Civilinė byla Nr. 2S –320– 198 / 2014
Procesinio sprendimo kategorijos:110.1; 129.7
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-697-477/2007 ir
n u s t a t ė:
Zarasų rajono apylinkės teisme 2013-12-18 gautas pareiškėjo G. J. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti išieškotojui V. M. 2013-10-03 išduotą Zarasų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-697-477/2007.
2014-01-31 Zarasų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo G. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės A. M. vedamą vykdomąją bylą Nr. 0104/13/ 01577, kurią antstolė vykdo pagal V. M., Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-697-477 arba įpareigoti antstolę A. M. sustabdyti vedamą vykdomąją bylą Nr. 0104/13/01577.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Grąžino G. J. 200,00 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014-01-31. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pateikti argumentai, rašytiniai įrodymai, nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra netenkintinas. Teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pakankamo pagrindo teismui padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdomąją bylą Nr. 0104/13/01577, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįvykdomas sprendimo šioje byloje įvykdymas. Kadangi vykdomojoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, kurie yra šios bylos dalyviai, todėl išieškoti iš G. J. pinigai, negali būti perduoti tretiesiems asmenims (b.l.48). Be to, nei vykdomoje nei šioje byloje, nedalyvauja tretieji asmenys.
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-06 nutartį panaikinti ir nauju sprendimu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Mano, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas 2013-12-20 antstolės patvarkymo paštu negavo, susipažino su juo tik 2014-01-16, kai nesulaukęs atsakymo raštu, savo iniciatyva nuvyko pas antstolę pasidomėti, ar atsižvelgta į jo prašymą stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0104/13/01577. Po to pareiškėjas paštu gavo Zarasų rajono apylinkės teismo šaukimą, kuriame buvo nurodyta, kad teismas pareiškėjo atskirojo skundo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimui rengia teismo posėdį 2014-01-30 dieną, kuris vėliau buvo atidėtas išieškotojo iniciatyva. Pareiškėjas vykdomąją bylą prašė sustabdyti dėl to, kad kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti vykdomąjį raštą, kurį antstolė vykdo kaip išduotą nepagrįstai ir neteisėtai. CPK 144 str. 147 str. nenustato, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, jei antstolis vykdymo byloje jau atsisakė stabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad nesutinka su vykdomojo rašto išdavimu prievolei, kurią jis yra įvykdęs, todėl mano, kad vykdomieji veiksmai jo atžvilgiu yra negalimi. Teigia, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekė vilkinti vykdomąją bylą, o kaip tik siekė tinkamos savo teisių apsaugos. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia V. M. nesąžiningumu, o tai pasak pareiškėjo dar labiau padidina riziką, kad iš jo išieškotos sumos suinteresuoto asmens V. M. gali būti paslėptos ar perleistos tretiesiems asmenims. Mano, jog teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neužtikrino šalių pusiausvyros. Pagal CPK 628 str. 3 d. sustabdžius vykdymo veiksmus lieka antstolės paskirtas pareiškėjo nekilnojamojo turto areštas, iš kurio antstolė negalės vykdyti išieškojimo ir jis, pareiškėjas, nepatirs realiai galimų nuostolių nepagrįstu išieškojimu, todėl bus užtikrinta vykdymo bylos šalių pusiausvyra. Kadangi V. M. dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą praėjus 6 metams po taikos sutarties sudarymo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjus ir taip ilgam laiko tarpui po teismo sprendimo priėmimo, šio principo nepažeis. Nurodo, jog po antstolės patvarkymo yra šios naujos aplinkybės:
- Zarasų rajono apylinkės teismui pareiškėjas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurių neturėjo antstolė, kurie pagrindžia tinkamą prievolės įvykdymą V. M.;
- Zarasų rajono apylinkės teismas yra paskyręs pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje, kuris nukeltas į vasario pabaigą;
- Antstolė V. M. ėmėsi veiksmų pareiškėjo nekilnojamam turtui areštuoti, kuriuos atliko pareiškėjui dar nežinant jos sprendimo dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius V. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2007-10-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties priėmimo metu negaliojo CPK 646 str. 3 d. Nurodo, jog 2013-12-18 skolininkas atskiruoju skundu formaliai apskundė išduotą vykdomąjį raštą. Teigdamas, jog skolininkui buvo atimta galimybė nurodyti aplinkybes, susijusias su taikos sutartimi ir jos vykdymu, tačiau jokių aplinkybių, galinčių įtakoti jo teisių ir pareigų pasikeitimą, skunde nenurodė. Nurodo, jog skolininkas antstolei nepateikė duomenų, kad egzistuotų aplinkybės, nustatytos LR CPK 626 str. ar LR CPK 627 str. Skolininkas atskirajame skunde bei prašyme antstolei nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad yra įvykdęs taikos sutartimi priimtą prievolę. 2014-01-31 skolininko teismui pateikti rašytiniai įrodymai, nesusiję su kreditoriumi V. M., kurių pagrindu skolininkas tvirtina apie netiesioginį prievolės įvykdymą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, yra padaręs išvadą, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju skolininkas, pateikdamas antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nurodė, jog kreipėsi su atskiruoju skundu į Zarasų rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto, kurį antstolė vykdo vykdomojoje byloje Nr.0104/13/01577 panaikinimo. Prašė vykdomąją bylą sustabdyti kol teisme bus sprendžiamas atskirasis skundas. 2013 m, gruodžio 20 d. antstolės patvarkymu atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0104/13/01577 pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-10-24 vykdomąjį raštą Nr.L2-697-477/2007 dėl 17465,00 Lt išieškojimo iš skolininko G. J. išieškotojo V. M. naudai, tuo pagrindu, jog sustabdyti vykdomąją bylą prašė ne išieškotojas. Atsižvelgdamas į LR CPK 625 straipsnio 1 dalyje nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas G. M., būdamas vykdymo proceso dalyviu galėjo prašyti sustabdyti vykdomąją bylą. Be to, vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui suteikta diskrecijos teisė savo patvarkymu spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. Antstolė vykdomosios bylos nesustabdė, vykdymo veiksmų minėtoje vykdomoje byloje neatidėjo.
Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2014-05-12.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teismas byloje gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Skundžiama 2014-02-06 pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas pareiškėjo G. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog pareiškėjo pateikti argumentai, rašytiniai įrodymai, nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti pareiškėjo G. J. išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys (prašymas), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas. Civilinėje byloje Nr.L2-697-477 skolininkas skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 dieną išduotą vykdomąjį raštą, prašydamas jį panaikinti. Teigia, jog skolą pagal taikos sutartį patvirtintą Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi yra pilnai sumokėjęs. Skolininko prašymu prie civilinės bylos Nr. L2-697-477/2007 prijungti įrodymai, kuriais skolininkas grindžia savo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo (b.l. 19-27). Todėl šiuo konkrečiu atveju, pagrįsta manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, kol bus sprendžiamas skolininko G. J. reikalavimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti skolininko atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad teismas šį klausimą nagrinės teismo posėdyje, byloje gali būti priimtas priešingas, skolininkui palankus, teismo sprendimas, taigi nesustabdžius vykdymo veiksmų, o vėliau teismui priėmus skolininkui palankų sprendimą, kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo problema, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai, kurios atlyginimas nėra užtikrintas, bei naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Kreditorius nepateikė įrodymų, kad išieškoma suma jam nėra didelė, t. y. kad palankaus skolininkui sprendimo atveju jis būtų pajėgus grąžinti skolininkui nepagrįstai iš jo turto išieškotas lėšas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą, bei tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins skolininko interesus, nepažeidžiant išieškotojo interesų, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. L2-697-477/2007.
Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie netinkamą procesinės teisės normų pritaikymą, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – vykdymo veiksmai pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-697-477/2007 dėl skolos išieškojimo iš G. J. išieškotojo V. M. naudai stabdytini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u t a r i a :
pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-697-477/2007 dėl skolos išieškojimo iš G. J. išieškotojo V. M. naudai.
Teisėja Birutė Jonaitienė