Administracinė byla Nr. I-996-283/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00437-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.13.6.; 3.21.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai M.V. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Marijos Valiušaitienės  skundą dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo suteikti informaciją atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėja M. V. 2015 m. lapkričio 12 d. per pašto įstaigą kreipėsi į administracinį teismą skundu, kuriuo prašė  pripažinti, kad atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) nepateikė išsamaus atsakymo į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą (toliau – Prašymas), bei  įpareigoti Administraciją per 30 dienų nuo Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos  sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjai atsakymą į jos prašymą, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo Biržų rajono savivaldybės ar uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybė, pateikti informaciją, kada ir kam šis turtas perduotas (2-4 b. l.). Pareiškėja patikslino skundo reikalavimą ir prašė įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų ar kitą teismo nustatytą terminą nuo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakymą į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą,  ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo Biržų rajono savivaldybės ar uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė; jei šis turtas buvo parduotas, pateikti informaciją, kokiems asmenims ir kada šis turtas perduotas. M. V. skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, patenkantį į (duomenys neskelbtini) esančios turgavietės teritoriją. Tuo tikslu ji rinko informaciją apie ant šios žemės pastatytus statinius ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. Prašymu kreipėsi į atsakovą. Administracija į pareiškėjos prašymą parengė 2015 m. rugsėjo 7 d. raštą  Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo” (toliau – ir Atsakymas), kuriame, M. V. teigimu, pateikė tik dalį pageidaujamos informacijos. Administracija elgėsi biurokratiškai, neobjektyviai ir pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys  (duomenys neskelbtini), buvo Biržų rajono savivaldybės ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, taip pat nepateikė informacijos, kada ir kam šis turtas perduotas. Pareiškėja teigė, kad Administracija disponuoja nurodyta informacija, todėl, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo ją pateikti. Tokią pareigą Administracijai nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 4 ir 14 straipsniuose įtvirtintos nuostatos. 

Teismo posėdyje M. V. ir jos atstovas advokatas A. Kolpertas prašė tenkinti patikslinto skundo reikalavimą. Pareiškėjos atstovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunduose išdėstytus motyvus ir argumentus. Advokatas A. Kolpertas akcentavo, kad iš dokumentų, kuriuos prie atsiliepimo pateikė Administracija, akivaizdu, jog atsakovas disponuoja informacija, kurią siekia gauti M. V.

M. V. papildomai nurodė, kad neturi galimybių kitais būdais gauti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingos informacijos apie statinius (kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), todėl ir kreipėsi į Administraciją. Pareiškėja mano, kad jai buvo suteikta neišsami informacija.

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracija atsiliepimu prašė bylą nagrinėti be jos atstovo. Atsakovas atsiliepimu prašė M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte  Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo” pareiškėjai pateikė visą turimą informaciją. Administracija nurodė, kad Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuosavybės teise nevaldo, duomenimis apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais  įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus nedisponuoja. Administracija nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” nėra savivaldybės ar jos kontroliuojama įmonė, todėl duomenų apie šios bendrovės turtą ar sandorius  neturi. Atsakovas nurodytiems argumentams pagrįsti pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo” (34-35 b. l.).

Skundas  tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją prašymu suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Administracija, atsakydama į M. V. prašymą, 2015 m. rugsėjo 7 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo”(10 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės gauti iš vietos savivaldybės institucijos informaciją.

Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų užtikrina, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato ir valstybės bei savivaldybių institucijų bei įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau - Teisės gauti informaciją įstatymas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, žmogaus teisę į informacijos yra  konstitucinė teisė ją ir nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012). Įstatymų leidėjas įsakmiai nurodė, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis). Prašymų suteikti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją pateikimo tvarką jų nagrinėjimą ir informacijos teikimą reguliuoja Teisės gauti informaciją įstatymo Ketvirtojo skirsnio 12-18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, tarp jų – ir nuostatos, nustatančios informacijos pateikimo reikalavimus (15 straipsnis), atsisakymo teikti informaciją pagrindus (16 straipsnis), informacijos pateikimo formas ir būdus (17 straipsnis). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui, tiek jos valdytojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012). Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų yra nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Dėl šios priežasties asmens prašymas suteikti informaciją yra nagrinėjamas ne pagal Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias administracinę procedūrą, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012).

Pareiškėja, nurodžiusi, kad Administracija, atsakydama į jos Prašymą, pateikė neišsamią informaciją, skundu reikalauja atsakovą įpareigoti pateikti informaciją apie tai, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys  (duomenys neskelbtini), buvo Biržų rajono savivaldybės ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, informaciją, kada ir kam šis turtas perduotas.

Kaip matyti iš Prašymo turinio, M. V. prašė pateikti jai informaciją apie tai: 1) ar (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tebėra Biržų rajono savivaldybei ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nuosavybės teise priklausantis turtas; 2) jeigu šis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas (9 b. l.). Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. parengtame Atsakyme pateikė tokią informaciją: 1) Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype jokio turto neturi; 2) Administracija neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais  įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus ir tokio turinio informacija  nedisponuoja (10 b. l.).

Teismas, išanalizavęs Prašymo 1-e ir 2-e punktuose suformuluotų prašymų turinį ir  Atsakyme pateiktą informaciją, daro išvadą, kad Administracija, pateikdama informaciją, jog Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype jokio turto neturi, iš esmės atsakė į Prašyme suformuluotą 1-ąjį klausimą. Įvertinus prie atsiliepimo pridėto išrašo ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, daroma išvada, kad ši informacija yra teisinga, kadangi (duomenys neskelbtini) esantys nekilnojamieji daiktai (žemės sklypas ir įvairios paskirties statiniai) nuosavybės teise priklauso ne Biržų rajono savivaldybei ir ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.  

Teismas pagrįstais pripažįsta pareiškėjos argumentus, kad Administracija, atsakydama į Prašymo 2-e punkte suformuluotą klausimą, pateikė neišsamią informaciją. 

Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalis informaciją apibrėžia kaip žinias, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją:  informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija;  tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Teismas, įvertinęs prie atsakovo atsiliepimo pridėtų dokumentų – Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo” turinį, daro išvadą, jog Administracija disponavo įvairiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuotas valstybinio turto perdavimas tuometinei valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės turto privatizavimas, Nekilnojamojo turto registre veikiančio Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo ir kt. Teismas sprendžia, kad Administracijos turimi duomenys leido pareiškėjai pateikti informaciją, ar Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Biržų rajono savivaldybės ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar Biržų rajono savivaldybė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo šiuo nekilnojamuoju turtu. Be to, atsakovo turimi duomenys leido pareiškėjai pateikti duomenis, kada pirmą kartą, kokio asmens ir kokio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į juos. 

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Administracija, 2015 m. rugsėjo 7 d. parengtame Atsakyme nurodydama, kad neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus ir tokio turinio informacija  nedisponuoja, pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnyje įtvirtintus informacijos teikimo principus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas A. Kolpertas nurodė, kad Administracija prie atsakymo į M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. Prašymą privalo pateikti ir dokumentus, patvirtinančius suteikiamą informaciją.

Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nurodo, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. Teismas, remdamasis nurodytomis teisės normų nuostatomis bei atsižvelgęs į Prašymo formą ir turinį, daro išvadą, kad Administracija neprivalo pareiškėjai pateikti dokumentų, patvirtinančių suteikiamą informaciją, kopijų.

Pareiškėja prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, M. V. turėjo 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų (5 b. l.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Atsižvelgus į tai, kad skundas patenkinamas iš dalies, M. V. turi teisę gauti ½ -ąją dalį, t.y. 14 Eur, turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos M.V. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti M.V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą. 

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti M.V. iš Biržų rajono savivaldybės administracijos 14,00 (keturiolika eurų 00 euro centų) turėtų žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos:                                                                                                                  Dalytė  Zlatkuvienė

                                                              Nijolė Čekanauskienė

                                                                                                                Dalia Pranckienė