Pranešėja Sigita Vainauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-998/2010
Teisėja Danutė Mickevičienė
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6., 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Zenono
Birštono, Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant
Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui
adv. Benediktui Paulauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.
S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos
10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas
kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1
d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 64 str. 1, 2 d., prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių
laisvės atėmimo bausmė ir A. S. galutinė
subendrinta bausmė paskirta dešimt mėnesių keturiolikos dienų laisvės atėmimo,
bausmę atliekant pataisos namuose.
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai
disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o
būtent: 2010-06-30, apie 16.00 val., romų gyvenvietėje, adresu (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip
platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir laikė 0,043 g
narkotinės medžiagos – heroino, šias medžiagas jis turėjo su savimi iki to
laiko, kol 2010-06-30, apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
buvo sustabdytas policijos patrulių ir, atlikus paviršutinę apžiūrą, buvo rasta
ir paimta 0,043 g narkotinės medžiagos – heroino, t.y. padarė nusikalstamą
veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis A. S. prašo
pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendį ir sušvelninti
jam paskirtą bausmę.
Apeliantas
mano, jog teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į jo
atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuoto
nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat apeliantas
prašo atsižvelgti į jo amžių (52 metai) ir sveikatos būklę. Apelianto teigimu,
nuo 2000 m. jis serga vėžiu (žarnyno), buvo operuojamas, iki šiol jaučia
pasekmes (kankina skausmai, kamuoja nemiga), be to, neseniai liga atsinaujino,
jam nustatytas odos vėžys. Nurodo, kad turi gydytis, tvarkytis dokumentus dėl
invalidumo. Todėl prašo jam skirti dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apelianto
nuomone, teismas į jo bausmės laiką neįskaitė suėmime nuo 2010-06-10 iki
2010-07-10 išbūtą laiką (30 parų), todėl prašo jį įskaityti. Nurodo, kad pridėjus
prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu neatliktą
laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė jam skirtina penki mėnesiai
septyniolika dienų laisvės atėmimo.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje apelianto gynėjas prašė skundą patenkinti.
Prokurorė
prašė skundą atmesti.
Nuteistojo A. S. apeliacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia,
kad apylinkės teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę
lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), dėl ko paskyrė per griežtą
bausmę. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad skirdamas bausmę
teismas atsižvelgia į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs
jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vien ta
aplinkybė, kad A. S. paskirta
laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai už šią nusikalstamą veiką numatytai
laisvės atėmimo bausmei, rodo, jog teismas vadovavosi LR BK 61 str. 4 d.
nuostatomis ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę bei
atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai
nurodė nuteistajam A. S. bausmės
rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos
trukmę, teismas įvertino tai, jog jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris
priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3d.). Taip pat
įvertino A. S. asmenybę
bei jo ankstesnius teistumus. Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje teistas
12 kartų, ankstesniais nuosprendžiais taip pat buvo nuteistas už neteisėtą
disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas
platinti, už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistas ir skundžiamu
nuosprendžiu, daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Svarbu ir
tai, kad A. S. nusikalto
turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos,
tuoj po lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam
buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo A. S. nepateisino,
nepasitaisė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo
nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo
nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą
visuomenei, akivaizdu, kad nuteistasis A. S. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų.
Kita vertus, tai, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi kito legalaus
pragyvenimo šaltinio, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų darymas
yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis bei galimybė įsigyti narkotikų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuos nusikaltimus A. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, LR BK
27 straipsnio prasme jis laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra
tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už
jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar
daugiau tyčinių nusikaltimų (LR BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio
nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56
str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei
baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių,
kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą,
pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią iš
nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra artima minimaliai už
šią nusikalstamą veiką numatytai laisvės atėmimo bausmei. Kaip jau buvo minėta,
vien ši aplinkybė rodo, kad teismas vadovavosi LR BK 61 str. 4 d. nuostatomis
ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę bei atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistojo
skundo argumentai, susiję su sunkia jo sveikatos būkle, nėra pagrindas
švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri ir taip yra artima minimaliai
straipsnio sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Kita vertus, kaip
matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tai,
kad jam buvo diagnozuotas vėžinis susirgimas, būtinas gydymas ar pan. Todėl
tenkinti skundą remiantis vien deklaratyviais nuteistojo teiginiais, nėra jokio
pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam neįskaitė į
laisvės atėmimo bausmės laiką jo suėmime išbūtą laiką nuo 2010-06-10 iki
2010-07-10 (30 parų). Kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai
taip pat nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. S. buvo sulaikytas nuo 2010-06-30 iki
2010-07-01 (šis laikotarpis nuosprendžiu įskaitytas į bausmės laiką),
2010-07-01 prokuroro nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti (b.l. 13, 14, 26). Duomenų apie tai, kad jis galėjo
būti laikomas suėmime apeliaciniame skunde nurodytu laiku, byloje nėra, todėl
tenkinti skundo ir šiuo motyvu taip pat nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1
d. 1 p.,
n
u t a r ė:
nuteistojo A. S.
apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkė
Sigita Vainauskienė
Teisėjai
Zenonas Birštonas
Leonarda Gurevičienė