LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. sausio 12 d. paduotu ieškovo G. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas G. T. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria jo ieškinys atmestas ir iš dalies patenkintas atsakovės A. J. priešieškinis: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteista sodybą, o iš jos ieškovei E. T. priteista 56 765,14 Eur kompensacija. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas CK 4.80, 4.93, 6.246–6.250 straipsnių, CPK 182 straipsnio 2 punkto, 218 straipsnių netinkamu taikymu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodoma: 1) turto priteisimo vienam asmeniui siekia atsakovė, todėl būtent jai ir turėjo būti priteista kompensacija, tačiau teismai padarė priešingai. Toks teismų sprendimas yra neteisėtas ieškovės turto paėmimas tenkinant tik atsakovės pageidavimą. Ieškovo nuomone, yra galimybė atidalyti visus statinius natūra, nepadarius jiems neproporcingos žalos, o žemės sklypui nustatyti naudojimosi tvarką; 2) teismai turėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartyje nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad visos sodybos priteisimas atsakovei, išmokant ieškovei kompensaciją, būtų esminis ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimas; 3) atsakovės priešieškinis yra identiškas priešieškiniui, kuris jau vieną kartą buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Teismai turėjo palikti nenagrinėtu pakartotinai pareikštą priešieškinį; 4) apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo turto vertę, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei per mažą kompensaciją; 5) teismai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. T. (a. k. duomenys neskelbtini) 906 (devynis šimtus šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. sausio 12 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 179.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė