Civilinė byla Nr. 3K-3-464-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14464-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.2; 2.4.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių mirusio kooperatinės bendrovės nario sutuoktinės teisę tapti šios kooperatinės bendrovės nare, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės KSB „Asoleta“ 2014 m. balandžio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą, įpareigoti atsakovę padaryti pakeitimus KSB „Asoleta“ narių registre ir išduoti ieškovei dokumentą, patvirtinantį jos įregistravimą į bendrovės narių registrą.
3. Ieškovė I. J. ir jos sutuoktinis A. J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė atsakovės KSB „Asoleta“ pajus. Ieškovės sutuoktinis mirė 2014 m. sausio 3 d. ir ji paveldėjo 1/2 dalį A. J. J. priklausančio pajaus. Ieškovė kreipėsi į atsakovę po sutuoktinio mirties, prašydama priimti ją į KSB „Asoleta“ narius, t. y. sutuoktinio narystę pakeisti jos naryste. Atsakovės atstovai informavo ieškovę, kad įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta atsisakyti priimti ieškovę į KSB „Asoleta“ narius, nes ši bendrovė ruošiama likviduoti.
4. Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymas įregistruoti ieškovę kaip narę yra neteisėtas, nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovės narių sprendimas turi būti panaikintas teismo tvarka. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė grindžia savo reikalavimą ne pažeista sprendimo priėmimo procedūra, bet atsakovės narių priimto nutarimo turiniu, tačiau teismas negali vertinti nutarimo turinio, nes tai būtų kišimasis į atsakovės veiklą. Narių susirinkimo sprendimai privalomi visiems bendrovės dalyviams bei įstatymų nustatytais atvejais saisto ir trečiuosius asmenis, atsakovės narių sprendimas kvalifikuotinas kaip juridinis faktas – savarankiškas bendrovės teisės aktas.
7. Teismas pažymėjo, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 4–5 dalys, 13 straipsnio 5 dalis) lemia tai, jog pajinis įnašas, viena vertus, yra sąlyga tapti bendrovės nariu, antra vertus, savarankiškai gali egzistuoti ribotą laiką, nes, neigiamai išsprendus pajiniu įnašu disponuojančio asmens prašymą įtraukti jį į narių sąrašą, pajinis įnašas turi būti grąžintas.
8. Teismas konstatavo, kad vien asmens pageidavimas tapti kooperatinės bendrovės nariu nėra pakankamas pagrindas tapti tos bendrovės nariu, net ir atitinkant visus nariui keliamus reikalavimus. Pasirinkdami verslo vykdymo formą ir tvarką kooperatinės bendrovės nariai turi  teisę spręsti, ar priimti į šios bendrovės narius naują asmenį, nors tai ir būtų jokiais motyvais neparemtas subjektyvus sprendimas.
9. Teismas sprendė, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 4 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje nurodytos normos lemia tai, jog tuo atveju, jeigu mirusio asmens (nario) įpėdinis pats buvo bendrovės nariu iki palikimo priėmimo, jis išlaiko savo statusą, tik pasikeičia jo pajinio įnašo dydis. Jeigu mirusio nario įpėdinis nebuvo bendrovės nariu iki palikimo priėmimo, jis perima palikėjo turtinę teisę į pajų ir su juo susijusias teisės aktuose nustatytas turtines teises, tačiau neperima su nario statusu susijusių neturtinių teisių.
10. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu palikėjas ir paveldėtojas būtų bendrovės nariai ir, vienam iš jų mirus, kitas perimtų visas tiek turtines, tiek neturtines bendrovės teises, tai susidarytų tokia situacija, kai vienas narys turėtų du balsus, o tai iškreiptų Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo prasmę, nes pajaus dydis neturi įtakos balsų skaičiui, t. y. vienas narys gali turėti tik vieną balsą nepriklausomai nuo pajaus dydžio (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl neturtinės teisės neperimamos, nario mirtis vertinama kaip narystės pabaigos pagrindas, o dėl naujo nario priėmimo sprendžia kooperatinės bendrovės narių susirinkimas.
11. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovei pajus priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės su jos sutuoktiniu teise, nesusijusi su neturtine narystės teise, todėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme įteisinta galimybė tapti bendrovės nariu, bet nėra imperatyvaus įpareigojimo priimti į narius asmenį, turintį pajų. Turtinės teisės į pajų (nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu – atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ar paveldėjimo – jos įgytos) savaime nesukuria narystės teisinių santykių, klausimas dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius sprendžiamas atskirai.
12. Teismo teigimu, ieškovės turtinės teisės nėra pažeidžiamos, nes jai turi būti išmokamas pajus, tačiau ieškovės tikslas yra gauti lėšas iš gaunamų ar numatomų gauti bendrovės pajamų, kurios negali priklausyti ieškovei nuosavybės teise, nes tai yra bendrovės turtas. Ieškovės pajaus suteikiamų turtinių teisių apimčiai neturi įtakos tai, ar su ja atsiskaitoma, netenkinus prašymo priimti į narius, ar po jos priėmimo į narius bus atsiskaitoma tuo atveju, jeigu ieškovė išstos iš bendrijos, bus iš jos pašalinta ar bendrovės likvidavimo atveju.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįvardijo konkrečių imperatyviųjų teisės normų neatitikties kooperatinės bendrovės steigimo dokumentams, tačiau grindė atsakovės nutarimo neteisėtumą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimais. Teismo nuomone, šis argumentas nepagrįstas dėl pirmiau nurodytų argumentų.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą.
15. Kolegija nurodė, kad atsakovės KSB „Asoleta“ pajininku ir nariu iki savo mirties buvo ieškovės sutuoktinis A. J. J.. Pajai yra vertybiniai popieriai, nes jie atitinka CK 1.101 straipsnio reikalavimus. Nors juridinio asmens ir jo dalyvių turtas atskirtas, pajus suteikia jo turėtojui tam tikrų strateginio valdymo teisių bendrovėje, todėl yra nuosavybės vertybinis popierius.
16. Kolegija pažymėjo, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas nenustato CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (sutuoktinių turto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise) išimties, todėl pajus, įgytas po santuokos sudarymo, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau nurodyta aplinkybė nereiškia, kad kitas sutuoktinis yra pajininkas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo prasme ir gali naudotis bendrovės nariui suteikiamomis teisėmis.
17. Kolegija konstatavo, kad mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, jeigu jie nėra bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, už pajų įneštas įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendai išmokami įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 6 dalis).
18. Kolegija pažymėjo, kad teisė tapti kooperatyvo nariu nėra absoliuti, nes dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius sprendžia šios bendrovės narių susirinkimas kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Vien asmens pageidavimas tapti kooperatinės bendrovės nariu nėra pakankamas šio statuso įgijimo pagrindas, nes bendrovės nariai turi teisę priimti išimtinai nuo jų valios priklausantį sprendimą dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius.
19. Kolegija nurodė, kad ieškovė kaip mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdinė netapo šios bendrovės nare nei per įstatyme, nei per atsakovės įstatuose nustatytą terminą, nes atsakovės narių susirinkimas netenkino ieškovės prašymo. Ieškovei per įstatuose nustatytą terminą netapus kooperatinės bendrovės nare, atsakovė priėmė sprendimą grąžinti pajų, ieškovė neskundė šio sprendimo. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, nes konstatavo, kad po kooperatinės bendrovės nario mirties jo įpėdinė (sutuoktinė) prarado teises, kurias įgijo, turėjo ir kuriomis naudojosi visos santuokos metu. Toks teismų sprendimas pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei teisėtų lūkesčių principus. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, neturėtų būti suvienodinamos situacijos asmenų, kurie valdo pajų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir tų, kurie paveldėjo pajų. Ieškovė, kaip asmuo, valdantis pajų bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo pajaus sukūrimo momento, įgijo teisėtus lūkesčius dėl bendrovės veiklos (turtines ir neturtines teises). Neturtinės teisės įgytos netiesiogiai per mirusio sutuoktinio narystę bendrovėje. Bet kokios ieškovės sutuoktiniui iš narystės bendrovėje kylančios teisės ir pareigos (bendrovės turto padidėjimo ar bendrovės nemokumo atveju) būtų tiesiogiai turėjusios įtakos ir ieškovės turtinėms teisėms. Bet koks ieškovės sutuoktinio kaip bendrovės nario sprendimas, priimtas dalyvaujant bendrovės valdyme, darytų tiesioginę įtaką ir ieškovei kaip pajaus bendraturtei. Ieškovės pajaus nuosavybės teisė buvo tiesiogiai priklausoma nuo jos sutuoktinio narystės, todėl pastarojo mirties atveju ieškovė turėtų išsaugoti tas pačias teises, kurias turėjo ir jos sutuoktinis.
2. Atsižvelgiant į tai, kad pajus atitinka vertybiniam popieriui keliamus reikalavimus, ieškovė tiek esant gyvam jos sutuoktiniui, tiek po jo mirties turėjo ir turi teisę kaip pajaus bendraturtė dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme bei naudotis visomis iš pajaus kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Priešingu atveju būtų pažeistos ieškovės teisės.
21. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė ginčija ne atsakovės susirinkimo ir priimtų sprendimų procedūrinius klausimus ir normas, o atsakovės narių priimto sprendimo turinį, tačiau nutarimo turinio vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Teismai neturėjo vertinti nutarimo turinio, nes tai yra kišimasis į atsakovės veiklą.
2. Ieškovė niekada nebuvo atsakovės narė ar pajininkė, pajų priklausymas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad ieškovė yra pajininkė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo prasme ir gali naudotis bendrovės nariui suteikiamomis teisėmis.
3. 2015 m. balandžio 23 d. įvyko atsakovės narių susirinkimas, jame buvo svarstomas pakartotinis ieškovės prašymas priimti ją į KSB „Asoleta“ narius. Atsakovės narių susirinkimas netenkino ieškovės prašymo, tačiau pastaroji neginčijo šio sprendimo. Kadangi kasatorė netapo kooperatinės bendrovės nare, jai buvo grąžintas pajus, jį kasatorė priėmė. Kasatorė neginčijo, neskundė šio sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pajaus suteikiamų teisių apimties

22. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja kooperatinių bendrovių ir jų sąjungų steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kontrolę, kapitalo sudarymą, pelno paskirstymą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.
23. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, pajaus vardinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens dalyvavimą sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą ir šio įstatymo nustatytus kooperatinės bendrovės įsipareigojimus kooperatinės bendrovės nariui. Kooperatinės bendrovės pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pajinis įnašas – asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatinę bendrovę.
24. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kooperatinės bendrovės nario už pajų įneštas pajinis įnašas registruojamas apskaitos dokumentuose ir įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės nariui išduodamas pajaus vardinis dokumentas.
25. CK 1.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.).
26. CK 1.101 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).
28. Pagal teisinį reguliavimą (22, 27 punktai), kooperatinė bendrovė yra specifinė verslo organizavimo forma, reglamentuojama specialiu teisės aktu, t. y. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad pajaus vardinis dokumentas yra dokumentas, išduodamas kooperatinės bendrovės nariui jos įstatuose nustatyta tvarka, patvirtinantis kooperatinės bendrovės įsipareigojimus jos nariui, darytina išvada, kad pajaus vardinis dokumentas yra vertybinis popierius. Kadangi pajaus vardinis dokumentas taip pat patvirtina asmens dalyvavimą sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą, konstatuojama, kad pajaus vardinis dokumentas yra nuosavybės vertybinis popierius (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, CK 1.101 straipsnio 7 dalis).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pajaus vardinio dokumento kaip vertybinio popieriaus suteikiamas teises ir pareigas reguliuoja specialusis įstatymas (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas), konstatuoja, kad CK 1.101 straipsnio 7 dalyje nustatyta vertybinio popieriaus savininko teisė dalyvauti valdant įmonę (šiuo atveju kooperatinę bendrovę) įgyvendinama vadovaujantis būtent šiuo specialiuoju įstatymu.
30. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.
31. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas.
32. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. 
33. Šios nutarties 30 punkte nurodyta teisės norma reguliuoja bendrą priėmimo į kooperatinės bendrovės narius tvarką, o 32 punkte minėta nuostata reglamentuoja priėmimo į narius tvarką po kooperatinės bendrovė nario mirties, įpėdiniui perėmus mirusiam nariui priklausiusį pajų. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiem atvejais sprendimas dėl asmens narystės priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kooperatinės bendrovės narys yra asmuo, priimtas į šios bendrovės narius nepriklausomai nuo to, ar jis valdo pajų asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
34. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme specialiai nereglamentuojamos pajaus, valdomo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, suteikiamų teisių ir pareigų ypatumai, tarp jų – mirusio kooperatinės bendrovės nario (valdžiusio pajų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise) sutuoktinės teisė būti kooperatinės bendrovės nare. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui (30, 32 punktai), pripažinus tai, kad kooperatinės bendrovės nariu asmuo tampa nepriklausomai nuo jo pajaus valdymo nuosavybės teise formos, mirusio kooperatinės bendrovės nario sutuoktinis, kuris iki to nario mirties nebuvo kooperatinės bendrovės nariu, netampa kooperatinės bendrovės nariu automatiškai. 
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės įstatuose nuosekliai atsispindi Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos. Atsakovės įstatų (toliau – Įstatai) 3.2 punkte nurodyta, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą kooperatinės bendrovės valdybai. Prašymas turi būti apsvarstytas valdybos posėdyje ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos, jei stojantysis sumokėjo stojamąjį mokestį ir įnešė minimalų pajų. Įstatų 3.6 punkto 3 dalyje nustatyta, kad nariui mirus, jo turto paveldėtojai gali įstoti į kooperatinę bendrovę be stojamojo mokesčio. Kol paveldėtojai netampa kooperatinės bendrovės nariais, jie neturi sprendžiamojo balso teisės. Pagal Įstatų 5.4.1 punktą, kooperatinės bendrovės narių susirinkimas taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl asmens įrašymo į kooperatinės bendrovės narius.
36. Atsakovės įstatų normų turinys (32 punktas) sudaro pagrindą teigti, kad kooperatinės bendrovės pajaus savininkas arba mirusio nario įpėdinis / sutuoktinis gali tapti kooperatinės bendrovės nariu tik pateikęs prašymą dėl jo įrašymo į narius ir kooperatinės bendrovės organams priėmus sprendimą tenkinti šį prašymą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei KSB „Asoleta“ įstatuose, nei įstatyme nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Tai suponuoja išvadą, kad teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Todėl, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo pajus yra valdomas nuosavybės teise (bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar nuosavybės teise, paveldėjus turtą), asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Tokį aiškinimą patvirtina ir Kooperatinių bendrovių įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas. Todėl atsakovės įstatų nurodyta tvarka priimtas sprendimas dėl narystės ieškovei nesuteikimo gali būti panaikintas tik nustačius jo akivaizdų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismai nenustatė tokių aplinkybių šioje byloje.

      Dėl mirusio kooperatinės bendrovės nario teisės dalyvauti bendrovės valdyme paveldėjimo galimybės

38. CK 5.1 straipsnyje nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju kasatorė po jos sutuoktinio mirties paveldėjo jo pajaus dalį pagal įstatymą bendra tvarka kartu su kitais įpėdiniais (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.13 straipsnis). Kasatorės sutuoktinio pajus (valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su kasatore) sukūrė jam tam tikras turtines teises (teisę į dividendus, kooperatinės bendrovės turto dalį ir kt.) bei neturtines teises (teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme).
40. Teisėjų kolegijos nuomone, neturtinė teisė dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme yra asmeninė, neatskiriamai susijusi su priimto nario asmeniu, nes ji suteikiama specialia Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatyta tvarka, svarstant konkretaus asmens prašymą dėl jo priėmimo į kooperatinės bendrovės narius (30 punktas). Tuo atveju, jeigu kooperatinės bendrovės narys miršta, įpėdinis, paveldėjęs mirusio nario pajų, ar bendrosios jungtinės nuosavybės (pajaus) dalyvis automatiškai netampa tos bendrovės nariu, tačiau, siekdamas juo tapti, privalo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, nurodytus kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinės bendrovės organai turi priimti sprendimą dėl įpėdinio / pajaus bendraturčio įrašymo į kooperatinės bendrovės narius (32, 35 punktai). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė, būdama pajaus dalies savininkė ir mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdinė, paveldėjo turtines teises, susijusias su pajaus valdymu, bet ne asmeninę neturtinę teisę (dalyvauti kooperatinės bendrovės valdyme), susijusią su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
41. Kasatorė teigia, kad atsakovės valdybos sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes paneigiama jos kaip pajaus savininkės bei jo dalies paveldėtojos teisė dalyvauti kooperatinės bendrovės turto dalybose šio juridinio asmens likvidavimo procedūroje.  
42. Atsakovės įstatuose nurodyta, kad  kooperatinės bendrovės nariui gali būti priskirta tik per jo narystės laikotarpį sukurto kooperatinės bendrovės turto dalis, proporcinga jo pajui ir priklausančiam turtui (Įstatų 6.3 punktas). Su asmeniu, išstojusiu / pašalintu iš kooperatinės bendrovės, turi būti atsiskaitoma šia tvarka: 1) grąžinamas už pajų (jei jis nėra perleistas kitam nariui) įneštas pajinis įnašas; 2) atlyginama narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirta turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis; 3) išmokama apyvartai su kooperatine bendrove proporcinga išmoka; 4) išmokamas dividendas (Įstatų 4.3.2 punktas). Įstatų 4.3.3 punktas, reguliuojantis mirusio asmens įpėdinio teises, nustato tas pačias išmokas pastarajam, kaip ir Įstatų 4.3.2 punktas. Minėtos atsakovės įstatų normos neprieštarauja imperatyviam teisės aktų reguliavimui (nutarties 31, 32 punktai).
43. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad kooperatinės bendrovės likvidatorius (likvidacinė komisija) likusį kooperatinės bendrovės turtą, praėjus 6 mėnesiams nuo likvidavimo paskelbimo dienos, įstatuose nustatyta tvarka padalija kooperatinės bendrovės nariams, atsižvelgdamas į jų pajų dydį.
44. Pirmiau paminėta teisės norma (43 punktas) leidžia daryti išvadą, kad likvidavimo procese vykstančių kooperatinės bendrovės turto dalybų metu gali dalyvauti tik likviduojamos kooperatinės bendrovės nariai. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, atsakovės įstatų normų turinys (31, 32, 42 punktai) sudaro pagrindą teigti, kad nario mirties atveju jo įpėdiniui išmokama mirusiam nariui kooperatinės bendrovės turto priskirta dalis iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė (t. y. faktiškai tuomet, kai priimamas nutarimas išbraukti mirusį asmenį iš kooperatinės bendrovės narių sąrašo). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, atsakovės įstatai nepaneigia įpėdinio teisės į mirusiam kooperatinės bendrovės nariui priskirtą turto dalį.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog mirusio kooperatinės bendrovės nario turto dalis nustatoma pagal duomenis iki finansinių metų, kuriais pasibaigė mirusio asmens narystė (t. y. faktiškai iki sprendimo išbraukti mirusį asmenį iš kooperatinės bendrovės narių sąrašo), ieškovės (kaip pajaus savininkės ir pajaus dalies paveldėtojos) teisė į atitinkamą dalį kooperatinės bendrovės turto nepaneigiama, atsakovei atsisakius įtraukti ieškovę į kooperatinės bendrovės narius. Kasatorės turtinės teisės po sutuoktinio mirties iš esmės nesumažėjo, nes ji turi teisę į visa tai, kas buvo sukurta iki jos sutuoktinio išbraukimo iš kooperatinės bendrovės narių, atsižvelgiant į jos pajaus ir paveldėto pajaus dalies dydį.
46. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netenkino kasatorės ieškinio, nustatę, kad jos turtinės teisės nėra pažeidžiamos, atsakovei atsisakius priimti kasatorę į kooperatinės bendrovės narius, todėl kasacinis skundas atmestinas, paliekant galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Atmetus kasatorės skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (41 Eur dydžio žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Vadovaujantis CPK 98 straipsniu iš kasatorės atsakovės naudai priteistinas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, atlyginimas.
48. Kasacinis teismas turėjo 7,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš jos į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kooperatinei statybų bendrovei „Asoleta“ (j. a. k. 235457270) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,28 Eur (septynis Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Dalia Vasarienė