Civilinė byla Nr. eB2-622-440/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.4.12; 3.2.3.8

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2024 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Sandrai Jonkienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Herezas“  nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ atstovui  M. D., atsakovui E. R.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Herezas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimą atsakovui E. R. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Herezas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo N. R..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Herezas“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „Dvi saulės“ kreipėsi į teismą prašydama UAB „Hezeras“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatant, kad atsakovo – E. R. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Hezeras“ bankroto bylą. Atsakovas į nemokumo administratorės prašymus, perduoti įmonės turtą nereagavo ir įmonės dokumentų ir informacijos apie įmonės turtą, valdytą iki bankroto bylos iškėlimo neperdavė. Atsakovas elektroniniu paštu nurodė, kad visos pareiškėjos akcijos yra perleistos A. K.. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. el. paštu pateikė rašytinės formos UAB „Hezeras“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir dokumentų perdavimo priėmimo aktą. Atsakovas nurodė, kad visi UAB „Hezeras“ dokumentai buvo perduoti A. K..

2.       Nemokumo administratorė 2024 m. sausio 18 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti notarinės formos UAB „Hezeras“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas el. paštu atsakė, kad pasirašė tik paprastos formos sutartis, jokių kitokių sutarčių neturi. Administratorė kreipėsi į teismą ir Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2159-512/2024 nutarė pripažinti negaliojančiomis atsakovės N. R. ir atsakovo A. K. sudarytas UAB „Hezeras“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Įsiteisėjus teismo sprendimui bendrovės akcijų perleidimo sutartys tapo negaliojančiomis, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo pareiškėjos nemokumo administratorei perduoti visus turimus įmonės dokumentus, tačiau to iki šiol nepadarė. Įvertinus faktą, kad atsakovas neišsaugojo pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neperdavė BUAB „Hezeras“ nemokumo administratorei, daroma išvada, kad atsakovas atliko tyčinius veiksmus, kuriais trukdo efektyviai ir operatyviai vykdyti pareiškėjos bankroto procesą, nustatyti jos nemokumo priežastis. Nemokumo administratorė negavusi UAB „Hezeras“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kitos juridinio asmens informacijos, neturi galimybės įvertinti pareiškėjos finansinės padėties, įsipareigojimų dydžio, savalaikiai atlikti veiksmų, reikalingų likviduoti juridinį asmenį ir atlikti jo pabaigos procedūras. Valdymo organas bendrovėje nesikeitė, t. y. tiek iki akcijų pardavimo, tiek jas pardavus bendrovės vadovu liko atsakovas. Nuo bendrovės įregistravimo nėra praėję 10 metų, todėl atsakovas privalėjo išsaugoti ir nemokumo administratorei perduoti visus bendrovės apskaitos dokumentus. 2024 m. sausio 23 d. el. laišku nemokumo administratorė paprašė nedelsiant perduoti UAB „Hezeras“ veiklos dokumentus. Tuo pačiu laišku nurodė, kad atsakovui nepateikus dokumentų nemokumo administratorė kreipsis į teismą dėl teisės aktuose numatytų poveikio priemonių taikymo. Net ir po nurodyto pranešimo atsakovas dokumentų nepateikė.

3.       Nemokumo administratorė 2024 m. sausio 29 d. pateikė teismui prašymą skirti atsakovui baudą. Teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir skyrė baudą atsakovui. Nepaisant paskirtos baudos atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė ir neperdavė nemokumo administratorei pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovas nevykdo savo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnyje. Nesant duomenų apie sutvarkytą bendrovės buhalterinę apskaitą – pagrįstai daroma išvada, jog atsakovas pareiškėjos buhalterinės apskaitos netvarkė ir nevykdė įstatymų imperatyviai nustatytos pareigos. Atsakovo veiksmai, kai jis neorganizuoja ir netvarko ieškovo buhalterinės apskaitos ir tokiu būdu padaro neįmanomu nustatyti santykį tarp ieškovo turimo turto ir įsipareigojimų, apsunkina nemokumo momento nustatymą, laikytini sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu. 

4.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Atsakovas nerengė ir neteikė pareiškėjos finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 finansinius metus. Atsakovas taip pat neparengė ir nepateikė teismui ir pareiškėjos nemokumo administratorei balanso, sudaryto nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Todėl tokiu aplaidžiu tvarkymu atsakovas siekė nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę būklę, nuslėpti jai ekonomiškai nenaudingus sandorius ir kitas aplinkybes, privedusias bendrovę prie bankroto. Tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio. Atsakovo akcijų apsimestinio sandorio sudarymas, negaliojančio dokumentų perdavimo akto parengimas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas atliko veiksmus, tikslu paslėpti bendrovės dokumentus, nuslėpti ieškovo finansinę būklę, sudarytus sandorius bei kitas aplinkybes apie bendrovės vykdytą komercinę veiklą. Visuma aplinkybių leidžia pagrįstai laikyti, kad bendrovės vadovas E. R. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas nuslėpti bendrovės  sudarytus sandorius, vykdytas ūkines operacijas, piniginius srautus ir tokiu būdu sudaryti kliūtis nustatyti bankroto bylos administravimui reikšmingas aplinkybes.

5.       Atsakovo veiksmai buvo tyčiniai ir jis siekė bendrovės bankroto. Atliktais veiksmais atsakovas siekė sukelti ir sukėlė žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovas veiklą organizavo taip ir atliko tokius veiksmus, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą taptų neįmanomas. Šiuo atveju yra tiesioginis ryšys tarp atsakovo veiksmų – sąmoningai blogo UAB „Hezeras“ valdymo ir UAB „Hezeras“ bankroto, todėl yra teisinis pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatant, kad atsakovo veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

6.       Administratorės atstovas papildomai nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismui priėmus sprendimą, kuriuo teismas pripažino negaliojančiomis N. R. ir A. K. sudarytas UAB „Hezeras“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir pritaikė restituciją, buvęs BUAB „Hezeras“ vadovas įgijo pareigą perduoti nemokumo administratorei BUAB „Hezeras“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovės turtą, turėtą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Tačiau nei bendrovės vadovas, nei akcininkė N. R. nesikreipė į nemokumo administratorę ir neperdavė jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų. Administratorės atstovo vertinimu BUAB „Hezeras“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos siekiant ne komercinių tikslų, bet pradanginti UAB „Hezeras“ dokumentus ir apsunkinti administravimo procesą, padaryti neįmanomu nustatyti bendrovės nemokumo priežastis ir nemokumo momentą. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų: sąskaitų faktūrų, kasos knygos, registrų, pajamų ir išlaidų orderių, sutarčių, darbo užmokesčių žiniaraščių nėra galimybės nustatyti juridinio asmens nemokumo momento. Įvertinus UAB „Hezeras“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2021 ir 2022 finansinius metus matyti, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2021 m. 2021 finansiniais metais bendrovė turėjo turto už 42241 Eur, o įsipareigojimų už 53652 Eur. Taigi bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (minus) - 11 411 Eur. 2022 m. bendrovė turėjo turto už 31356 Eur, o bendrovės įsipareigojimai sudarė 50102 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas 2022 m. pabaigoje buvo (minus) - 18 746 Eur. Nurodytų duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės ekonominė būklė 2022 m. blogėjo. 2022 m. bendrovė patyrė 7335 Eur dydžio nuostolį.

7.       A. K., kuriam buvo parduotos bendrovės akcijos  dar iki UAB „Hezeras“ akcijų įsigijimo ir iki įkalinimo vykdė veiklą: supirko nemokių įmonių akcijas, perimdavo nemokių įmonių dokumentus ir jų neperduodavo nemokumo administratorei (dokumentus pradangindavo). Pastarąją informaciją patvirtina žurnalistų atliktas tyrimas, jo metu nustatytos aplinkybės. Ieškovės atstovo vertinimu vadovas siekė nuslėpti bendrovės dokumentus siekdamas išvengti tikrosios bendrovės padėties įvertinimo. Atstovas nurodė, kad prašo pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

8.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad UAB „Hezeras“ buvo įkurta 2020 m. Atsidarius kavinę, viskas sekėsi gerai. Kadangi patalpos buvo nedidelės, atsižvelgiant į tai, kad daugėjo lankytojų, atsakovas nusprendė išplėsti veiklą. Susirado didesnes patalpas ir įsirengė erdvesnę kavinę. Tačiau prasidėjo pandemija ir atsakovas buvo priverstas uždaryti kavines. Buvo galima maistą tiekti tik išsinešimui. Atsakovas bandė tai daryti, bet iš tokių paslaugų išsilaikyti buvo neįmanoma. Pradėjo kauptis skolos už patalpų nuomą. Įmonėje buvo įdarbinti 2 užsieniečiai virėjai. Skolos už nuomą, elektrą, vandenį, energiją didėjo. Energijos, vandens tiekimo sutartys buvo sudarytos taip, kad jei įmonė nemokės, skolas teks dengti atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Todėl jis dabar jas moka asmeniškai. Skolos didelės, tiekėjai grasina teismais, atsakovas skolas moka dalimis, skolinasi iš kitur, kad padengti susidariusias įmonės skolas. Pandemijai pasibaigus atsakovas gavo paskolą ir įsirengė lauko kavinę. Visą vasaros uždarbį skyrė skolai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sumokėti. Paskolos liko tūkstantinės. Bendrovė pandemijos metu iš darbo neatleido nei vieno darbuotojo. Nematydami išeities kaip išgyventi, rado žmogų, kuris sutiko nupirkti įmonę. Pasirašius pirkimo-pardavimo aktus visi įmonės dokumentai buvo perduoti tam asmeniui. Po kiek laiko asmuo, kuriam parduota įmonė buvo nuteistas ir atsakovas liko esamoje situacijoje.

9.       Atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad jis buvo informuotas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) ketina bendrovei kelti bankroto bylą. Nurodė, kad nors neturi didelės patirties bet jam žinomos ir suprantamos jo, kaip vadovo pareigos kylančios dėl įmonės valdymo. Bendrovės buhalterinę apskaitą buvo pavedęs vykdyti buhalterei. Sunkumai bendrovėje prasidėjo kilus pandemijai, kai buvo sustabdyta įmonės veikla, pradėjo didėti įsiskolinimai. Bendrovė jokio turto neturėjo. Patalpas, inventorių bendrovės veiklai nuomojosi iš fizinio asmens, tėvo. Žinojo, kad įmonei tapus nemokia jam kyla pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Galvojo pats kreiptis dėl bankroto iškėlimo bet surado, kas nupirks įmonę, norėjo, kad jam nekiltų kokių tai pasekmių. N. R., jo mama akcininke tapo mirus tėvui, jai visos aplinkybės dėl bendrovės veiklos nėra žinomos, kaip jis paprašė, taip ji ir padarė, pasirašė dėl akcijų pardavimo. Jis pats perdavė visus dokumentus, apie dešimt dėžių A. K. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas perduodamų bendrovės dokumentų aktas. Nei, jis kaip vadovas, nei A. K. vienas kitam pinigų dėl akcijų pardavimo nemokėjo. Sprendimas parduoti akcijas, įmonę, buvo priimtas, kad išvengti atsakomybės dėl įmonės skolų. Nurodė, kad jam suprantama, kad priėmus teismo sprendimą dėl akcijų pardavimo panaikinimo, jam tenka pareiga perduoti dokumentus administratorei. Bet jis neturi tokios galimybės nes A. K. atlieka laivės atėmimo bausmę. Kai asmuo bus išleistas į laisvę, jis kreipsis į asmenį, kad atgautų dokumentus. Šiuo metu jokių dokumentų, įrodymų nei administratorei, nei teismui pateikti negali. Nurodė, kad supranta teismo įpareigojimus pateikti dokumentus teismui bet jokių dokumentų nepateikė nes neturi galimybės jų gauti, visi dokumentai yra perduoti A. K.. Administratorė turėjo galimybę užklausti VSDFV ir VMI dėl priimtų sprendimų bendrovės atžvilgiu bet nesikreipė.

10.       Trečiasis asmuo N. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, ne kartą bendrovė buvo tikrinama. Vadovas yra jos sūnus, jis priėmė sprendimą dėl akcijų pardavimo, ji, jo prašymu pasirašė dokumentus. Bendrovės padėtis pandemijos metu blogėjo, visaip buvo bandoma gerinti situaciją, ji pati ėmė paskolas, kurias ir šiandien tebemoka. Sutartys buvo sudarytos bendrovės vardu bet jei mokesčiai nebūdavo sumokėti, skolas dengdavo ji asmeniškai. Vėliau priėmė sprendimą parduoti bendrovės akcijas, pirkėją rado per skelbimus.

Ieškinys tenkintinas 

11.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-300-440/2024 (buvęs Nr. eB2-785-440/2023, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00270-2023-3) nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Hezeras“. Bankrutuojančios UAB „Hezeras“ nemokumo administratore paskirta UAB „Dvi saulės“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 21 d. Teismas minėta nutartimi įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei BUAB „Hezeras“ valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nustatyta, kad už teismo įpareigojimų nevykdymą, teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovui nutarė skirti 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

12.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. kovo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2159-512/2024 ieškovės BUAB „Hezeras“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Dvi saulės“ ieškinį atsakovams N. R., A. K. dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, trečiasis asmuo valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras tenkino ir nusprendė pripažinti negaliojančiomis: atsakovės N. R. ir atsakovo A. K. sudarytas UAB „Hezeras“, juridinio asmens kodas 304994469, paprastųjų vardinių akcijų pirkimo pardavimo sutartis: 2023 m. liepos 31 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. R. perleido ir atsakovas A. K. įgijo 20 paprastųjų vardinių UAB „Hezeras“ akcijų; 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. R. perleido ir atsakovas A. K. įgijo 20 paprastųjų vardinių UAB „Hezeras“ akcijų; 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. R. perleido ir atsakovas A. K. įgijo 20 paprastųjų vardinių UAB „Hezeras“ akcijų; 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. R. perleido ir atsakovas A. K. įgijo 20 paprastųjų vardinių UAB „Hezeras“ akcijų; 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. R. perleido ir atsakovas A. K. įgijo 20 paprastųjų vardinių UAB „Hezeras“ akcijų; taikė restituciją – grąžino N. R. visas jos turėtas UAB „Hezeras“ akcijas, o A. K. iš N. R. priteisė jo sumokėtą UAB „Hezeras“ akcijų pirkimo-pardavimo kainą – 5,00 Eur. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d.

13.       Iš civilinėje byloje Nr. eB2-300-440/2024 esančių duomenų matyti, kad UAB „Hezeras“ VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi finansinius dokumentus – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš kurių matyti, kad turto vertė – 31 356,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 50 102,00 Eur. Per 2022 m. atsakovė UAB „Hezeras“ patyrė 7335,00 Eur nuostolių, tačiau bankroto bylos iškėlimo dienai joks turtas nemokumo administratorei perduotas nebuvo. Be to prašomas įmonės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei perduoti nebuvo ir po to, kai teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovui nutarė skirti 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pareigos perduoti įmonės turtą nemokumo administratorei nevykdymo dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei BUAB „Hezeras“ valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.

14.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

15.       Remiantis byloje esančiais VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad UAB „Hezeras“ veiklą pradėjo vykdyti 2019 m. sausio 22 d. Įmonės veiklos rūšys – pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla. Įmonės valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonės akcininkai: N. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. sausio 22 d. atsakovas E. R. pradėjo eiti įmonės direktoriaus pareigas. Vienasmenis įmonės atstovavimas registruose įregistruotas nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 4 d., t. y. atsakovas nurodytu laikotarpiu nepertraukiamai ėjo bendrovės vadovo pareigas. 

        Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

16.       Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Sprendžiant dėl reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, vertintini bendrovės administratorei pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Bylos duomenimis paskutinė finansinė ataskaita pateikta VĮ „Registrų centras“ yra už 2022 m. Pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, sudaryti balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra nustatyta išimtinai įmonės vadovui, šiuo atveju – atsakovui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl to ginčo nėra. Kadangi konkrečiu atveju nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti nei įmonės turto masto, nei įsipareigojimų, nei nemokumo momento, dėl to bankroto procesas yra itin apsunkintas.

17.       Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys)), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

18.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

19.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Vienas tokių požymių – juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 

20.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

21.       Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

22.       Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai, šiuo atveju atsakovas. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

23.       Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvarkė UAB „Hezeras“ buhalterinę apskaitą buhalterine programa. Bendrovės akcininkei ir vadovui nusprendus parduoti bendrovės akcijas, ji visus dokumentus pagal aktą perdavė bendrovės vadovui. Bendrovė dėl paskelbto karantino negalėjo vykdyti veiklos, kreipėsi dėl mokesčių sumokėjimo atidėjimo. Finansinė bendrovės padėtis pablogėjo po karantino. Bendrovė akcijų pardavimo metu jokio turto, pinigų sąskaitoje neturėjo. Liudytoja pateikė 2023 m. rugpjūčio 30 d. Dokumentų perdavimo aktą, pasirašytą A. K. ir E. R., kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 2019/05-01sudaryta 2019 m. gegužės 1 d. tarp UAB „Viskas įmonėms“ ir UAB „Hezeras“  nutraukta. Buhalterė A. K. perduoda, o UAB „Hezeras“ vadovas E. R. priima apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m.-2023 m. Byloje taip pat pateiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Dokumentų perdavimo aktas pasirašytas N. R. ir A. K. dėl dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. - 2023 m. perdavimo. Atsakovas paaiškino, kad jis išvardintus dokumentus, apie dešimt dėžių pats asmeniškai perdavė minėtam asmeniui (duomenys neskelbtini). Atsakovo paaiškinimu jis neturi galimybės dokumentų iš A. K. atgauti ir juos perduoti administratorei, kadangi minėtas asmuo yra nuteistas ir atlieka bausmę.

24.       Pažymėtina, kad teismo nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 21 d. Teismas minėta nutartimi įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei dokumentus. Iškėlus nemokumo bylą vadovui kilo pareiga bendrovės dokumentus perduoti nemokumo administratorei, tačiau atsakovas dėl administratorės raginimo perduoti dokumentus nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, nors praėjo pakankami ilgas laiko tarpas ne tik po nutarties iškelti nemokumo bylą bet ir po 2024 m. kovo 7 d. priimto teismo sprendimo už akių dėl akcijų pirkimo - pardavimo. Taip pat nagrinėjamu atveju teismui išaiškinus atsakovo pareigą įrodinėti, atidėjus bylos nagrinėjimą, sudarius galimybę pateikti įrodymus, išaiškinus ir dėl jo teisės pasirūpinti atstovavimu, atsakovas jokių teisėtų veiksmų nesiėmė, nesinaudojo savo teise teikti įrodymus ir jų teismui neteikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 42, 178 straipsniai)).  

25.       Taigi nors atsakovas ir nurodo, kad jis rado žmogų, kuris sutiko nupirkti, įmonės akcijas, kurias pasirašius visi įmonės dokumentai buvo perduoti tam asmeniui, o vėliau šis asmuo, kuriam parduota įmonė buvo nuteistas ir atsakovas liko esamoje situacijoje, teismo vertinimu tai nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad šiuo atveju atsakovui nekyla pareiga įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, t. y. perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei. Juo labiau, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2159-512/2024 pripažino ieškovės UAB „Hezeras“ negaliojančiomis minėtas paprastųjų vardinių akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos tarp akcininkės atsakovės N. R. ir atsakovo A. K.. Tokiu atveju jeigu ir buvo perduotas bendrovės dokumentai A. K. pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. dokumentų perdavimo aktą, teismui 2024 m. kovo 7 d. sprendimu nusprendus taikyti restituciją, atsakovas turėjo pareigą susigrąžinti visą įmonės turtą, kurį buvo perdavęs minėtam asmeniui, pagal nurodytą dokumentų perdavimo aktą. Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs minėtus veiksmus, atsakovo nurodytos konkrečios aplinkybės nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad atsakovas neturi pareigos perduoti dokumentus administratorei.

26.       CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Įvertinus UAB „Hezeras“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2021 ir 2022 finansinius metus yra pagrindo matyti, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2021 m. 2021 m. bendrovė turėjo turto už 42241 Eur, o įsipareigojimų už 53652 Eur. 2022 m. bendrovė turėjo turto už 31356 Eur, o bendrovės įsipareigojimai sudarė 50102 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas 2022 m. pabaigoje buvo (minus) - 18 746 Eur. Minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės ekonominė būklė 2022 m. blogėjo. 2022 m. bendrovė patyrė 7335 Eur dydžio nuostolį. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, patvirtino, kad jam buvo žinoma apie nemokumo bylos iškėlimą, akcijų pardavimu jis siekė išvengti skolų. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą – bendrovės akcijos netiesėtai buvo parduotos už 5,00 Eur. Buvęs įmonės vadovas E. R., veikė priešingai bendrovės interesams, nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo. Žinodamas apie bendrovės nemokumą, neteikė pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, priešingai, siekiant išvengti atsakomybės, jo iniciatyva buvo sudaryti neteisėti sandoriai dėl akcijų perleidimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtus atsakovo veiksmus būtų pagrindo vertinti sąžiningais, atliktus įmonės interesais. (CPK 178 straipsnis).

27.       Teismui nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovo akcijų apsimestinio sandorio sudarymas, dokumentų ir perdavimo akto parengimas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas atliko veiksmus, tikslu paslėpti bendrovės dokumentus, nuslėpti ieškovo finansinę būklę, sudarytus sandorius bei kitas aplinkybes apie bendrovės vykdytą komercinę veiklą. Esant konkretiems atsakovo veiksmams, neatmetami argumentai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita galėjo būti tvarkoma apgaulingai, kad bendrovė privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę, nes atsakovo veiksmai buvo sąmoningi siekiant, jo paties paaiškinimu, išvengti atsakomybės ir tikėtina siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti UAB „Hezeras“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

28.       Taigi, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis daroma išvada, jog buvęs UAB „Hezeras“ vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sąmoningai blogai vykdė savo pareigas ir tikėtina netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes siekdamas išvengti galinčių kilti pasekmių dėl įmonės veiklos, susidariusių įsiskolinimų neteisėtai perdavė dokumentus asmeniui ir tokiu būdu jų neišsaugojo, prarado, todėl buvusio įmonės UAB „Hezeras“ vadovo veiksmai šiuo atveju vertintini, kaip veikimas privedęs prie UAB „Hezeras“ tyčinio bankroto.

29.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusios UAB „Hezeras“ vadovo E. R. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, E. R. pripažįstamas už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti ieškinį.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Hezeras“, juridinio asmens kodas 304994469, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hezeras“ vadovą E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                   Vilija Valantienė