LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui,

gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria A. K. pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kurie galėjo būti padaryti, bei pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 14 d.  

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

A. K. įtariamas tuo, kad 2007 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune dalyvavo A. Ž. įkurto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei joje dalyvaudamas darė labai sunkius nusikaltimus, t. y. gamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. Ž. suorganizavus minėtus nusikalstamo susivienijimo narius pagaminti labai didelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį, kiekvienas iš nusikalstamo susivienijimo narių atliko jam paskirtą užduotį ar vaidmenį, t. y. P. K. saugojo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), psichotropinei medžiagai reikalingas chemines medžiagas ir jas pagal pareikalavimą išdavė nusikalstamo susivienijimo nariams, A. S. surado psichotropinei medžiagai gaminti tinkamą asmenį – V. P. , įtraukė jį į nusikalstamą susivienijimą bei pasiuntė jį kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinės medžiagos, 2009 m. gegužės 10 d. psichotropinės medžiagos gaminimo tikslu nuvežė nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės, kur minėtus asmenis pasiėmė ir į psichotropinės medžiagos gaminimo vietą nuvežė kitas nusikalstamo susivienijimo narys – G. R. . Organizatorius A. Ž. įgijo psichotropinei medžiagai gaminti reikalingą dalį cheminių medžiagų ir pirmos kategorijos prekursorių (BMK), surado psichotropinei medžiagai gaminti tinkamą asmenį – S. L. ir įtraukė jį į nusikalstamą susivienijimą bei pasiuntė jį 2009 m. gegužės 10 d. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinės medžiagos, A. K. užtikrino pirmos kategorijos prekursoriaus (BMK) ir įvairių cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinėms medžiagoms gaminti, tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams, S. L. , V. P. , G. R. ir M. R. 2009 m. gegužės 10 d. nuvyko į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą ir šioje sodyboje įrengtoje laboratorijoje iki 2009 m. gegužės 13 d., 10.55 val., pagamino ir laikė ne mažiau kaip 38452,48 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 25870,40 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

2009 m. gegužės 14 d., įtariamasis A. K. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas A. K. buvo tęsiamas iki 2009 m. lapkričio 14 d.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. lapkričio 14 d.

Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. A. K. įtariamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, kurie priskiriami prie BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, už šiuos nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik realias ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes iki 15 metų. A. K. nėra saistomas socialinių ryšių – išsituokęs, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, viena iš nusikalstamų veikų susijusi su nusikalstamu būdu gaunamomis pajamomis, anksčiau ne kartą teistas. Todėl pratęsdamas įtariamojo A. K. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Be to, byla yra didelės apimties ir sudėtinga, jos vilkinimo faktų nenustatyta.

Įtariamasis A. K. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir iš suėmimo paleisti.

Įtariamasis nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jam pareikšti įtarimai dėl dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų neįrodyti, jis yra neįgalus, netekęs 60 proc. darbingumo, serga sunkia plaučių, širdies ir kitomis ligomis, jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, medikamentai, o kardomojo kalinimo įstaigoje jam neužtikrinamos ir nesuteikiamos reikalingos sąlygos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikus, gyvena su sūnumi, bendrauja su buvusia žmona, iki suėmimo augino akvariumines žuvis, kurias realizuodavo ir iš to turėjo pakankamai pajamų. Nurodo, kad prokuroras nepateikė teismui patvirtinančių duomenų, kad įtariamasis gali bandyti bėgti ir slėptis. Nesutinka su teismo išvada, kad gali daryti naujus nusikaltimus, nes ji paremta tik prielaidomis. Nors praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, kitų duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, byloje nėra. Pažymi, jog teismas konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje esantys tikslai bus pasiekti tik pratęsus kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau net nesvarstė klausimo dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Įtariamojo A. K. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi pagrįstai įtariamajam A. K. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127  straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Pagrįstai manyti, jog A. K. padarė įtarime nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma: įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, įtariamųjų parodymuose bei kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.

Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Taip pat pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymu vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai A. K. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Kauno apygardos teismas nutartyje, pratęsdamas įtariamojo A. K. suėmimo terminą trims mėnesiams, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo A. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sūnumi, bendrauja su buvusia sutuoktine, turi rimtų sveikatos problemų, neįgalus (netekęs 60 proc. darbingumo), turėjo pragyvenimo šaltinį (parduodavo akvariumines žuvis), taip pat gynėjo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų kopijos: rangos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų pridavimo-priėmimo aktai, lokalinės sąmatos, verslo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), kompensuojamųjų vaistų pasas, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-11-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-11-05 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu. Teismas atkreipia įtariamojo dėmesį, kad tai, ar įtariamasis dėl sunkios sveikatos būklės galės dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme, gali patvirtinti tik specialistų išvados. Tokios išvados teismui nebuvo pateiktos. Be to, iškilus grėsmei įtariamojo sveikatai, jam gali būti suteikta reikiama medicinos pagalba.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, kad įtariamasis A. K. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Veikos, kurių padarymu įtariamas A. K. , yra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, jos numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. praeityje teistas tris kartus (teistumas išnykęs), verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2009 m. vasario 22 d., vėliau niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išsiskyręs, įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Šios aplinkybes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

              A. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, kadangi byla sudėtinga ir didelės apimties (BPK 127 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos medžiagą sudaro keturi tomai, joje pripažinti įtariamaisiais aštuoni asmenys, įtariama ir daugiau asmenų dalyvavusių nusikalstamo susivienijimo veikloje arba padariusių nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą pratęsus suėmimo terminą buvo 2009 m. rugsėjo 18 d. sulaikytas įtariamasis A. J. , 2009 m. rugsėjo 21 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 25 d. sulaikyta G. J. , 2009 m. lapkričio 2 d. apklausta liudytoja R. V. , 2009 m. lapkričio 5 d. apklausta liudytoja R. Ž. , 2009 m. lapkričio 16 d. atlikta įtariamojo A. J. apklausa, su juo ir dar trimis naujais įtariamaisiais atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, papildomai apklausti įtariamieji, atliktos kratos, paskirti objektų tyrimai, atliekami kiti procesiniai veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo ir didelės apimties kriterijus, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta, todėl įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas ilgiau kaip 6 mėnesius pagrįstai.  

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra būtinų pagrindų ir sąlygų pratęsti suėmimo terminą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. K. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

            Įtariamojo A. K. skundą atmesti.

            Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                           Svajūnas Knizleris