Baudžiamoji byla Nr. 1-1137-906/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42623-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Svajūnas Bliudsukis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 1) prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-10-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 207 straipsnio 1 dalį –25 MGL (2250 Lt (651,65 Eur) bauda;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-11-19 nuosprendžiu pagal BK 2011 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1dalį – 35 MGL (4550 Lt (1317 Eur) bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
V. T. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, tai yra:
2019-10-05, apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebęs sugyventinei S. B. už plaukų ją tampė bei nemažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė pastarajai smūgius, taip padarydamas S. B. poodinę kraujosruvą veido kairėje, kaklo dešinėje, krūtinėje, dešiniame žaste, tai yra nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą.
Kaltinamasis V. T. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-06, adresu (duomenys neskelbtini), jis su savo sugyventine S. B. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo nuo maždaug 18.00 val. Jie gėrė alkoholinius gėrimus dviese. Vartojo vyną. Jo išgėrė po maždaug vieną butelį. Jis dar išgėrė 1 litro talpos alaus butelį. Vakaro eigoje tarp jo ir sugyventinės S. B. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konfliktas įvyko dėl pinigų. Dėl nesutarimo kur juos panaudoti. Konflikto metu jis vieną kartą su rankos kumščiu į žandikaulio kairę pusę trenkė savo sugyventinei ir tampė jai už plaukų. Dėl ko taip pasielgė tiksliai nepamena. Mano, kad sugyventinė jam galėjo kažką pasakyti ir dėl to jį apėmė įniršis. Dėl konflikto su savo sugyventine, smūgių ir kito smurto panaudojimo, bei fizinio skausmo sukėlimo jis nuoširdžiai gailisi. Jis savo sugyventinę myli ir nori su ja susitaikyti, bei tęsti gyvenimą kartu. Jis su S. B. gyvena apie 20 metų. Jie kartu augina vieną bendrą vaiką, kuriam bus (duomenys neskelbtini). Jis su S. B. gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį. Šis butas priklauso nuosavybės teise jo sūnui - T. T. (1 tomas, b. l. 79-81).
Papildomai apklaustas V. T. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, jog 2019-10-05, apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto meta, tyčia sugriebė sugyventinei S. B. už plaukų, ją tampė bei ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė pastarajai smūgius, taip padarydamas S. B. poodinę kraujosruvą veido kairėje, kaklo dešinėje, krūtinėje, dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Su S. B. jie yra sugyventiniai, kartu gyvena apie 20 metų, sutaria gerai, tačiau kartais būna, kad susipyksta, tačiau niekada jis prieš S. nesmurtavo, jos nemušė. Gyvena savo bendrame bute, augina vieną bendrą vaiką, kuriam greitai bus (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną sūnaus namie nebuvo, buvo dviese, su S. B. išgėrė per daug alkoholio, todėl tarp jų ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, nežino kaip, sudavė S. B., galimai 4 kartus, nors tiksliai nepamina. Taip pat supykęs jis griebė S. B. už plaukų ir patempė. Supranta, kad pasielgė negerai, neturėjo taip elgtis, anksčiau taip niekada nesielgė. S. B. jis atsiprašė, ji jam atleido, pažada, kad daugiau taip nesielgs. Sutinka atlikti viešuosius darbus. Jis yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini), pats vienas išlaiko šeimą. 2015-03-05 jam teismo buvo paskirta bausmė dėl turto pasisavinimo - bauda 35 MGL, t. y. 1317 Eur, kuri iki šiol nesumokėta. Nesumokėta bauda buvo perduota antstoliams. Jis dar buvo skoloje dėl alimentų nemokėjimo ir kitų piniginių įsiskolinimų. Skoloje buvo kažkur apie 6000 Eur. 2019-06-17 jis įsidarbino į (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį jam iš algos po 315 Eur perveda antstoliams dėl paskirtos baudos ir kitų piniginių įsiskolinimų išieškojimo. Jau 4 mėn. kaip iš jo algos yra išskaičiuojami pinigai , kurie pervedami antstoliams. Jis pasižada ir stengiasi kuo greičiau išsimokėti visą skolą, todėl ir privalo vykti į užsienį dirbti, kad galėtų pilnai atsiskaityti su skolomis (1 tomas, b. l. 87-89.
Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2019-09-06, adresu (duomenys neskelbtini), ji su savo sugyventiniu V. T. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo nuo maždaug 15.00 val. Jie gėrė alkoholinius gėrimus dviese. Vartojo vyną. Jo išgėrė maždaug vieną butelį. Ką dar vartojo nepamena. Tačiau mano, kad galėjo suvartoti turėtą 0,25 l degtinės. Vakaro eigoje ginčas kilo dėl buitinių dalykų. Dėl ko konkrečiai, dėl buvusio girtumo negali įvardinti. Konflikto metu jos sugyventinis jai trenkė vieną kartą su rankos kumščiu į žandikaulio kairę pusę, bei tampė už plaukų. Kadangi buvo šoko būsenoje, jo žodžių, kuriuos jis sakė, ji nepamena. Po šių savo veiksmų jis ją paleido. Dėl savo sugyventinio veiksmų ji tuo metu jautė fizinį skausmą. Vėliau ir dabar fizinio skausmo nejaučia. Žymių šiuo metu, kad prieš ją buvo smurtauta, nėra. Į medicinos darbuotojus ji nesikreipė, jų pagalba nereikalinga. Ji savo sugyventinį myli ir nori su juo susitaikyti bei tęsti gyvenimą kartu. Ji savo sugyventiniui atleidžia (1 tomas, b. l. 20-21).
2019-10-05 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), S. B. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio V. T. išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. T. trenkė jai į veido sritį kumščiu keletą kartų ir tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu V. T. nustatytas 2,41 prom. girtumas (1 tomas, b. l. 14-17).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. B. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, kaklo dešinėje, krūtinėje, dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių poveikių pasekoje. S. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 34).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės S. B. sveikatą. Kaltinamojo V. T. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, be to, nukreiptas prieš šeimos narį – sugyventinę, pastarosios atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamojo padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamasis teistas (1 tomas, b. l. 54-59), turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (1 tomas, b. l. 44-53), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis.
Kaltinamasis prisipažino padaręs, nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam V. T. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis V. T. sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (1 tomas, b. l. 99-101). Bausmės trukmė, vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nustatytina artima įstatyme numatytam termino vidurkiui - 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nuosprendžiu paskirta bausme – 35 MGL (1317 Eur) dydžio bauda nebendrintina, kadangi bauda yra išieškoma antstolių ir byloje nėra duomenų, kokią bausmės dalį V. T. šiuo metu yra atlikęs.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2019-10-05, 20.30 val. iki 2019-10-07, 16.20 val. (2 paros) (1 tomas, b. l. 91-92, 94-95), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. T. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 96-97), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktas turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2019-10-05, 20.30 val. iki 2019-10-07, 16.20 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. T. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam V. T., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalis).
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, V. T. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis