Civilinė byla Nr. 3K-3-154-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38311-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų; suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas E. Č. pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų, kuriuo prašė: pranešti, už ką iš jo valstybė reikalauja 364,95 Lt; pripažinti antstolės N. Šiugždatės veiksmus iš jo išieškant 364,95 Lt skolą ir 1000 Lt už jos darbą neteisėtais; panaikinti teismo vykdomąjį raštą; nerinkti duomenų apie pareiškėjo turtą ir pajamas; leisti artimiems žmonėms atsiųsti jam labdarą; grąžinti atsiųstą labdarą, į kurią nukreiptas išieškojimas; panaikinti sąskaitos areštą; priteisti jam 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
3. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad šiuo metu yra kalinamas, buitinės ir higieninės sąlygos sunkios, pinigai jam reikalingi maistui ir rūbams įsigyti. Civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas išieškoti 364,95 Lt skolą, jis buvo atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl antstolės veiksmai, išieškant nurodytą skolą ir 1000 Lt už jos darbą, yra neteisėti.
4. Antstolė N. Šiugždaitė 2014 m. lapkričio 6 d. patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies: išaiškino, kad 364,95 Lt suma iš pareiškėjo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Ekstra žurnalas“, S. P., D. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo, bylos Nr. 2-1056-262/2010. Šioje byloje teismas nusprendė priteisti iš ieškovo E. Č. į valstybės biudžetą 364,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Antstolė sutiko, kad pareiškėjui artimi žmonės į pataisos namų sąskaitą siųstų labdarą, tačiau pažymėjo, kad iš jos bus vykdomas išieškojimas; kitą skundo dalį atmetė ir perdavė skundą bei vykdomąją bylą nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose ir yra visiškai išlaikomas valstybės bei aprūpintas visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Nuteistiesiems yra užtikrintas nemokamas maitinimas ir aprūpinimas apranga bei kitais būtiniausiais reikmenimis. Laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnis netaikytinas. Be to, CPK 739 straipsnyje nustatytas išsamus pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašas. Į šį sąrašą nepatenka lėšos, mokamos atliekantiems bausmę, ar skolininkams priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad areštuotos lėšos, iš kurių išieškoti negalima, todėl jos negrąžintos, o prašymas panaikinti jo sąskaitos areštą netenkintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
6. Teismas sutiko su antstolės nurodytais skundo atmetimo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, atmetęs E. Č. ieškinį, pagrįstai priteisė iš jo 364,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, nors jis bylos nagrinėjimo metu nuo tokių išlaidų mokėjimo buvo atleistas. Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas pagrindžia antstolės priskaičiuotas vykdymo išlaidas iš pareiškėjo. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjęs, kad šioje byloje sprendžiamas antstolės vykdymo veiksmų teisėtumo, o ne žalos pareiškėjui padarymo ir atlyginimo klausimas.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, pažymėdamas, kad įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, CPK 668 straipsnio nuostatose įtvirtintais apribojimais yra apsaugomas skolininko turtas, kuris reikalingas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį ir buitinį aprūpinimą, užtikrina nemokamą tokių poreikių patenkinimą. Pareiškėjui, įrodinėjančiam, jog, antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų, nefinansuojamų valstybės lėšomis, dydį, tačiau tokių duomenų nepateikė, todėl CPK 688 straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju būtų ydingas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį kasatorius, gaudamas antrinę teisinę pagalbą, buvo atleistas nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu 364,96 Lt šių išlaidų atlyginimas iš jo priteistas nepagrįstai. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį, ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, nevykdė CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir nekonstatavo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis, kuria, ieškinį atmetus, iš ieškovo E. Č. priteista 364,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra be motyvų.
2. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – 325 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Nuteistieji šias prekes įsigyti turi už savo lėšas BVK 92 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to teismų išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra užtikrinami valstybės lėšomis, ir neįrodė, jog, areštavus jo lėšas, jam neliko galimybės įsigyti pirmo būtinumo prekių, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
3. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs pareigą padėti kaliniams rašyti, aprūpinant juos tam reikalingais reikmenimis (žr. Cotlet v. Rumunija, Nr. 38565/97, 2003 m. birželio 3 d., § 60–65). Kalinimo taisyklių 26.11 punkte nustatyta, kad kaliniai turi turėti galimybę bent dalį savo uždarbio išleisti nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti ir dalį savo uždarbio skirti savo šeimoms. Kalinimo taisyklių 105.5 punkte nustatyta, kad dalis nuteistų kalinių atlyginimo ar užsidirbtų santaupų gali būti naudojama nuostoliams padengti, jei taip nusprendė teismas arba jei yra atitinkamo kalinio sutikimas. Atsakovei nuskaitant visas į sąskaitą patenkančias lėšas, kasatorius neturi galimybės nusipirkti pirmiau nurodytų prekių, išsiųsti laiškų, paskambinti artimiesiems taksofonu, todėl yra priverstas skolintis pinigų. Tokios gyvenimo sąlygos yra nežmoniškos ir žiaurios. Teismai be pagrindo netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų nenukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taip pat CPK 688 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatų.
10. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Kasatorius, sužinojęs apie priverstinį priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir vykdymo išlaidų išieškojimą, nesutikdamas su tokiais antstolės veiksmais, prašė ją paaiškinti, kokiu pagrindu išieškoma skola atsirado. Antstolei informavus, kad 364,95 Lt suma iš jo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kasatorius apskundė antstolės veiksmus, keldamas klausimus dėl šio teismo sprendimo ir jo pagrindu atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumo. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo

12. Kasatorius kvestionuoja įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl 364,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo priteisimo iš jo teisėtumo.
13. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
14. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas negali būti peržiūrimas, todėl šiuo klausimu nepasisako.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą peržiūrėjo apeliacine tvarka, išnagrinėjęs bylą pagal E. Č. apeliacinį skundą, kuriuo jis neginčijo sprendimo dalies dėl 364,95 Lt išlaidų atlyginimo priteisimo.

Dėl vykdymo veiksmų teisėtumo

16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
17. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Siccum“ skundą, bylos Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2015). Nuostata dėl raginimo siuntimo skolininkui turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo vadovautis tokią išimtį nustatančia teisės norma, todėl antstolė siuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą.
18. Iš vykdomojoje byloje esančių kasatoriui adresuotų, bet neįteiktų raginimų įvykdyti sprendimą matyti, kad jie buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nors 2012 m. kovo 14 d. vykdomajame rašte dėl 364,95 Lt išieškojimo nurodyta, kad skolininkas E. Č. yra laisvės atėmimo vietoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Nenusiuntusi raginimo įvykdyti sprendimą į laisvės atėmimo vietą, antstolė 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nustačiusi, kad skolininko buvimo vieta – Kybartų pataisos namai, antstolė jam nusiuntė 2014 m. spalio 13 d. patvarkymus dėl mokėtinų lėšų arešto, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi nagrinėjamu atveju kasatorius nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant jam raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų, bet iš karto pradėtas 364,95 Lt skolos su 809,26 Lt vykdymo išlaidomis išieškojimas.
19. Nustačiusi netinkamus vykdymo veiksmus, lėmusius skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą ir pripažinti neteisėtais antstolės N. Šiugždaitės veiksmus reikalaujant iš skolininko E. Č. sumokėti vykdymo išlaidas, nesudarius jam galimybės įvykdyti teismo sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka. Nesilaikius įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, visos išieškotos vykdymo išlaidos grąžintinos pareiškėjui. Vykdymo išlaidos gali būti skaičiuojamos ir išieškomos tik tinkamai įvykdžius įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui.
20. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, kasatorius nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
21. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
22. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
23. Antstolė N. Šiugždaitė Kybartų pataisos namams nusiųstame 2014 m. spalio 13 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo už-mokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į kasatoriaus pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
24. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
25. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad antstolės N. Šiugždaitės vykdymo veiksmai buvo atliekami pažeidus įstatymo nuostatas, reglamentuojančias raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą, sprendžia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis , kuria pareiškėjo E. Č. reikalavimas pripažinti neteisėtais antstolės N. Šiugždaitės veiksmus netenkintas apimtimi dėl skolos vykdymo išlaidų išieškojimo, nesudarius jam galimybės įvykdyti teismo sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis ir dėl šios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalies priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkinta pareiškėjo E. Č. skundo dalis dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės vykdymo veiksmų pripažinimo neteisėtais, bei šią skundo dalį tenkinti – pripažinti neteisėtais antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmus, priverstinai išieškant vykdymo išlaidas.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė