Civilinė byla Nr. e2S-473-755/2022
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00421-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3;
(S)
3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3235-1147/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės S. Š. negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas (nuostolius), 12 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. birželio 6 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo minėtos nutarties kopijos įteikimo dienos, trūkumui pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimą priteisti iš atsakovės S. Š. 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliko nenagrinėtą.
4. Nurodė, kad ieškovės vienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų yra prašymas priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už šį reikalavimą ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumui pašalinti, t. y. primokėti 47 Eur dydžio žyminį mokestį ir išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodyto trūkumo, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas. Ieškovė nustatytu terminu trūkumo nepašalino, todėl nusprendė reikalavimą priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. jei ieškinys negali būti visiškai tenkinamas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, teismas turėtų priimti nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo taisykles ir nustatyti terminą primokėti žyminį mokestį, o nepašalinus trūkumų visas ieškinys, o ne dalis jo turėjo būti palikta nenagrinėta;
5.2. reikalavimas dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra procesinio pobūdžio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą net nėra taikoma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo buvo palikta nenagrinėta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
9. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis jau esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat sprendimo įvykdymo.
10. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).
11. Nagrinėjamoje byloje, kurioje bus sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas (negrąžinto kredito), pelno palūkanų priteisimo, o procesinių palūkanų reikalavimas nėra laikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, tai yra išvestinis reikalavimas, kurio patenkinimas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo (bylos baigties). Tai yra procesinio pobūdžio reikalavimas už kurį žyminis mokestis, numatytas CPK 85 straipsnyje, neturi būti mokamas.
12. Teismas birželio 6 d. nutartimi argumentavo esant ieškinio trūkumų dėl nesumokėto žyminio mokesčio dalies, kuri turėtų būti apskaičiuota kaip ieškinio suma bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas , nors birželio 6 d, nutartis nebuvo apskųsta ir nėra apeliacijos objektu, atkreipia dėmesį , jog nuoroda į CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šiuo konkrečiu atveju yra klaidinga, nes skirta kitokioms faktinėms situacijoms ir negali būti taikoma netgi analogijos atveju.
13. Svarbu ir tai, jog ieškinys buvo pateiktas prašant jį išspręsti dokumentinio proceso tvarka. CPK 424 straipsnis nustato, jog ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
14. Teismas nutartyse nenurodė, jog dokumentinio proceso taikymas negalimas, todėl derėjo procesinę situaciją spręsti pagal šias specialias dokumentiniam procesui taikomas normas – spręsti ar yra procesinis pagrindas, dalies ieškinio reikalavimo neapmokėjus žyminiu mokesčiu, nesumokėjus galima palikti nenagrinėtu dalį ieškinio ar visą ieškinį.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti (įpareigota reikalavimą dėl 12 proc. palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo apmokėti žyminiu mokesčiu), o ieškovei nepašalinus trūkumų, ieškinio dalį be procesinio pagrindo paliko nenagrinėtą, todėl nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Eigirdas Činka