Civilinė byla Nr. e2-7539-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03214-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.11.1; 2.6.16.1; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.9.5

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo atstovams Antanui Kudarauskui, advokatui Arūnui Bertuliui,   

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilstoma“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Vageda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo individualios įmonės „Vageda“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilstoma“ dėl žalos atlyginimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilstoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-3211), prašydamas priteisti iš atsakovo individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vageda“ 4 661,41 Eur skolos, 173,74 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2019 m. gegužės 30 d. sudarytos Nuomos sutarties Nr. 20190530-VG pagrindu išnuomojo atsakovui 110 kv. m. lauko aikštelę, dengtą lengvų konstrukcijų sienomis, su įrengtomis neinventorizuotomis laikinomis patalpomis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 220 Eur per mėnesį nuomos mokestį, kurį turėjo sumokėti kiekvieną mėnesį iki 15 einamojo mėnesio dienos. Atsakovas be jokių priežasčių vėlavo mokėti nuomos mokestį, įsiskolino, todėl ieškovas nuo 2022 m. sausio 26 d. nutraukė Nuomos sutartį. Iki 2022 m. sausio 27 d. susidarė 4 661,41 Eur dydžio bendra nuomos mokesčio skola ieškovui. Remdamasis Nuomos sutarties 2.4 punktu, ieškovas reikalauja 0,02 procentų delspinigių nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną – 173,74 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. vasario 8 d.  

3.       Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą (DOK-59974), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi neatitinka materialinės teisės normų, ieškinyje išdėstytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai, atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas nurodė, kad atsakovas turėjo ketinimą išsinuomotame pastate sandėliuoti prekes. Po Nuomos sutarties sudarymo atsakovas pradėjo sandėliuoti prekes, tačiau pastato konstrukcija įgriuvo, dėl ko sandėliuojamos prekės buvo paveiktos aplinkos poveikio, ko pasėkoje sandėliuojamos prekės buvo neatstatomai sugadintos ir atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas prašė pašalinti objekto defektus, dėl kurių atsakovas negalėjo naudoti pastato pagal paskirtį, tačiau ieškovas ilgą laiką nepašalino defektų. Po ilgų prašymų ieškovui pašalinus nuomojamo pastato defektus, liko neišspręstas atsakovo patirtų nuostolių klausimas. Ieškovui sutvarkius pastatą, po mėnesio pastatas vėl įgriuvo antrą kartą, padarydamas atsakovo prekėms nuostolius. Pradėjus aiškintis su ieškovu nuostolių atlyginimo klausimą, ieškovas paaiškino, kad neinventorizuotas pastatas (Nuomos sutarties objektas) neturi savininko, todėl už nuostolius ieškovas neva neatsakingas. Atsakovas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatas, kuris turėjo būti nuomos sutarties objektas, niekam nepriklauso, kadangi nebuvo inventorizuotas, o dėl žemės, ant kurios stovi Nuomos sutarties objektas, įgaliojimas neišduotas. Įgaliojimą suteikti nuomai gali tik nuosavybės teisės turėtojas, o šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisės turėtojas žemės, ant kurios pastatytas pastatas, dėl kurio defektų kilo atsakovui nuostoliai, šioje byloje neatskleistas, nuslėptas. Atsakovas akcentavo, kad jis neturi pareigos mokėti nuomos mokesčių, delspinigių, advokato išlaidų, kadangi atsakovas dėl objekto defektų negalėjo naudoti objekto pagal paskirtį ir atsakovo sandėliuojamos prekės dėl objekto defektų buvo neatstatomai sugadintos ir atsakovas patyrė nuostolių.  

5.       Atsakovas byloje pateikė priešieškinį (DOK-96824), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 4 170,68 Eur turtinės žalos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 94 Eur žyminį mokestį ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

6.       Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2020 m. pradžioje buvo pastebėta, kad patalpų stogo danga įgriuvusi, stoge žioji apytiksliai 0,8-1,0 kv. m. anga (skylė), keliose stogo vietose atsiradę plyšiai, stogo konstrukcija pasislinkusi nuo gretimo pastato sienos, atsiradęs 5-10 cm tarpas, per kurį į patalpų vidų patekdavo įvairūs krituliai – lietus, sniegas, vanduo. Ieškovas buvo informuotas apie defektus, 2020 m. pavasarį sutvarkė stogo angą, tačiau nesutvarkė pasislinkusios konstrukcijos ir kitų buvusių plyšių. Po mėnesio stoge vėl atsirado skylės, pro kurias patekdavo krituliai. Patalpos siena buvo nesandari, išlinko lentelės, pro jų plyšius pradėjo patekti krituliai į pastato vidų, sienos apačia pro plyšius vanduo su žemėmis patekdavo į patalpos vidų, dėl to pūdavo ant grindų sudėti prekių sandėliavimo padėklai, buvo padarytas poveikis pačioms sandėliuojamoms prekėms – 20 pakuočių absorbcinio užpildo. Bendra sugadintų ir naudojimui netinkamų prekių vertė 4 170,68 Eur. Sugadintos prekės naudojimui tapo netinkamos, jas atsakovas privalėjo sunaikinti. Tokiu būdu atsakovui buvo padaryta 4 170,68 Eur žala, kurią privalo atlyginti ieškovas, kadangi ieškovas netinkamai, aplaidžiai prižiūrėjo patalpas, ne laiku šalino defektus.

7.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-106565), kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad priešieškinyje nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodytos, pats priešieškinis pagrįstas galimai suklastotais įrodymais. Ieškovas nurodė, kad atsakovui išnuomota lauko aikštelė su dengta laikinomis konstrukcijomis stogine, kurios būklė nesikeitė per visą nuomos laiką, atsakovas sutiko išsinuomoti esamos kokybės daiktą, pripažindamas visiškai jį tinkamu savo naudojimui ir visą nuomos laiką naudojosi tokios kokybės įrenginiu. Akcentavo, kad atsakovas prisiėmė tokį atvirą, neapsaugotą nuo išorinių kritulių poveikio savo daiktų saugojimo būdą, todėl ieškovas negali būti atsakingas už tai, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamai patirtos žalos ir išsinuomotos stoginės naudojimo sąlygų. Atsakovas jokių pretenzijų nei dėl stoginės būklės, nei dėl neva sugadintų prekių ieškovui nereiškė. Atsakovas su priešieškiniu nepateikė įrodymų apie tai, kad kokia nors žala apskritai buvo patirta.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, taip pat prašė priešieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Ieškovo atstovas Antanas Kudarauskas papildomai paaiškino, kad atsakovo išsinuomota aikštelė buvo nuo pat pradžių nesandari ir perpučiama, atsakovui svarbiausia buvo aplinkybė, kad pati teritorija yra uždara, patogus susisiekimas, atsakovas nebuvo informavęs ieškovo, kad jo sandėliuojamoms prekėms kenktų drėgmė. Atsakovas nuo pat pradžių pradėjo vėluoti su mokėjimais, skambindavo, aiškindavo apie sunkią finansinę situaciją, keletą kartų apmokėjo tarpinę sąskaitą, susikaupė nemaža skola. Ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, tuomet atsakovas parašė pretenziją, kad pinigus sumokės, jei ieškovas sutaisys stogą. Ūkvedys sutvarkė stogą, nes buvo iškritęs vienas stogo dangos (šiferio) lakštas. Pretenzijų, kad buvo sugadintos prekės, atsakovas neteikė, pažadėjo sumokėti skolą. Ieškovas pratęsė vienam mėnesiui išsikraustymo terminą, atsakovas išsikraustė, bet skolos nesumokėjo. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Bertulis papildomai paaiškino, kad jokio avanso atsakovas nebuvo mokėjęs, nes nėra jokio finansinio dokumento, kad avansas būtų buvęs mokėtas. Skolos likutis paskaičiuotas lentelėje, pagal esamus mokėjimus, kurių buvo 5. Akcentavo, kad atsakovas išsinuomojo ne uždarą patalpą, o 110 kv. m. aikštelę, rakinamą stoginę, kuri neatitinka sandaraus statinio kriterijų, atsakovui toks objektas tiko, nuomos objektas sutartyje buvo aiškiai apibrėžtas. Jei ir buvo kažkokių defektų, tai atsakovas neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų, juolab, kad stogo danga buvo sutaisyta. Atsakovas naudojosi aikštele, yra atlikęs dalinius mokėjimus, Nuomos sutartis buvo galiojanti.     

9.       Atsakovas į nuotolinį teismo posėdį neatvyko. Teismui gavus atsakovo atstovo advokato Česlovo Bakasėno pranešimą, kad atstovavimo sutartis nutraukta, teismas 2022 m. lapkričio 18 d. išsiuntė atsakovui teismo šaukimą į posėdį per EPP sistemą, nes tokį dokumentų gavimo būdą atsakovas nurodė kaip tinkamą ir pageidautiną. Taigi, laikytina, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei formą atsakovas informuotas tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos. Ieškovo atstovas prašė bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovui, o atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas nutarė bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, o atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis paliktinas nenagrinėtu.

10.       Byloje kilo ginčas dėl skolos už aikštelės nuomą priteisimo. Atsakovas nesutinka apmokėti susidariusios skolos, motyvuodamas tuo, kad ieškovo atsakovui perduotas nuomos objektas buvo netinkamas naudoti, su defektais, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių – buvo sugadintos jo sandėliuojamos prekės. Tuo pagrindu atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

11.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

12.       Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 20190530-VG, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 110 kv. m. lauko aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartyje nurodyta, kad aikštelė yra dengta lengvų konstrukcijų sienomis, įrengtos neinventorizuotos laikinos patalpos ir naudojamos kaip nešildomas sandėlis (Nuomos sutarties 1.1 punktas). Byloje pateiktos fotonuotraukos (užfiksuotos 2019 m. birželio 11 d.), iš kurių matyti atsakovui perduoto nuomos objekto (aikštelės su įrengta stogine) vaizdas, būklė.  

13.       Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už nuomą 220 Eur mokestį per mėnesį (Nuomos sutarties 2.1 punktas). Atsakovas už nuomą mokėjo nereguliariai, atliko penkis mokėjimus.   

14.       2021 m. lapkričio 18 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad susidarius 4 941,41 Eur įsiskolinimui už nuomą, ieškovas nuo 2022 m. sausio 24 d. nutraukia Nuomos sutartį pagal sutarties 5.2 punktą. Pranešime nurodyta, kad sumokėjus skolą iki 2022 m. sausio 20 d., nuomotojas sutarties nutraukimą atšauks. Atsakovas skolos nepadengė, Nuomos sutartis buvo nutraukta.

15.       Byloje pateikti: delspinigių skaičiavimo lapas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. išrašė 31 PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėtos buvo iš dalies. Bendra atsakovo skolos suma už minėtą laikotarpį sudaro 4 661,41 Eur. Ieškovas, remdamasis Nuomos sutarties 2.4 punktu, už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. paskaičiavo atsakovui 173,74 Eur delspinigių, taikant 0,02 proc. dydį.   

Dėl skolos priteisimo

16.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022) (CK 6.159 straipsnis). 

17.       Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė nuomos teisiniai santykiai, tarp šalių buvo sudaryta rašytinės formos Nuomos sutartis. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas faktiškai naudojosi nuomos objektu, sandėliavo prekes. Ieškovas už nuomą išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų Nuomos sutartyje nustatytais terminais neapmokėjo (Nuomos sutarties 2.2 punktas). Atsakovas byloje neginčijo aplinkybių dėl skolos dydžio, paskaičiavimo laikotarpio. Byloje nustatyta, kad esant atsakovo įsiskolinimui, ieškovas Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė. CK 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusią skolą, nustatė terminą įvykdyti prievolę – padengti skolą, tačiau atsakovas nustatytu terminu visos prievolės neįvykdė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui atlikus dalinį mokėjimą (500 Eur), sutarties nutraukimo terminas buvo nukeltas vienam mėnesiui. Patalpos faktiškai atsakovo buvo atlaisvintos 2022 m. vasario 25 d. Byloje nėra ginčo, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva vienašališkai, atsakovui nesumokėjus nuomos mokesčio, atsakovas Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo. Šiame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis neprivalo mokėti nuomos mokesčio, nes ieškovas išnuomojo objektą, kuris ieškovui nepriklauso bei nėra inventorizuotas. Pažymėtina, kad nuomos objekto teisinis statutas nesikeitė per visą nuomos sutarties laikotarpį, atsakovas, sudarydamas Nuomos sutartį ir priimdamas objektą naudoti, sutiko su Nuomos sutarties sąlygomis, juolab, kad pačioje sutartyje nurodyta, kad objektas neinventorizuotas (Nuomos sutarties 1.1 punktas). Taigi, objektas buvo aiškiai apibrėžtas, Nuomos sutarties yra galiojanti ir nenuginčyta ir turi jos šalims įstatymo galią.  

18.       Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl to, ar atsakovas turėjo teisę sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą, argumentuojant tuo, kad ieškovas jam neužtikrino tinkamos kokybės pastato, dėl ko atsakovo sandėliuojamos prekės buvo sugadintos. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

19.       Civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Pagal teismų praktiką, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai: pirma, prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.

20.       Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo fakto, kad atsakovas kreipėsi į jį su pretenzija dėl stogo konstrukcijos defekto. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad buvo atsivėrusi anga stoge dėl šiferio lakšto iškritimo, tačiau ieškovo ūkvedys defektą pataisė, atsakovas daugiau jokių pretenzijų nekėlė ir nenurodė, kad dėl minėto defekto būtų sugadintos jo prekės. Nors atsakovas teigė, kad po pirmo sutaisymo po mėnesio vėl atsirado defektų, tačiau šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kokių nors defektų jis apskritai negalėjo naudotis nuomos objektu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuomos objektas tiko, teismui pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kokios būklės objektas buvo išnuomotas, fotonuotraukose matoma aikštelė bei laikinos konstrukcijos pastogė su uždaromais vartais, šio statinio negalima laikyti visiškai sandariu, apsaugotu nuo išorinės aplinkos poveikio. Ieškovo atstovas patvirtino, kad objektas nesikeitė, atsakovas juo naudojosi kaip tinkamu, nuo pat nuomos pradžios žinojo, kad pastogė bus nesandari, dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas byloje neįrodė, jog dėl kokių nors trukdžių, kliūčių ar ieškovo veiksmų ar neveikimo jis negalėjo tinkamai naudotis nuomos objektu pagal paskirtį, taigi atsakovas neturėjo teisės sustabdyti savo prievolės mokėti ieškovui nuomos mokestį.

22.       Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas prievolės tinkamai ir laiku mokėti ieškovui nuomos mokestį nevykdė, taigi atsakovas pažeidė Nuomos sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 661,41 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.256 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

23.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 173,74 Eur delspinigių už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Atsakovas byloje nepateikė nesutikimo su delspinigiais motyvų, nei sumos, nei paskaičiavimo laikotarpio, nei dydžio neginčijo.

24.       Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

25.       Šalių sudarytos rašytinės Nuomos sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčių ar kitų mokėjimų sutartyje nustatytu laiku, nuomotojas turi teisę reikalauti 0,02 proc. delspinigių nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui prievolės tinkamai nevykdant, ieškovas paskaičiavo 173,74 Eur dydžio delspinigius. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė argumentų, kurių pagrindu ieškovas neturėtų teisės reikalauti iš atsakovo sutartinių netesybų. Pažymėtina, kad šalių sudaryta Nuomos sutartis galiojanti ir nenuginčyta, o galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Pabrėžtina, kad atsakovas delspinigių dydžio ir laikotarpio byloje neginčijo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad delspinigių paskaičiavimai yra netikslūs (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovo skola ieškovui pilnai nesumokėta, atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 173,74 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

28.       Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti.

29.       Atsakovas byloje neginčijo nei ieškovo teisės į procesines palūkanas, nei jų dydžio.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (4 835,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai tenkinamas kaip pagrįstas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu

30.       Atsakovas byloje buvo pateikęs priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, teismas priešieškinį buvo priėmęs, ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Į teismo paskirtą posėdį atsakovas neatvyko, todėl ieškovo atstovas prašė priešieškinį palikti nenagrinėtą.

31.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatą bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Jeigu asmeniui pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, kai asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas buvo atstovaujamas advokato Česlovo Bakasėno, kuris apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, teismo posėdžio data ir forma buvo suderinta su abiejų šalių atstovais 2022 m. rugsėjo 28 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus priešieškiniui pagrįsti, tačiau teismo nustatytu terminu papildomi įrodymai teismui nebuvo pateikti, o 2022 m. lapkričio 18 d. teisme gautas advokato Česlovo Bakasėno pranešimas, kad teisinių paslaugų sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Teismas išsiuntė teismo šaukimą į posėdį atsakovui 2022 m. lapkričio 18 d. per EPP sistemą, nes atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja tokiam įteikimo būdui, juolab, kad ir pats atsiliepimas buvo pateiktas per EPP sistemą, pasirašytas atsakovo vadovo G. V. sisteminiu elektroniniu parašu. Taigi, nagrinėjamu atveju apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios negautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atidėti posėdį ar kitas procesinis dokumentas. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Kadangi ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių pagal atsakovo priešieškinį, o prašė atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtą, todėl, teismo vertinimu, atsakovui esant pasyviam, neatvykus į teismo posėdį, egzistuoja teisinis pagrindas palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalys, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

33.       Atsakovui išaiškintina, kad priešieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta jam kelio pareikšti tokį pat reikalavimą ateityje kreipiantis į teismą bendra tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 635,25 Eur atstovavimo išlaidos.

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36.       Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 744,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (635,25 Eur atstovavimo išlaidos ir 109 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

37.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Vageda“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilstoma“ naudai 4 661,41 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro 41 ct) skolą, 173,74 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 74 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos (4 835,15 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 744,25 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Vageda“ į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė