidimas komplekse vykdyti ūkinę veiklą pagal vietų skaičių jame yra privalomas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu panaikintas TIPK leidimas buvo išduotas vykdyti ūkinę veiklą, kuri apėmė taip pat ir paršelių auginimą, todėl paršelių auginimo tęsimas niekaip negali būti laikomas tinkamu sprendimo įvykdymu.
2. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymas nebuvo įrodinėjimo dalyku, todėl kreditorius neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos dėl atitinkamos aplinkybės buvimo ar nebuvimo.
3. Byla yra viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas gali išeiti už reikalavimų ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sprendimo, kurį prašoma išaiškinti, įvykdymo

16. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
17. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-238/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės N.  Šiugždaitės prareiškimą, bylos  Nr. 3K-7-242/2009).
19. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Kadangi CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro visumą ir yra skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, tai ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai yra kreipiamasi dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymą išaiškinti leidžiama, jeigu jis nėra įvykdytas.
20. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymo išaiškinti sprendimo vykdymą nagrinėjamoje byloje netenkino būtent tuo pagrindu, kad jis yra įvykdytas. Aplinkybę, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, pirmosios instancijos teismas nustatė, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta išaiškinti tą patį teismo sprendimą, dėl kurio vykdymo išaiškinimo antstolė kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė, kad TIPK leidimo Nr. 8.6.-2.1/11 pagrindu UAB ,,Saerimner“ vykdyta neteisėta ūkinė veikla nutraukta ir tokiu būdu įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimas. Nustatęs aplinkybę, kad teismo sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, yra įvykdytas, teismas sprendė, kad prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas, nes įstatymas draudžia aiškinti įvykdytą sprendimą.
21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino tuo pagrindu, kad, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymu, nes minėtoje nutartyje teismas rėmėsi išvadomis dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios buvo panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi.
22. Kasacinis teismas pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimu, kurio vykdymo tvarką šioje byloje antstolė prašė išaiškinti, buvo panaikintas Marijampolės regiono aplinkos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 8.6.-21/11, UAB ,,Saerimner“ ūkinė veikla, vykdoma nurodytame kiaulių komplekse, pripažinta neteisėta bei nuspręsta ją nutraukti. Šio sprendimo turinio analizė leidžia teigti, kad panaikintasis leidimas įmonei buvo išduotas vykdyti ūkinę veiklą, kurios esmė – mėsinių kiaulių auginimas, nustatant maksimalų auginamų kiaulių kiekį (102 000 vnt. per metus pagal 2005 m. išduotą leidimą, 90 000 vnt. – pagal 2006 m. išduotą ir vėliau koreguotą leidimą). Minėtu sprendimu TIPK leidimas buvo panaikintas ir ūkinę veiklą nuspręsta nutraukti tuo pagrindu, kad leidimas buvo išduotas remiantis melagingais duomenimis ir kad ūkinė veikla vykdoma nesilaikant jame nurodytų reikalavimų. Taigi, nagrinėjimo objektas minėtoje byloje buvo išduoto leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą bei jo pagrindu vykdomos ūkinės veiklos teisėtumas.   
23. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė, jog TIPK leidimo Nr. 8.6.-2.1/11 pagrindu UAB ,,Saerimner“ vykdyta neteisėta ūkinė veikla nutraukta ir tokiu būdu įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymu. Aplinkybė, kad vėlesne, 2015 m. spalio 22 d. priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikinta Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. galutinė atrankos išvada ,,Dėl naujai planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 vnt. paršelių auginimas <...>, poveikio aplinkai vertinimo“, neleidžia teigti, kad TIPK leidimo Nr. 8.6.-2.1/11 pagrindu UAB ,,Saerimner“ vykdyta neteisėta ūkinė veikla nebuvo nutraukta ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimas neįvykdytas. Minėta atrankos išvada suteikė teisę įmonei užsiimti kita ūkine veikla, nei nurodyta panaikintame TIPK leidime. Tai, ar nurodytos atrankos išvados pakako tam, kad būtų teisėtai vykdoma nauja ūkinė veikla, ar, panaikinus atrankos išvadą, įmonė gali toliau vykdyti veiklą, dėl kurios priimta ši atrankos išvada, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad išvadą, jog TIPK leidimo pagrindu UAB ,,Saerimner“ vykdyta neteisėta veikla nutraukta, Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje grindė ne tik vėliau panaikintos 2013 m. gegužės 13 d. galutinės atrankos išvados, bet byloje esančių duomenų visumos pagrindu.
24. Remdamasis šios nutarties 22 ir 23 punktuose išdėstytais argumentais kasacinis teismas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimo įvykdymu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo sprendimas, kurio vykdymą antstolė prašė išaiškinti, yra įvykdytas, padaryta tinkamai nustačius ir įvertinus bylos aplinkybes, todėl pripažįstama pagrįsta.
25. Nustačius, kad teismo sprendimas, kurio vykdymą prašoma išaiškinti, yra įvykdytas, tokio sprendimo ar jo įvykdymo išaiškinimas negalimas (CPK 278 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 20 punktas). Todėl pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės prašymas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimo vykdymo išaiškinimo negali būti tenkinamas.

Dėl CPK 278 straipsnio 1 dalies pažeidimo

26. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio V. Stungurio pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-98/2010; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013).
27. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3-375-399/2011, UAB „Idavang“ yra uždrausta kiaulininkystės ūkinė veikla, kuri apima tiek paršelių, tiek kiaulių auginimą.
28. Šios nutarties 22 punkte nustatyta, kad nagrinėjimo objektas byloje, kurioje priimtą sprendimą prašoma išaiškinti, buvo išduoto leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą (mėsinių kiaulių auginimą, nustatant maksimalų auginamų kiaulių kiekį) bei šio leidimo pagrindu vykdomos šios ūkinės veiklos teisėtumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi padaręs išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu UAB „Idavang“ yra uždrausta kiaulininkystės ūkinė veikla, kuri apima tiek paršelių, tiek kiaulių auginimą, ir taip išaiškinęs šio sprendimo vykdymą, iš esmės išėjo iš byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, taip iš esmės pakeisdamas jo turinį ir pažeisdamas CPK 178 straipsnio 1 dalies nuostatą.

              Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės išaiškinti sprendimą ar jo vykdymą

29. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes jis neturi teisės aiškinti sprendimo ar jo vykdymo tvarkos, kadangi nėra šį sprendimą priėmęs teismas. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismo teisės turėtų apsiriboti tik pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo patikrinimu.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisės, nagrinėjant atskiruosius skundus, yra nustatytos CPK 337 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis būtent šia norma, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išaiškinti sprendimo vykdymą, antstolės pareiškimą patenkino ir išaiškino sprendimo vykdymą, t. y. išsprendė klausimą iš esmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą (nutartį) priėmė veikdamas pagal jam įstatymu suteiktus įgaliojimus. CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą išaiškinti turi teisę šį sprendimą priėmęs teismas, negali būti aiškinama taip, kad teisę išaiškinti sprendimą gali tik jį priėmęs pirmosios instancijos teismas, nes dėl kokios sprendimo išaiškinimo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas, tai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs tokį atskirąjį skundą, turi teisę priimti vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, iš jų ir nutartį, kuria klausimas dėl sprendimo išaiškinimo išsprendžiamas iš esmės. Nei CPK 278 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo išaiškinimą, nei CPK 589 straipsnyje, reglamentuojančiame vykdymo išaiškinimą, draudimas šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra įtvirtintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolės R. Vizgaudienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014, kuria vadovaujasi kasatorė, yra išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismas negali aiškinti administracinio teismo priimto sprendimo, kaip ir administracinis teismas negali aiškinti bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo. Taigi toks šios normos išaiškinimas nereiškia, kad bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo negali aiškinti bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas sprendimo aiškinimo klausimą apeliacine tvarka. 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų

31. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes atskirąjį skundą pateikė suinteresuotas asmuo, prašydamas pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir atmesti antstolio prašymą dėl sprendimo išaiškinimo tuo pagrindu, kad sprendimas yra aiškus ir antstolis neturi procesinės teisės prašyti šio sprendimo išaiškinti, ir neprašė apeliacinės instancijos teismo pateikti sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą.
32. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas antstolės prašymo išaiškinti sprendimo vykdymą nagrinėjamoje byloje netenkino būtent tuo pagrindu, kad jis yra įvykdytas. Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė suinteresuotas asmuo R. S., ginčydama šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Taigi, nagrinėjimo dalykas apeliacinėje instancijoje buvo šios išvados bei jos pagrindu priimtos nutarties atmesti prašymą išaiškinti sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, nei pirmosios instancijos teismas, t. y. sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimas, kurį antstolė prašo išaiškinti, nėra įvykdytas, ir nutarė sprendimą išaiškinti. Ta aplinkybė, kad išnagrinėjęs atskirąjį skundą teismas priėmė kitokį sprendimą negu prašė atskirąjį skundą padavęs asmuo, nereiškia nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacinio proceso tvarka, teisės priimti sprendimą tėra apribotos CPK 313 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis priimti blogesnį sprendimą, šios nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas antstolės prašymas išaiškinti sprendimo vykdymą, ir išaiškindamas sprendimo vykdymą, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, išėjo iš byloje, kurioje priimtas aiškinamasis sprendimas, išspręstų klausimų ribų, taip iš esmės pakeisdamas jo turinį ir pažeisdamas CPK 178 straipsnio 1 dalies nuostatą. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

34. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, naikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi Nr. 3P-2257/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas vykdymo veiksmų, pradėtų pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 2015 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi Nr. 3P-2257/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Donatas Šernas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Vincas Verseckas